- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e1-3631-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30182-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- K. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. Kaltinamasis K. S. 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine J. Š. metu, tyčia abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiajai už rankų žastų srityje, stipriai suspaudęs žastus, nukentėjusiąją purtė, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje padarydamas jai poodines kraujosruvas žastuose, taip nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. S. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad su J. Š. gyvena kaip sugyventiniai apie 12 metų. Jų santykiai geri, kartais sukonfliktuoja, tačiau greitai susitaiko. 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), bute, kuriame jie gyvena, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jo piniginės, kurios jis tuo metu nerado. Jis kaltino J. piniginę paslėpus, nors, kaip paaiškėjo vėliau, piniginę pats buvo pasidėjęs ir pamiršo kur. Konflikto metu jis ir J. buvo neblaivūs. Kadangi buvo neblaivus, pats paslėpė savo piniginę, nes taip daro nuolat, tik šį kartą pamiršo kur padėjo, todėl pamanė, kad ją paėmė J.. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis, tačiau jo metu jis suėmė J. už rankų žastų srityje ir stipriai suspaudė, tokiu būdu jai galėjo padaryti sužalojimus, sukelti fizinį skausmą. Po to jis bute pradėjo ieškoti piniginės, mėtė daiktus, padarė betvarkę. Nurodo, kad rytojaus dieną J. rado jo piniginę, ją jam atidavė, jie ir susitaikė. Labai gailisi dėl savo poelgio. (b. l. 97-100)
3. Kaltinamojo K. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
3.1. Nukentėjusiosios J. Š. apklausos protokolu apie tai, kad ji ir K. S. gyvena kaip sugyventiniai. Kartu gyvena apie 11 metų, veda bendrą ūkį. Jų tarpusavio santykiai geri, nors praeityje K. buvo jai praskėlęs galvą. 2023 m. rugpjūčio 8 d. tarp jos ir K. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties ji neprisimena. K. jai stipriai sugriebė už rankų žastų srityje ir papurtė. Ji jautė fizinį skausmą, o ant rankų liko „mėlynės“. Tačiau tą dieną policijos nekvietė. Praėjus 2 dienoms, tai yra rugpjūčio 10 d., tarp jos ir K. vėl kilo žodinis konfliktas dėl K. piniginės, kurios jis nerado, kaltino ją piniginę paslėpus. Ieškodamas piniginės, K. iškuitė visą kambarį, vadino ją įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais: „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., grasino ją „uždubasinti“, jeigu neras piniginės „pakasti po kaštonu“. Ji tą vakarą jo bijojo, nes K. buvo agresyvus. Norėdama išvengti tolimesnio konflikto, ji su šuniu nuėjo prie (duomenys neskelbtini), čia išsikvietė policijos pareigūnus. Rugpjūčio 10 d. buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Pageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Rugpjūčio 8 d. konflikto metu buvo sumušta, jautė fizinį skausmą, liko kraujosrūvos („mėlynės“) ant rankų. (31-34)
3.2. Liudytojo M. B. apklausos protokolu apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 20.15 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sugyventinis K. S. grasino, kad pareiškėją užmuš, užkas po kieme esančiu kaštonu. Konfliktas dėl dingusios jo piniginės. Nukentėjusios teigimu, ji sugyventinio grasinimą suprato kaip realų, nes prieš kelias dienas jis jos atžvilgiu smurtavo. Pranešėjos teigimu, smurtas pasireiškė vyriškiui sugriebus jai už abiejų rankų žastų srityje ir stipriai suspaudus. Suspaudimo metu J. Š. parodo pajutusi fizinį skausmą. Pareigūnai namuose rado pranešėją ir smurtu įtariamą K. S., kuris teigė, kad sukonfliktavo su sugyventine, kad grasino jai, sakydamas, kad užmuš, tačiau tai nebuvo realus grasinimas. J. Š. ir K. S. buvo neblaivūs. Ant J. Š. naujų sužalojimų nesimatė, tačiau matėsi 2 (dvi) „mėlynės“, padarytos prieš kelias dienas. J. Š. aiškino, kad kvietimo dieną, tai yra rugpjūčio 10 d., tarp jos ir sugyventinio vyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. (b. l. 39-41)
3.3. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 19 val. 40 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto, kilusio tarp J. Š. ir jos sugyventinio K. S., metu, K. S. tyčia abejomis rankomis sugriebė J. Š. už rankų - srityje tarp alkūnių ir pečių, stipriai suspaudė, savo veiksmais sukeldamas J. Š. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus, t. y. kraujosrūvą (mėlynę) ant kairės rankos, žasto srities. (b. l. 1-4)
