Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl paramos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš gimimo įrašo nuorašo matyti, kad ieškovas yra atsakovo tėvas (b.l.4); iš VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad ieškovas serga įvairiomis ligomis, tame tarpe nuo 1999 metų iki šiol gydosi dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį (b.l.5-6); iš SODRA pažymos matyti, kad ieškovas gauna 751,20 Lt senatvės pensiją (b.l.7-8); ieškovas nekilnojamojo turto šiuo metu neturi, turėtą nekilnojamąjį turtą pardavęs 1994 ir 1998 metais (b.l.9, 53-54); ieškovas nuo 2013-06-03 įtrauktas į asmenų, laukiančių dantų protezavimo, sąrašą, numeris sąraše Nr. 6574, kompensacija už protezavimą neviršys 1300 Lt (b.l.10). Iš Sodra pažymos matyti, kad atsakovo motina S. F. K. per mėnesį gauna 658,19 Lt senatvės pensiją (b.l. 4, 22-23); iš VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad atsakovo motina serga įvairiomis ligomis (b.l. 24-25); iš atsakovo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pelno ataskaitų matyti, kad atsakovo įmonė vykdo veiklą, tačiau 2013 metus pelno neturėjo, atsakovas turi nekilnojamojo turto, tame tarpe administracinis pastatas su maisto prekių parduotuvės patalpomis, šiltnamiais (b.l. 46-52); atsakovas turi mažametį vaiką, kurio išlaikymui per mėnesį privalo mokėti ir moka po 400 Lt (b.l. 61-62, 66-68).

Tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigas nustato CK Trečios knygos Antro skirsnio nuostatos. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus įtvirtinta CK 3.205 straipsnio 1-3 dalies nuostatose nustatant, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, kad išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų, nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Be to teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.

Apibendrinant galima pasakyti jog sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, 1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos, ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaikų atžvilgiu, 2) po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ir galiausiai būtina nustatyti ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

Nustatyta, kad atsakovo tėvas ieškovas yra senatvės pensininkas, neturi neįgalumo, veiksnumas neapribotas, gauna 751 Lt dydžio senatvės pensiją, nekilnojamojo turto nebeturi, gyvena pas seserį M. Č., turi dar vieną pilnametį sūnų, su kuriuo nebendrauja. Pripažįsta, kad su atsakovu nebendravo, tačiau iki pilnametystės mokėjo atsakovui išlaikymą, kuris buvo išskaičiuojamas iš jo ir taip nedidelio darbo užmokesčio, todėl jam pačiam vos užtekdavo pragyvenimui.

Atsakovas dirbantis, turintis nekilnojamojo turto, turintis nepilnametį sūnų, kuriam moka išlaikymą, individuali atsakovo įmonė turi kreditinių įsipareigojimų, be to, atsakovas rūpinasi sunkiai sergančia motina, kuri jį viena užaugino ir išauklėjo. Nepaneigė ieškovo tvirtinimo, kad jam esant nepilnamečiu ieškovas mokėjo išlaikymą, tačiau nurodė, kad tėvas - ieškovas, kuomet jis buvo nepilnamečiu, su juo visiškai nebendravo, jo nelankė, neauklėjo, o teikiama išlaikymo suma buvo akivaizdžiai nepakankama ir išieškoma per antstolį.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad nebuvo nustatyta nei viena iš CK 3.205 str. nurodytų sąlygų, kurios leistų teismui priteisti ieškovui paramą (išlaikymą) iš atsakovo, nes nei ieškovas įrodė, kad jam būtina parama, nei atsakovo turtinė padėtis leistų tą paramą ieškovui teikti, jei tokia būtinybė būtų nustatyta, tame tarpe nepažeidžiant ir nepilnamečio atsakovo vaiko interesų.

Byloje nustatyta, kad, kuomet atsakovas buvo vaikas, iš ieškovo išlaikymas jam buvo išieškomas per antstolį, ko nepaneigė ir pats ieškovas, o tai rodo, jog ieškovas pats geranoriškai išlaikymo atsakovui nemokėjo. Atsakovas nurodė, kad ieškovo mokamas išlaikymas buvo labai mažas, todėl jo mamai, su kuria jis liko gyventi po tėvų skyrybų, teko didžioji dalis jo išlaikymo naštos. Ieškovas pripažino, kad nuo pat gimimo jis nedalyvavo nepilnamečio atsakovo auklėjime, su atsakovu iš esmės visiškai nebendravo ir jokių aktyvių pastangų bendrauti nesiėmė. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas, kuomet atsakovas buvo vaiku, savo tėvo pareigų, numatytų ir CK 3.155 str. 2 d. (auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, kt.), tinkamai neatliko. Tačiau teismas mano, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas buvo visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi nepilnamečiu atsakovu, nes dirbo, dėl ko nepilnamečiu buvęs atsakovas turėjo galimybę gauti tam tikrą išlaikymą, kas eliminuoja atsakovo teisę reikalauti teismo atleisti nuo pareigos paremti tėvą dėl to, kad ieškovas atsakovu vaikystėje visiškai nesirūpino (CK 206 str.).

