Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: i) kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), brolis; ii) kad P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. pareiškėjas yra S. U. ir P. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo tėvai S. U. ir P. L. nebuvo susituokę ir pareiškėjo neaugino. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės DŽD Tarybos vykdomajame komitete darant pareiškėjo gimimo įrašą, jo mamos pageidavimu, pareiškėjo pavardė buvo įrašyta pagal mamos pavardę, tai yra, „U“. Grafoje apie tėvą, pareiškėjo mamos prašymu, buvo nurodyta tėvo pavardė, kaip jos tėvo pavardė „U“, o tėvo vardas ir tėvavardis įrašyti tikri, tai yra, įrašyta tėvo L. vardas ir tėvavardis „P., I.“.

1.2. Kai gimė pareiškėjas, jo mama S. U. tuo metu dar mokėsi, todėl mama jį paliko gyventi pas pareiškėjo senelius (mamos tėvus) M. ir A. U.. Pareiškėjo seneliai M. ir A. U. jį augino kaip savo sūnų, labai mylėjo ir rūpinosi. Nuo mažens seneliai neslėpė, kad pareiškėjo mama yra jų duktė S. U., o tėvas P. L.. Augdamas pas senelius jis nejautė nei mamos S. U., nei tėvo P. L. rūpinimosi juo bei nesulaukė jokios paramos iš jų pusės. Iš tarybinės armijos grįžus jo tėvo P. L. broliui A. L., A. L. pradėjo su pareiškėjo mama S. U. draugauti ir vėliau jie susituokė. Pareiškėjo dėdė A. L. norėjo jį įsivaikinti ir auginti šeimoje, tačiau tam prieštaravo pareiškėjo mama (A. L. sutuoktinė) S. U., kuri taip pat nepanoro pareiškėjo auginti bei juo rūpintis. Be to, pareiškėjo P. L. pripažino tėvystę žodžiu ir niekuomet neslėpė fakto, kad pareiškėjas yra jo sūnus, o jis yra pareiškėjo tėvas. Tėvas didelės meilės nerodė ir pas senelius jo nelankė, tačiau kai pareiškėjas užaugo, susitikęs giminės tarpe per bet kokias sueigas (laidotuves, religines šventes ir kt.) visuomet pasisveikindavo ir klausdavo „Kaip, sūnau, laikaisi?“.

1.3. Pareiškėjo tėvas P. L. (duomenys neskelbtini) susituokė su P. Š.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. L., tai yra, pareiškėjo brolis. Brolis A. L. gyveno su tėvu P. L. ir mama P. L. (Š.) ir buvo pilnavertis jų šeimos narys. Brolis A. L. buvo uždaro būdo, nesiekė didesnio bendravo ir draugystės. Galbūt tam turėjo įtakos, kad jis mėgdavo vartoti alkoholį, o pareiškėjas to nemėgo. Tačiau jie susitikdavo, pasisveikindavo, pasikalbėdavo ir abu puikiai žinojo, kad yra broliai, kad jų tėvas yra P. L., tik yra skirtingos mamos. Pareiškėjo tėvo P. L. sesuo P. M. atsiveždavo jį pas senelius iš tėvo pusės M. L. ir I. L., kurie pareiškėją pripažino anūku ir vadindavo „L.“. Pas senelius pareiškėjas susitikdavo ir bendraudavo su tėvu P. L.. Kiti tėvo giminaičiai – seserys, pusbroliai ir pusseserės visuomet jį pripažino A. L. broliu ir P. L. sūnumi.

1.4. Pareiškėjo tėvas P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė jo sūnus, tai yra, pareiškėjo brolis A. L.. Tuo metu A. L. gyveno jų tėvo P. L. tėvų M. ir I. L. ūkyje, juo naudojosi, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas, kad A. L. užaugino tėvas P. L., laikėsi subordinacijos ir nesiekė priimti palikimą po tėvo mirties.

1.5. (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis A. L.. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jis yra ketvirtos eilės įpėdinis. Aukštesnės eilės įpėdinių nėra. Be to, pagal pareiškėjo brolio A. L. mirties metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimą priimti galima per tris mėnesius paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau jis pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po brolio A. L. mirties negali, nes neturi giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų. Pažymi, jog po palikėjo A. L. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, o po palikėjo P. L. mirties palikimą priėmė sūnus A. L.. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo pareiškėjo vardu į broliui A. L. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.