3.4. Įvykio vietos apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Fiksuota, kad smurto pėdsakų nematyti. Baldai nesulaužyti. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta. (b. l. 13-15)
3.5. Specialisto išvada apie tai, kad poodinės kraujosrūvos žastuose padarytos kietu buku, galimai ribotą paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir rankų pirštai, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d. Sužalojimų padarymo metu J. Š. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 59-60)
3.6. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. pagal J. Š. kvietimą dėl sugyventinio jai išsakomų grasinimų fiziškai susidoroti nuvykus į (duomenys neskelbtini), pasitiko pareiškėja J. Š., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi. Ji teigė, kad sugyventinis K. S. ją vadina necenzūriniais žodžiais, grasina „pakasti po kaštonu“, kadangi neranda savo piniginės, kaltina ją piniginę paslėpus. Bendraujant su J. Š. ji pasakė, kad sugyventinio bijo, kadangi prieš 2 (dvi) dienas jis smurtavo jos atžvilgiu, sugriebęs už rankų žastų srityje, purtė. Pareiškėja parodė ant rankų esančias kraujosrūvas. Patikrinus asmenų blaivumus, J. Š. nustatytas 1,49 promilių girtumas ( 20 val. 43 min.), o K. S. nustatytas 1,64 promilių girtumas ( 20 val. 39 min.). ( b.l. 65-68 )
3.7. Daiktų apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „PSS20230810-203835UTC+0300“, užfiksuotas policijos pareigūno kūno kamera, vaizdo įrašo trukmė 9 minutės 57 sekundės. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka moteris. Moteris pareigūnams rodo „mėlynes“ ant rankų, sakydama, kad jos dviejų dienų senumo, kad atsirado, kuomet sugyventinis suėmė jai už rankų ir kratė. Moteris pasakoja, kad sugyventinis dabar „knisa“ jos kambarį, o mušama buvo prieš dvi dienas. Moteris policijos pareigūnus veda į butą. Paklausta ar šiandien gėrė alkoholio, moteris sako, kad gėrė alaus. Policijos pareigūnams pasiteiravus dėl kokių veiksmų ji šiandien (rugpjūčio 10 d.) kreipėsi pagalbos, moteris atsako, kad vyriškis grasino ją „pakasti“, „užmušti“. Vyriškis išvedamas iš buto, vedamas prie policijos tarnybinio automobilio. Čia nustatyta vyriškio tapatybė – K. S.. Patikrinamas K. S. ir pranešėjos - J. Š. blaivumas. Paklausta ar turi pretenzijų K. S., moteris sako, kad turi. (b. l. 61-63)
4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą.
5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. S. tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės J. Š. atžvilgiu, ko pasėkoje sukėlė padarinius - nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, tarp veikos ir padarinių yra priežastinis tiesioginis ryšys. Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji veikos padarymo metu buvo kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis kartu gyveno, juos siejo buvimo kartu, partnerystės santykiai. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Taigi, kaltinamojo padaryta minėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
III. Bausmės skyrimo motyvai
6. Skiriant kaltinamajam K. S. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
7. Kaltinamojo K. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis neteistas. Už administracinius teisės pažeidimus nėra baustas (b. l. 107-108). Dėl psichiatrinio gydymo nurodyta, kad neįrašytas (b. l. 78). Priklausomybės ligų centre neįrašytas (b. l. 77). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, laisvės apribojimas yra teisinga bausmės rūšis (BK 48 straipsnis).
9. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
10. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Šioje byloje kaltinamajam kardomųjų priemonių paskirta nebuvo.
11. Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kompaktinį diską, kuriame vaizdo ir garso įrašas (pareigūnų kūno kameros), palikti saugoti bylos medžiagoje.
12. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti K. S. laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant: 1) visą bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2 ) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant: 1) visą bausmės vykdymo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2 ) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kompaktinį diską, kuriame vaizdo ir garso įrašas (pareigūnų kūno kameros), palikti saugoti bylos medžiagoje.
K. S. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.