Nors ieškovo amžius bei sveikatos būklė leidžia daryti išvadą, kad jis nebegali gauti papildomų pajamų iš savo darbinės ar kitokios veiklos, tai yra ieškovas yra nedarbingas, teismo nuomone, ieškovo iš valstybės gaunama 751 Lt senatvės pensija yra pakankama jo šiuo metu esamų poreikių patenkinimui ir pragyvenimui, tai yra vien nedarbingumas nesuteikia ieškovui teisės į paramą (išlaikymą).

Dėl paramos būtinybės. Ieškovas, teismo matymu ir manymu, mąstantis logiškai, būdamas pakankamai nuovokus ir kategoriškas, ką jis įrodė teismo posėdžių metu, nesat duomenų apie jo neveiksnumą, neįrodinėjo savo išlaidų sumos, kas svarbu sprendžiant apie paramos jam būtinybę ir dydį (CPK 178 str.). Kokie yra ieškovo poreikiai įrodinėjo tik liudytoja apklausta ieškovo sesuo M. Č., kuri pateikė teismui ir savo atliktus paskaičiavimus, iš kurių matyti, jog didžiąją pensijos dalį, tai yra 500 Lt, liudytoja pasiima sau už brolio - ieškovo, kuris nėra nei neįgalus, nei neveiksnus, aptarnavimą: valgio pagaminimą, namų tvarkymą (nors pati gyvena tame pačiame bute ir gaminasi maistą sau), lankymą ligoninėje, kt. Liudytoja taip pat nurodė, kad per mėnesį ieškovo maistui reikia apie 300 Lt, receptiniams ir nereceptiniams vaistams, apie kurių kainas ir būtinumą jokių rašytinių duomenų teismui pateikta nebuvo – reikalinga apie 180 Lt, ieškovo daliai (1/2) tenkančios komunalinės išlaidos, apie kurias taip pat jokių rašytinių įrodymų teismui pateikta nebuvo, reikalinga: už buto šildymą – apie 200 Lt (šildymo sezono metu), šiltas vanduo - apie 20 Lt, šaltas vanduo – apie 12 Lt, elektra – 35 kW – apie 16 Lt, dujos – apie 10 Lt (80 Lt dujų baliono užtenka 4 mėn.) – 258 Lt (šildymo sezono metu), tai yra ne šildymo sezono metu – apie 60 Lt per mėn. Liudytoja nurodė, kad ji iš brolio – ieškovo pasiima ir 100 Lt už būsto (ieškovo sesers butas yra dviejų kambarių) nuomą, nors jokios nuomos sutarties su ieškovu nėra sudariusi, o ieškovas jos bute net nėra registruotas. Teismo skaičiavimu, pagal liudytojos pateiktus duomenis, ieškovo poreikių tenkinimui per mėn. išleidžiama apie 756 Lt suma /300(maistas)+180(vaistai)+176(komunaliniai mokesčiai: max. apie 7 mėn. po 258 Lt per mėn. šildymo sezono metu ir 5 mėn. po 60 Lt per mėn. nešildymo sezono metu – viso per 12 mėn. - 175,50 Lt)+100(nuoma)/, teismo manymu yra reali, nors jokių įrodymų šioms sumos pagrįsti ir pateikta nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojos nurodytos sumos, kurios, teismui padėjus aiškintis išsamiai, nebeatitiko liudytojos pirminių teismui pateiktų skaičiavimų (b.l. 80). Jei ieškovas, sirgdamas tokiomis ligomis, kurios nurodytos jo medicinos pažymoje, atsisakytų sveikatai kenkiančio įpročio rūkyti, kam per mėnesį išleidžia apie 30 Lt, jo poreikių tenkinimo suma būtų apie 726 Lt, tai yra jo gaunamos senatvės pensijos neviršijanti suma. Spręsdamas dėl paramos būtinybės ieškovui, 500 Lt (penkių šimtų litų), kuriuos naudodama ieškovo pensiją savo valia iš ieškovo pasiima jo sesuo – liudytoja M. Č. už pagalbą savo artimam giminaičiui - broliui, kurį liudytoja gera valia priėmė gyventi (iš kurio pensijos atsiskaičiuoja ir 100 Lt nuomos mokestį, ir mokesčius už komunalinius patarnavimus), teismas nemato pagrindo pripažinti pagrįstomis ieškovo pragyvenimo išlaidomis, nes, kaip teismas jau pasisakė, ieškovas nėra nei neįgalus, nei neveiksnus, todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie tokių išlaidų ieškovo priežiūrai būtinybę. Kadangi ieškovas nurodė, kad jo poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1300 Lt suma, darytina išvada, kad ieškovas prašo priteisti piniginę sumą, kurią jis iš esmės išleistų ne savo, bet sesers poreikių tenkinimui (750 Lt pensija+500 liudytojos pasiimamos lėšos-1250 Lt). Be to, nors ieškovas teismui ir nenurodė, kad jo poreikiai didesni todėl, kad jis neturi savo būsto, tačiau teismui ieškovas nurodė, kad dėl socialinio būsto gavimo jis į savivaldybę nesikreipė, teismui taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl, nors ir seniai, jis išpardavė savo turėtą nekilnojamąjį turtą – būstą, kuriame dabar galėtų gyventi.

Spręsdamas apie būtinybę gauti paramą 750 Lt pensiją gaunančiam ieškovui, teismas įvertina ir bendrą socialinę situaciją Lietuvoje. 2014 m. vasario mėn. VSDFV „SoDra“ skelbiamais duomenimis (www.sodra.lt tinklalapyje) vidutinė socialinė draudimo senatvės pensija Lietuvoje buvo 828,58 Lt, o valstybės remiamos pajamos – 350 Lt, tai yra ieškovo pensija tik 77 Lt mažesnė nei nustatyta vidutinė pensija, o nuskaičiavus mokesčius nuo minimalaus darbo užmokesčio (1000 Lt), kurį Lietuvoje gauna dirbantis žmogus, dirbantysis realiai gauna apie 824 Lt darbo užmokestį, tai yra ieškovas gauna apie 74 Lt mažesnę pensiją, nei dirbantis ir minimalų darbo užmokestį gaunantis žmogus.

Vertinant paramos ieškovui teikimo būtinybę, teismui, išėjus priimti sprendimo, socialinės paramos skyrius pateikė duomenis (b.l. 85) apie asmeniui suteikiamas socialines paslaugas, iš kurių matyti, jog pasikreipus į socialinės paramos skyrių galima užsisakyti socialines paslaugas, kurias teikdamas socialinis darbuotojas lanko asmenį (apie kurio neįgalumą ir nustatytus specialiuosius poreikius neužsimenama) ir asmens pageidavimu tvarko buitį, aprūpina maisto produktais, gamina valgyti, kt., ir pvz. gaunantis 750 Lt pensiją, už lankymą net 10 valandų per savaitę moka tik 37,50 Lt (apie 30 Lt ieškovas išleidžia rūkalams), o ne 500 Lt, kuriuos iš ieškovo pensijos pasiima ieškovo sesuo, kaip tvirtina, už pasirūpinimą ieškovu. Be to, jei asmuo, neturintis specialiųjų poreikių, neturi kur gyventi, jam gali būti pasiūlyta gyvenamoji vieta senelių namuose, kur jis už 24 val. teikiamą jam priežiūrą moka 80 procentų iš savo pensijos, tai yra dar 20 procentų lieka pačiam asmeniui. Apie būtinybę išsiaiškinti ieškovo gyvenimo sąlygas teismas, priėmęs procesinį sprendimą, informuos ir socialinės paramos skyrių.

Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi galimybę savo pensiją tvarkyti taip, kad jo gaunami pensijos pinigai būtų naudojami racionaliau. O jei ieškovas pritaria tam, kad jo sesuo iš jo pensijos pasiimtų 500 Lt, jis, teismo manymu, neturi teisės reikalauti iš atsakovo, kad šis prisiimtų ieškovo reikalaujamą priteisti išlaikymo naštą.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį matyti, kad jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera. Atsakovas, kaip pats tvirtina, pajamų negauna, teikia išlaikymą savo mažamečiam vaikui, rūpinasi sunkiai sergančia jį užauginusia motina, kuri gauna mažesnę nei ieškovas senatvės pensiją - 658 Lt, visas savo gaunamas lėšas skiria verslo vystymui, turi įsiskolinimų.

Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jam šiuo metu yra būtina parama (išlaikymas), todėl ieškovo ieškinio netenkina. Priteisti paramą vien tuo pagrindu, kad ieškovas, kuomet atsakovas buvo nepilnamečiu, mokėjo jam išlaikymą, nėra pagrindo dar ir todėl, kad atsakovas, būdams vaiku, akivaizdžiai pats savimi pasirūpinti būtų nesugebėjęs, ko negalima pasakyti apie šiuo metu pakankamai orientuotą ir pensiją gaunantį ieškovą.

Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jis 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 11), tai yra 11,23 Lt procesinių dokumentų siuntimo – pašto išlaidų (CPK 80, 85, 88, 93, 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei - 11,23 Lt (vienuolika litų 23 ct) pašto išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.