Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB “Vilniaus energija” ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas UAB “Vilniaus energija” tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 20-34). Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovei K. K. (I tomas, b. l. 5, 6). Buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tinklų, todėl laikoma, kad UAB „Vilniaus energija“ su buto savininke žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė K. K. už šildymą ir karštą vandenį ieškovui tinkamai nemokėjo, ir iš ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2009-12-31 susidarė 2 922,43 Lt skola (I tomas, b. l. 3-4).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės ginčijamos sumos, mokėtinos už 2006 metus, nėra šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas, kadangi ieškovas iš atsakovės prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2009-12-31, todėl minėti atsakovės paaiškinimai pripažintini nepagrįstais. Taip pat atmetami atsakovės argumentai, kad jai nebuvo perduotos sutartys ar kiti dokumentai, susiję su ieškovu UAB „Vilniaus energija“ dėl šilumos energijos name (duomenys neskelbtini), paskirstymo metodo, nes tą aplinkybę turėjo išsiaiškinti ir tinkamai įvertinti pati atsakovė prieš įsigydama butą minėtame name. Teigti, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ nesuteikdavo atsakovei jos prašomos informacijos taip pat nėra pakankamo pagrindo, nes į atsakovės pareiškimus (skundus) ieškovas ne kartą atsakė raštu (I tomas b.l. 61-66,155).

Atsakovės nuomone, ieškovas neteisingai apskaičiavo mokėtiną sumą už karšto vandens suvartojimą, tačiau ieškovas paaiškino, kad atsakovės bute yra įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai su nuotoliniu nuskaitymu, matuojantys bute suvartoto karšto vandens kiekį, todėl dvigubas apskaičiavimas už karštą vandenį negalimas. Atsakovė buvo pareiškusi ieškovui pretenziją apie netinkamai tiekiamą šilumos energiją (I tomas, b.l.98), tačiau nesant konkretesnių duomenų, iš esmės negalima patikrinti atsakovės pretenzijų teisingumo, todėl laikytina, jog nebuvo pagrindo spręsti mokesčių už šilumos energiją perskaičiavimo klausimą. Pažymėtina, kad šildymo sezono pradžioje neretai pasitaiko šilumos energijos paskirstymo daugiabučiame name nesklandumų, tačiau jie galimi ir dėl pačių gyventojų neapdairumo laiku nepasirūpinus sistemos veikimu (pvz. neišleidus oro iš sistemos). Be to ieškovo atstovai bandė patikrinti termostatinius ventilius, tačiau jiems nepavyko patekti į atsakovės butą (I tomas, b.l.87). Dėl nurodytų priežasčių minėti atsakovės argumentai atmestini. Atsakovė ginčijo jai taikomą šilumos energijos apskaitos ir paskirstymo metodą, tačiau ieškovas paaiškino, kad visam pastatui gali būti taikomas tik vienas šilumos energijos paskirstymo metodas, todėl atsakovei taikomas tas pats metodas, kaip ir visam namui (duomenys neskelbtini). Remiantis LR Civilinio kodekso (toliau CK) 4,75 str.1 d. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Su ieškovu yra sudaryta šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartis Nr 307 (I tomas, b.l.20-24), kuria remiantis pagal ieškovo paaiškinimą namui (duomenys neskelbtini), taikomas šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 „C“, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-12-30 nutarimu Nr 03-86. Pasirinkti skirtingą šilumos energijos paskirstymo metodą, nei yra pasirinkę visi namo (duomenys neskelbtini), gyventojai atsakovė iš esmės neturi teisės arba atsakovė pati turi inicijuoti metodo pakeitimo minėtam namui klausimą. Taip pat ieškovu yra sudaryta pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros įdiegimo sutartis Nr 309, pagal kurią ieškovas įsipareigojo vykdyti namo šildymo ir karšto vandens sistemų, paskirstymo sistemos priežiūrą (sutarties 1.1 p.). Tuo remiantis atsakovės atsisakymas mokėti už šildymo sistemos priežiūrą pripažintinas nepagrįstu, nes namo bendrojo naudojimo objektai ir ypač šildymo sistema negali būti be priežiūros.

CK 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 1 d., 3 d.).

LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. nustatyta, jog šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Minėto įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Įstatymo 12 str.2d.). Pagal Įstatymo 25 str. daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pažymėtina, kad iš atsakovės susidariusios skolos už karštą vandenį skola sudaro 84,43 Lt, o likusią 2 838,09 Lt skolą sudaro skola už šildymą, karšto vandens cirkuliaciją ir šildymo sistemos priežiūrą (I tomas b.l. 187). Atsakovė teigė, kad realiai ieškovo nurodoma atsakovės skola turi būti gerokai mažesnė (I tomas b.l.178-231). Tačiau ieškovas pateikė paaiškinimą dėl 152,95 Lt, 65,95 Lt, 271,06 Lt, 235,11 Lt, 159,47 Lt, 170,38 Lt, 39,46 Lt, 94.02 Lt sumų ( II tomas, b.l.1-5), pagal kurį galima spręsti, kad atsakovė neapmokėdavo sąskaitų tiksliai pagal ieškovo nurodytus duomenis, kartais ieškovo pateiktą sąskaitą apmokėdavo gerokai vėliau, nei ji buvo išrašyta (II tomas b.l.11-12). Todėl vadovautis atsakovės paskaičiavimais nėra pagrindo. Atsakovės nurodyta 420,76 Lt suma ieškovo 2010-04-30 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į ieškinio sumą (I tomas b.l.137, 158)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.383 str. 1 d., abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. LR CK 6.256 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl, vadovaujantis LR CK 6.383 str., 6.384 str. 1 d., iš atsakovės priteistina 2 922,43 Lt skola ieškovo naudai.

Tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 157,53 Lt materialiųjų palūkanų priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2010-02-22 (CK 6.38, 6.210 str.). LR CK 6.37 str. nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 92 Lt žyminis mokestis ir 5,90 Lt išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 97,90 Lt ieškovo naudai (LR CPK 80 str. 1 d., 88 str. 1 d. 8 p.).

Taip pat iš atsakovės priteistinos 23,00 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (LR CPK 92,96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 922,43 Lt skolos, 157,53 Lt materialiųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą ( 3 079,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97,90 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, naudai.

Priteisti iš atsakovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 23,00 Lt pašto išlaidas valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas