- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-280-174-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00129-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- I. B.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Advokatai
- Marius Navickas
Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-280-174/2012
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00129-2008-8
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2012 m. gegužės 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. K. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, išaiškinant teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, tai yra tuo, kad 2007 m. spalio 3 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, esančioje Nemuno g. 2B, Klaipėdoje, dirbdamas krovinių terminalo priežiūros mechaniku bei uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus 2003-09-18 įsakymu Nr. 30 paskirtas atsakingu už saugų darbo organizavimą ir saugių darbo sąlygų sudarymą, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus: 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos „Darbuotojų saugos ir sveikatos“ įstatymo Nr. IX-1672 III skyriaus: „Darbo vietų ir darbo priemonių reikalavimai. Vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė įmonėje“ 14 straipsnio „Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai“ 1-ojo punkto reikalavimus: „ <...> Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių <...>, 2004 m. kovo 1 d. Uždaros akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ technikos ir technologijų direktoriaus patvirtintų „Krovinių terminalų priežiūros mechaniko pareigybės nuostatų“ 2 dalies „Krovinių terminalų priežiūros mechaniko pareigos“ 2.1. punkto reikalavimus: „Organizuoti pavaldžių ir laikinai priskirtų darbuotojų darbą“, 2.2. punkto reikalavimus: „Organizuoti techniškai teisingą, tvarkingą mechanizmų bei sistemų, priskirtų generalinio direktoriaus įsakymu, eksploataciją ir savalaikį remontą“, 2.3. punkto reikalavimus: „Kontroliuoti technologinę drausmę ir teisingą įrengimų eksploataciją gamybos padaliniuose“, 2.7. punkto reikalavimus: „<...>organizuoti savalaikį reikalingų patikrinimų, išbandymų, matavimų ir metrologinių patikrinimų atlikimą“, 2.8. punkto reikalavimus: „Supažindinti darbuotojus su pavojaus rizikos faktoriais darbe, pravesti instruktažus darbo vietoje“, 4 dalies „Krovinių terminalų priežiūros mechaniko atsakomybė“ 4.1 punkto reikalavimus: „Už tvarkingą ir teisingą krovos terminalų įrenginių bei sistemų eksploataciją, jų tinkamą techninę būklę“, 4.2. „Už kokybišką ir savalaikį įrengimų ir mechanizmų techninių apžiūrų, remontų, profilaktikos atlikimą“, 4.3. punkto reikalavimus: „Už saugių darbo sąlygų sudarymą pavaldiems ir laikinai priskirtiems darbuotojams“, dėl to 2007 m. spalio 3 d., 20.15 val., Birių trąšų terminale, sandėlyje Nr. 1, dokininkui–mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir pastarieji staiga leisdamiesi žemyn užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį S. K., padarydami pakaušio ir sprando sumušimus, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos odos nubrozdinimus ir IV delnakaulio lūžį, dėl to neteko 20 proc. darbingumo, t. y. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu išteisino I. B. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė K. Prialgauskienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-06 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: I. B. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio l dalį ir nubausti 37 MGL (4 625 Lt) dydžio bauda; iš civilinių atsakovų UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, proporcingai draudimo sutarčiai, priteisti 200 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. K..
Prokurorės teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Nuosprendyje išdėstyti motyvai yra neobjektyvūs, išvados neišsamios, šališkos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priimtame sprendime teismas rėmėsi tik atskiromis suinteresuotos šalies pateiktų faktinių aplinkybių interpretacijomis ir tik tomis, kurios naudingos pasirinktai sprendimo rūšiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaip objektyvų ir neginčijamą įrodymą pripažino bylos baigtimi suinteresuoto civilinio atsakovo surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame, priešingai nei teigia teismas, iš esmės įvertintos ne visos svarbios aplinkybės, pvz. neįvertinta vartų techninė būklė nelaimingo atsitikimo metu, į įvykio priežastis neįtraukto, bet teismo akcentuojamo kaip esminė aplinkybė, ženklo „nestovėk po vartais“ reikšmė ir sąlygos, reikalavimo vartus kelti su kumštinėmis pirštinėmis priežastys ir sąlygos. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ lokaliniuose teisės aktuose iki nelaimingo atsitikimo nebuvo patvirtina ir darbuotojams žinoma vartų naudojimo instrukcija. Darbuotojai vadovavosi asmenine patirtimi, bendru išprusimu, o reikalavimo nekelti rankomis, kuris nelėmė vartų kritimo, nežinojo. Be to, darbdavio atsakingi asmenys bei išteisintasis nepagrįstai teigia, jog nukentėjusysis S. K. pažeidė prie vartų esantį įspėjamąjį ženklą „Nestovėk po vartais“. Priešingai, nukentėjusysis veikė aktyviai – jis nestovėjo po vartais, o ėjo pro juos iš sandėlio, tai buvo ne tik leidžiama, bet ir būtina vykdant jam pavestą darbo užduotį.
