Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. J. ir I. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. J. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po senelės mirties pareiškėjai kreipėsi į Kauno 26-ajį notarų biurą ir pateikė pareiškimus mirusios T. J. palikimui priimti. Tik tada paaiškėjo, jog senelė T. J. po savo sutuoktinio Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. birželio 19, faktiniu valdymu pradėjusi valdyti visą savo mirusio sutuoktinio turtą, nesikreipė į notarą ir neužvedė paveldėjimo bylos per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjų senelis Z. J. nebuvo surašęs testamento, tačiau su senele tarėsi, jog turtą paliks pareiškėjams ir testamentą surašys pareiškėjų naudai vienas iš jų, pergyvenęs mirusį sutuoktinį ir priėmęs jo palikimą. Po senelio Z. J. mirties pareiškėjų senelė T. J. liko gyventi kartu su vyru santuokoje įsigytame bute, jame, naudojosi visais jo kambariais, namų apyvokos daiktais, naudojosi visomis jo patalpomis, santuokoje įgytais baldais, namų apyvokos daiktais, mokėjo ir visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, teikiamus į butą. Tačiau faktiniu valdymu, pradėjusi valdyti mirusio sutuoktinio turto dalį, paveldėjimo bylos neužvedė, todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų T. J. ir I. J. senelė T. J. mirė (duomenys neskelbtini) (9 el. b. l.), senelis Z. J. mirė (duomenys neskelbtini) (8 el. b. l.). Pareiškėjų senelė 2016 m. gegužės 27 d. sudarė testamentą, pagal kurį savo mirties atveju visus savo kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, pinigus, vertybinius popierius ir kitą turtą bei turtines ir neturtines teises, kurie jai priklausys, kur jie bus ir iš ko besusidės, kada beatsiras ji paliekanti lygiomis dalimis pareiškėjams, T. J. ir I. J. (5 el. b. l.). Po senelio Z. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas: trijų kambarių 64,38 kv. m. bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0,0630 ha žemės sklypas, kurio unikalus NR. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (18, 37-39 el. b. l.).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjų senelio, mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, naudojosi po sutuoktinio mirties likusiais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja S. J., kuri yra pareiškėjų mama. Liudytoja paaiškino, kad pareiškėjų senelę T. J. aplankydavo dažnai, kadangi ji sirgo. Liudytoja patvirtino, kad po pareiškėjų senelio Z. J. mirties T. J. liko gyventi bute Šv. Gertrūdos g. 64,12, Kaune, mokėjo už jį mokesčius ir jame gyveno iki pat savo mirties.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjų senelė po sutuoktinio mirties ir iki savo mirties gyveno palikėjo Z. J. paskutinėje gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkydama ir prižiūrėdama nekilnojamąjį turtą, perimdama mirusiojo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jų senelio Z. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė jų senelė T. J. ir valdė jį iki savo mirties, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjų pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.