Teismo teiginys, jog Valstybinė darbo inspekcija (toliau VDI) patvirtino aktu nustatytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir nelaimingą atsitikimą lėmusias priežastis, prokurorės teigimu, yra nepagrįstas, kadangi į teismo posėdį nebuvo kviečiamas šios institucijos atstovas, nesiaiškinta, kada gavo ne visą nelaimingo atsitikimo darbe medžiagą, o tik akto kopiją, kokia apimtimi patikrino akte išdėstytas aplinkybes, ar aktas buvo įteiktas nukentėjusiajam, jei taip – kada. Taigi teismo aklas vadovavimasis bylos baigtimi suinteresuotos šalies surašytu dokumentu – nelaimingo atsitikimo darbe aktu, neanalizuojant jame nurodytų pažeidimų ryšio su kilusiomis pasekmėmis, yra neobjektyvus.
Teismas taipogi neanalizavo UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Technikos ir technologijų direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Kuzmarskio 2007-10-05 tarnybiniame pranešime bei pateiktose nuotraukose užfiksuotos informacijos, tik padarė abejotiną išvadą dėl galbūt kažkada netinkamo vartų eksploatavimo. Apklausti liudytojai patvirtino, jog jie vartus naudojo vadovaudamiesi bendru išprusimu (nebūdami supažindinti su eksploatavimo instrukcija) ir laikydamiesi vidaus instrukcijose nurodytų atskirų reikalavimų: kelti vartus grandine be trūkčiojimų dėvint pirštines bei nestovėti po vartais. Nustatyta, jog šiuos reikalavimus jie vykdė nelaimingo atsitikimo metu, tik vartams nukritus, siekdami išlaisvinti prispaustą nukentėjusįjį, šakiniu krautuvu pakėlė vartus. Prokurorės nuomone, galbūt šio pakėlimo metu ir atsirado minėtame dokumente nurodyta vartų apatinės durų dalies dalinė deformacija. Bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu negauta jokių duomenų dėl darbuotojų netinkamos vartų eksploatacijos, tad remtis pranešime nurodytų civilinio atsakovo atstovo aplinkybių vertinimu, jų neišanalizavus, nepagrindus kitais bylos duomenimis, teismas neturėjo pagrindo.
Teismas pasiremdamas tik tam tikrais minėtame tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kuriais gali grįsti pasirinkto sprendimo rūšį, parodė savo neobjektyvumą ir šališkumą. Teismas nevertino aplinkybių, kad vartų pakėlimo mechanizmo vienos pusės trosas (nerūdijančio plieno lynas), esantis vartų viršuje, rastas nutrūkęs, susipynęs ant veleno ir apdulkėjęs, aprūdijęs, bei jog buvo nustatytas vartų stabdymo mechanizmo neveikimas. Šios aplinkybės rodo, jog vartai buvo nepakankamai prižiūrimi gana ilgą laiko tarpą – 6 mėnesius iki įvykio (E. L. parodymai), ir, liudytojų teigimu, sunkiau kėlėsi keliant grandine nei kiti analogiški vartai. Sunkų vartų kilnojimą paaiškina tai, jog esant nutrūkusiam troseliui vartai šiek tiek susikraipo ir dėl to sunkiau keliasi. Prieštaringas ir teismo neanalizuotas minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas teiginys, jog darbuotojai vartus netinkamai eksploatavo, paleisdami grandinę ir leisdami vartams savaime kristi, nes grandinė nėra vartus laikantis, o jų atidarymą ir uždarymą reguliuojantis mechanizmas. Vartai turi stabdymo mechanizmą bei troselius, kurie neleidžia vartams leistis žemyn nelaikant grandinės. K. Kuzmarskio teigimas, jog vartai buvo netinkamai eksploatuojami kėlimo ar nuleidimo metu neprilaikant grandinės, yra prieštaraujantis vartų eksploatavimo nuostatoms, tačiau minėtu reikalavimu iš dalies patvirtinta vartų bloga techninė būklė – paleidus grandinę vartai leidžiasi žemyn, apie tai buvo žinoma įmonės atsakingiems asmenims.
Teismas vartų kritimą susiejo tiek su nukentėjusiojo, tiek su kitų liudytojų tariamu neveikimu nepranešant tiesioginiam vadovui apie sunkiau keliamus sandėlio Nr. l pietinius vartus, nesiaiškindamas, ar šie liudytojai suvokė ir turėjo pareigą suvokti, jog tai yra techniškai netvarkingas įrenginys, be to, vartų remontas, kaip teismas pastebėjo, atliktas mažiau nei prieš du mėnesius iki įvykio ir jokių pastabų dėl jų netinkamo naudojimo ar negalimumo toliau naudoti nenurodyta. Darbuotojai nebuvo instruktuoti kaip eksploatuoti vartus, o pačių vartų dydis (5x4 metrų) ir savaiminis svoris nekėlė įtarimų dėl jų techninio gedimo, tad ir pareigos informuoti nebuvo. Be to, iš teismo paminėtų liudytojų tik E. L. patvirtino, jog tiesioginio vadovo neinformavo.
Teismas konstatavo, kad vartai buvo patikrinti prieš pusantro mėnesio iki nelaimingo atsitikimo, tad kaltinamajam pavaldūs šaltkalviai–remontininkai turėjo įvertinti ir nustatyti jų kėlimo ypatybes ir techninius nesklandumus. Liudytojų S. S. ir A. K., atlikusių vartų techninį remontą ir patikrinimą, parodymai bei techninės priežiūros žurnalas paneigia teismo argumentus, jog vartų priežiūra ir remontas KJKK „Bega“ buvo atliekami periodiškai ir nuolatos. Pagal Krovinių terminalų įrengimų techninės priežiūros ir remonto darbų apskaitos žurnalą KJKK „Bega“ birių trąšų terminalo sandėlio Nr. l pietinės pusės vartai nebuvo pakankamai prižiūrimi, kadangi per minimą laikotarpį buvo atlikti tik eiliniai eksploatacijos metu atsiradę remonto darbai: 2006 m. balandžio 7 d. suteptos naujai sumontuotų vartų spyruoklės, 2007 m. rugpjūčio 16 d. atliktas grandinės remontas. 2007-10-04, t. y. po nelaimingos atsitikimo, atlikti pietų pusės pakeliamų vartų remonto darbai, pakeisti 2 vnt. 4 mm diametro nerūdijančio plieno lynai. Būtent šiame žurnale esantys įrašai bei nelaimingo atsitikimo dieną užfiksuotos faktinės aplinkybės paneigia vartų nuolatinės priežiūros faktą. Liudytojai S. S., A. K. teisme patvirtino, jog sandėlio pietinės pusė vartai buvo nauji ir jų netvarkė, neprižiūrėjo, jokio remonto nedarė, profilaktinio patikrinimo metu tikrindavo, ar vartai lengvai keliasi, nusileidžia, sutepdavo kėlimo mechanizmą, kuris yra apačioje, viršuje vartų (5 metrų aukštyje) esančių mechanizmų nežiūrėdavo, stabdymo mechanizmo netikrindavo. Atlikę tik dalinį, t. y. vartų apačioje esančių mechanizmų patikrinimą, jie nenustatė ir nepašalino rimtų gedimų: nutrūkusio vieno vartų troso (nerūdijančio plieno lyno) bei neveikiančio stabdymo nuo kritimo mechanizmo, o sunkesnį vartų kilnojimą paaiškino dėl slenkamųjų vartų ratukų (liudytojo A. K. parodymai).
Tai, jog I. B. apie sandėlio Nr. l pakeliamųjų pietinių vartų kėlimo mechanizmo gedimus nežinojo, nešalina jo atsakomybės, kadangi turėdamas pareigą užtikrinti įmonėje esančių įrenginių ir mechanizmų priežiūrą, jos neatliko, t. y. savo neveikimu sukėlė baudžiamąją atsakomybę užtraukiančias pasekmes, kurios laimingo atsitiktinumo dėka netapo itin sunkiomis ar mirtinomis. I. B. akivaizdžiai žinodamas apie sandėlyje Nr. l laikomas medžiagas ir jų agresyvų poveikį, ypatingai esant drėgmei, mechanizmams, nors ir nenumatė ir nežinojo, kad dėl jo neveikimo gali kristi nepakankamai techniškai prižiūrimi vartai ir sužaloti darbuotoją, tačiau pagal savo užimamas pareigas, darbo pobūdį, asmenines savybes ir įvykio aplinkybes turėjo tai numatyti (veikė nusikalstamai nerūpestingai). Atsižvelgiant į pakankamai ilgą vartų sudėtingo eksploatavimo laikotarpį (apie 6 mėn.) ir atliktą vartų remontą likus mažiau nei dviem mėnesiams iki įvykio, kurio metu nebuvo atlikta išsami apžiūra ir nepašalinti gedimai, I. B. neveikimas, užtikrinant įrengimų ir mechanizmų priežiūrą, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu įvykiu ir pasekmėmis.
Prokurorės teigimu, teismas buvo nesąžiningas ir nuosprendyje nesivadovavo tais parodymais, kurie jam nenaudingi, apie juos nutylėjo. Liudytojas V. J. bei nukentėjusysis S. K. parodė, kad vartus padėjo rankomis kilstelėti į maždaug 20 cm aukštį, jokios kitos mechaninės jėgos nenaudojo, o kaip liudytojas apklaustas vartus sumontavusios įmonės UAB „Vakarų Ryterna“ atstovas D. Y., turintis specialių žinių, patvirtino, kad žmogaus fizinės jėgos pavartojimas nėra draudžiamas ir negalėjo turėti įtakos nustatytiems vartų gedimams. Tam turėjo būti panaudota žymiai didesnė jėga, pvz. kėlimo mašinų ir pan.
Prokurorei nesuprantamos teismo abejonės, jog buvo galimos ir kitos vartų kritimo priežastys, kurios nuosprendyje neatskleistos. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatyti vartų techniniai gedimai yra akivaizdūs ir patvirtina ilgai trukusios nepriežiūros faktą. Jokių kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos vartų kritimui, nenustatyta.
Teismas S. K. veikimą – ėjimą pro atidarytus vartus – neteisingai vertino kaip lėmusius kilusias pasekmes jo sveikatai. Teismas visiškai neanalizavo veikos subjektyviosios pusės požymio – priežastinio ryšio tarp vartų netinkamos priežiūros (išteisintojo I. B. neveikimo) bei kilusių pasekmių. Nukentėjusiojo ėjimas pro vartus nėra susijęs priežastiniu ryšiu su vartų technine nepriežiūra ir jų kritimu būtent tuo momentu. Be to, įmonės lokaliniuose teisės aktuose įtvirtintas griežtas reikalavimas tik nestovėti po vartais, o ne eiti pro juos. Nukentėjusiojo S. K. ėjimas pro vartus ir jų neužfiksavimas minėtu momentu nelėmė vartų kritimo. Įvykis susijęs su vartų pagrindinių laikančių konstrukcijų gedimu – lynų trūkimu ir vartų savaiminio kritimo stabdymo mechanizmo neveikimu. Vartų techninė būklė buvo tokia, kad analogiška įvykio eiga būtų buvusi tiek esant užfiksuotai, tiek neužfiksuotai grandinei.
Visiškai neaišku, kodėl teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė krovinių terminalų priežiūros mechaniko ir dokininko–mechanizatoriaus pavaldumą, kadangi analizuojamu atveju sprendžiant atsakomybės klausimą tai neturi jokios įtakos. Tiek nukentėjusysis S. K., tiek išteisintasis I. B. dirbo KJKK „Bega“ birių trąšų terminale ir juos siejo darbiniai santykiai su tuo pačiu darbdaviu. Už krovinių terminalų įrengimų priežiūrą, saugų darbo organizavimą ir saugių darbo sąlygų sudarymą birių trąšų sandėlyje UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ atsakingas 2003-09-30 įsakymu Nr. 30 paskirtas krovinių terminalų priežiūros mechanikas I. B. (Krovinių terminalų priežiūros mechaniko pareigybės nuostatai Nr. 76). I. B. buvo atsakingas už viso krovinių terminalo, kuriame dirbo ir nukentėjusysis, įrangos ir mechanizmų techninę priežiūrą, t. y. buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu šioje srityje. Nors I. B. teigė, kad nelaimingo atsitikimo metu nebuvo darbe, tačiau iš apklaustų liudytojų ir užfiksuotų įvykio vietoje aplinkybių nustatyta, kad tai nebuvo staiga kilęs gedimas, o ilgos nepakankamos vartų mechanizmų priežiūros pasekmė.
S. K. pareiškė 200 Lt turtinės ir 154 890 Lt neturtinės žalos ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kita, įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo atvejais. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau atsižvelgiant į nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pasekmės galėjo būti sunkesnės, bet laimingo atsitiktinumo dėka jų išvengta. Vartai krito nukentėjusiajam einant pro vartus ir pirmiausia sudavė S. K. per galvą, vėliau parbloškus prispaudė jo ranką. Pasekmės galėjo būti susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tačiau šiuo metu sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgiama tik į faktiškai patirtą sužalojimą. Be to, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi asmens kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ turtinę padėtį ir teismų praktiką, nukentėjusiojo S. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 20 000 Lt, turtinė žala priteistina visa.
Skiriant I. B. bausmę prokurorė prašo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių nenustatyta. I. B. padarė neatsargų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą (BK 176 straipsnio 1 dalis), būdamas neteistas, padaryta veika yra neatsargi, todėl I. B. skirtina švelniausia BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas tolygus BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytam šios bausmės vidurkiui.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis I. B. ir jo gynėja advokatė G. Mauručaitienė prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis S. K. ir jo atstovas advokatas M. Navickas prašo prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl I. B. išteisinimo.
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šis nusikaltimas pavojingas tuo, kad pažeidžia įstatymų numatytas žmonių saugaus darbo garantijas. Jo objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įgyvendinamieji bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010, 2K-221/2011, 2K-485/201, 2K-597/2011ir kt.). Tik nustačius asmens veikoje visų šių požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnyje.
Išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus kolegija daro išvadą, jog I. B. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai. Bylos įrodymais nustatyta, kad 2007 m. spalio 3 d., 20.15 val., Birių trąšų terminale, sandėlyje Nr. 1, dokininkui–mechanizatoriui S. Š. grandine pakėlus pakeliamuosius vartus ir nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, trūko vartus laikantis trosas ir vartai, krisdami žemyn, užgriuvo ir prispaudė iš sandėlio išeinantį S. K., padarydami jam pakaušio ir sprando sumušimus, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos odos nubrozdinimus ir IV delnakaulio lūžį, dėl to S. K. neteko 20 procentų darbingumo. S. K. patirto kairės plaštakos sužalojimo pasekmės sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2007-10-10 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 7 (t. 1, b. l. 3–4) įvardytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: nelaimingas atsitikimas įvyko darbuotojams pažeidus DSI Nr. 21 „Dokininkui–mechanizatoriui“ 1.4.6. punktą, nurodantį „laikytis mechanizmų eksploatavimo taisyklių, dirbti tik su techniškai tvarkingais mechanizmais ir darbo priemonėmis, o aptikus gedimus, apie tai pranešti tiesioginiam vadovui“, 1.4.7. punktą, nurodantį „Kiek leidžia kompetencija, imtis priemonių, kad būtų pašalintos gedimo priežastys, galinčios sukelti traumas ir avarijas. Apie pavojingą situaciją pranešti darbų vadovui“, 3.16.20 punktą, nurodantį „Pakeliamus vartus nuleisti – pakelti, apsimovus kumštines pirštines“. Darbuotojai, nors ir pastebėję, kad vartai keliasi labai sunkiai, tai rodo mechaninį jų gedimą, ir pagal DSI privalėję informuoti padalinio vadovą, imtis priemonių gedimo pašalinimui ir nedirbti su netvarkingomis darbo priemonėmis, toliau kėlė vartus pavartodami jėgą, todėl atsirado trosų įtempimai ir vartai nutrūko bei krisdami sužalojo S. K.. Nurodyta, kad vartai sumontuoti 2006 m. kovo mėnesį, paskutinė apžiūra atlikta 2007-08-14.
Prokuratūros apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas be pagrindo vadovavosi minėtu nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuriuo, prokurorės teigimu, teismas negalėjo vadovautis, spręsdamas I. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes šis aktas buvo surašytas bylos baigtimi suinteresuotos šalies – civilinio atsakovo, be to, jame nebuvo užfiksuotos visos svarbios įvykio aplinkybės, t. y. neįvertinta vartų techninė būklė nelaimingo atsitikimo metu, be to, teismas be pagrindo akcentavo ženklo „Nestovėk po vartais“ bei nurodymo vartus kelti su kumštinėmis pirštinėmis reikšmę, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos kaip nelaimingą atsitikimą lėmusios priežastys. Tokie prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Priešingai apeliantės tvirtinimui, teismas, spręsdamas I. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, pagrįstai rėmėsi minėtu nelaimingo atsitikimo darbe aktu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog šis aktas buvo surašytas ir nelaimingo atsitikimo darbe priežastys nustatytos objektyviai įvertinus visas įvykio aplinkybes, t. y. apžiūrėjus bendrovės sandėlio Nr. 1 pakeliamuosius pietinius vartus, įvertinus įvykio metu darbus tiesiogiai vykdžiusių, t. y. sandėlyje Nr. 1. pakeliamuosius pietinius vartus kartu su nukentėjusiuoju S. K. kėlusių bendrovės darbuotojų – dokininkų–mechanizatorių S. Š. ir V. J., taip pat už darbų saugą atsakingų bendrovės darbuotojų E. L., E. A. ir N. S. parodymus bei įvertinus „Begos“ norminių aktų, patvirtintų bendrovės generalinio direktoriaus, reikalavimus. Be to, nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė ir nors bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu tvirtino šio akto negavęs, tačiau apeliacijos teismo posėdyje, apklausus kaip liudytoją Valstybinės darbo inspekcijos, patvirtinusios Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 7, atstovą E. Gustainį, kuris nurodė, jog aktą jie patvirtina tik tada, kai jis yra nukentėjusiojo pasirašytas, nebeneigė jį gavęs bei patvirtino, kad šio akto neskundė. Vadinasi, nukentėjusysis S. K. sutiko su šiame akte nurodyta nelaimingo atsitikimo kilimą lėmusia priežastimi, t. y. neginčijo, jog įvykį lėmė jo paties veiksmai, pažeidžiant darbų saugos instrukcijoje Nr. 21 nurodytus reikalavimus.
Priešingai nei teigiama prokuratūros apeliaciniame skunde, surašant Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, buvo apžiūrėta ir įvertinta nelaimingo atsitikimo darbe vieta – sandėlio Nr. 1 pakeliamieji vartai, kurie krisdami sužalojo S. K., ir šių vartų techninė būklė. Tai buvo padaryta netrukus po įvykio, t. y. kitą rytą po nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 2007-10-03 20.15 val. nukentėjusiajam dirbant naktinėje pamainoje kartu su kitais bendrovėje taip pat dokininkų–mechanizatorių pareigas vykdančiais S. Š. ir V. J.. Taigi jau kitą rytą po nelaimingo atsitikimo darbe įvykio vietą apžiūrėjo Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Technikos ir technologijų direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Kuzmarskis ir 2007-10-05 „Begos“ generaliniam direktoriui surašė tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 58–59), kuriame nurodė, kad 2007 m. spalio 4 d. ryte pamainos viršininkas E. A. jį informavo, jog 2007 m. spalio 3 d., pradėjus pamainos darbą 20.15 val., birių trąšų sandėlio Nr. 1 pietinės pusės pakeliamieji vartai krisdami iš viršaus sužalojo dokininko S. K. ranką. Apžiūrėjęs įvykio vietą, visą vartų konstrukciją bei išklausęs dokininko–mechanizatoriaus S. Š. žodinį paaiškinimą, KJKK „Bega“ technikos ir technologijų direktoriaus pavaduotojas K. Kuzmarskis nustatė, kad: 1. Vartų pakėlimo mechanizmo rytinės pusės troselis susipynęs ant veleno ir apdulkėjęs – tai rodo, jog jis jau buvo nutrūkęs anksčiau. Galėjo nutrūkti neteisingai uždarant vartus, kai yra paleidžiami užsidarymui savaime nuo durų svorio, o neprilaikant grandine. 2. Vakarinės pusė troselis šviežiai nutrūkęs ir apsivijęs ant veleno. 3. Apatinė durų dalis iš dalies deformuota, tai rodo, kad kilnojama pakrautuvo šakėmis, o taip keliant troselis nukrenta nuo kūginio būgnelio ir susipina. 4. Automatinės vartų kritimo gaudyklės sukinėjasi ir turėjo sustabdyti vartus nuo kritimo. Atidžiai išnagrinėjus jų padėtį kyla įtarimas, ar teisingai sumontuoti užkirtimo peiliukai. Suimitavus kritimo padėtį peiliukai šliaužia kreipiamosios paviršiumi, bet neužkerta.
Paminėtame Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Technikos ir technologijų direktoriaus pavaduotojo K. Kuzmarskio 2007-10-05 tarnybiniame pranešime įvardijant nustatytų pažeidimų galimas priežastis, be kita ko, buvo konstatuotas netinkamas vartų eksploatavimas – kėlimas pakrautuvu, nors vartai turėjo būti keliami grandine, taip pat neteisingas vartų uždarymas, juos paleidžiant. Šie duomenys rodo, kad būtent patys bendrovės darbuotojai netinkamai eksploatavo sandėlio Nr. 1 pietinius vartus. Nors prokuratūros apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog nebuvo laikomasi vartų eksploatavimo instrukcijos, tačiau kaip liudytojas apklaustas KJKK „Bega“ Technikos ir technologijos direktorius L. R. nurodė, kad vartų naudojimosi instrukcijos 2007 m. nebuvo, nes tokios instrukcijos normatyvai nereikalavo. Be to, KJKK „Bega“ sandėlio Nr. 1 pietinius vartus pagaminusios bei juos sumontavusius UAB „Vakarų Ryterna“ atstovas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad minėtų vartų eksploatavimo instrukcija nebuvo parengta. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi KJKK „Bega“ darbuotojai, taigi ir dokininkai–mechanizatoriai, iš jų ir nukentėjusysis S. K. buvo periodiškai instruktuojami bendrais darbų saugos klausimais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti visi „Begos“ darbuotojai patvirtino, jog pagrindinius ir esminius darbų saugos reikalavimus, iš jų ir sandėlio Nr. 1 vartų eksploatavimo taisykles, jie žinojo, patvirtino, jog jie vartus eksploatavo, laikydamiesi vidaus instrukcijose nurodytų atskirų reikalavimų bei vadovaudamiesi bendru išprusimu, jog vartus reikia kelti grandine, be trūkčiojimų, dėvint pirštines bei nestovėti po vartais. Tai, kad bendrus darbų saugos reikalavimus žinojo ir pats nukentėjusysis, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Darbų saugos instrukcijos. Kadangi nukentėjusysis S. K. su visomis saugos darbe instrukcijomis buvo supažindintas ir buvo informuotas, jog nustačius kokį nors gedimą ar bet kokią kliūtį, trukdančią tiesiogiai vykdyti tiesiogines darbines funkcijas, jis privalo apie tai pranešti pamainos meistrui, jis privalėjo informuoti tiesioginį darbo vadovą apie sunkumas keliant sandėlio Nr. 1 pietinius vartus, tačiau šios pareigos nevykdė. Tai, kad minėti vartai tam tikrą laiką kėlėsi sunkiau lyginant su kitais analogiškais vartais, patvirtino tiek nukentėjusysis S. K., tiek kartu su juo darbus šiame objekte 2007-10-03 atlikę dokininkai–mechanizatoriai V. J., S. Š. bei nelaimingo atsitikimo darbe metu operatoriaus pareigas atlikęs E. L., tačiau apie kylančius sunkumus pakeliant sandėlio Nr. 1 pietinius vartus nė vienas iš jų apie tai tiesioginio vadovo neinformavo, nors privalėjo tai padaryti. Taigi, matydamas, jog KJKK „Bega“ sandėlio Nr. 1 pietinės pusės vartai sunkiai keliasi, tai reiškia mechaninį jų gedimą, ir pagal DSI privalu informuoti padalinio vadovą, S. K. to nepadarė. Tai, kad apie sandėlio Nr. 1 pietinių vartų pakėlimo mechanizmo problemas nebuvo informuoti, patvirtino ne tik pats I. B., bet ir kiti atsakingi KJKK „Bega“ darbuotojai – pamainos meistras N. S. ir pamainos viršininkas E. A. bei bendrovės Technikos ir technologijos direktorius L. R.. Esant tokiai situacijai, už krovinių terminalo krovos mechanizmų, pramoninių sandėlių vartų priežiūrą atsakingi darbuotojai pagrįstai tikėjo ir manė, kad naudoja ir leidžia dirbti su darbuotojų saugos reikalavimus atitinkančiais, pavojaus nekeliančiais vartais.
Nors prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusysis ar kiti įmonės darbuotojai galėjo nesuvokti esant mechaniniam vartų gedimui, tačiau, kaip minėta, visi bendrovės darbuotojai, tiesiogiai dirbę minėtame objekte, t. y. tiek pats nukentėjusysis S. K., tiek kartu su juo nelaimingo atsitikimo darbe metu dirbę S. Š. ir V. J., patvirtino, jog keliant kitus analogiškus vartus problemų nebuvo, priešingai nei keliant sandėlio Nr. 1 pietinės pusės vartus, kuriuos reikėjo kelti ne tik grandine, bet ir pavartojant jėgą, todėl šiame objekte dirbę „Begos“ darbuotojai privalėjo apie esančius sunkumus pakeliant sandėlio Nr. 1 pietinės pusės vartus informuoti pamainos meistrą, tačiau to nepadarė ir vartus kėlė ne tik grandine, kaip buvo įprasta, bet ir pavartodami jėgą, nes vien tik grandine, skirtingai nei kitus analogiškus vartus, pakelti negalėjo. Anksčiau minėtame Nelaimingo atsitikimo darbe akte, be kita ko, nurodyta: „Darbuotojai, nors ir pastebėję, kad vartai keliasi labai sunkiai, kas reiškia mechaninį jų gedimą ir pagal DSI privalu informuoti padalinio vadovą, imtis priemonių gedimo pašalinimui ir nedirbti su netvarkingom darbo priemonės, toliau kėlė vartus „per jėgą“, dėl ko atsirado trosų įtempimai ir vartai nutrūko“. Nors kaip liudytojas teisme apklaustas „Vakarų Ryternos“, t. y. sandėlio Nr. 1 pietinius vartus pagaminusios ir sumontavusios bendrovės, atstovas D. Y. nurodė, jog vartus keliant grandine, padėti juos pakelti rankomis nėra draudžiama, tačiau kartu pažymėjo, jog pernelyg pavartojus jėgą gali trūkti vartų lynai.
Nors „Vakarų Ryternos“ atstovas D. Y., po įvykio apžiūrėjus sandėlio Nr. 1 pietinius vartus, rašte nurodė, kad dėl nepakankamos priežiūros ir ypatingai agresyvios aplinkos (trąšos, drėgmė), cinkuotas lynų trūkimo mechanizmas užrūdijęs ir neveiksnus, tačiau apklausiamas kaip liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu D. Y. nurodė, jog tai tik viena iš galimų vartų kritimo priežasčių, kita – vartų lynai gali trūkti pernelyg pavartojus jėgą. Aptartos aplinkybės rodo, kad tiek liudytojo D. Y., tiek pačių įmonės darbuotų parodymais nepaneigtos Nelamingo atsitikimo akte užfiksuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys.
Teismas, sutikdamas su Nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuotais duomenimis, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo kilimą lėmė būtent „Begos“ darbuotojų – dokininkų–mechanizatorių veiksmai, pažeidžiant darbų saugos instrukciją Nr. 21, netinkamai eksploatuojant vartus. Taigi, priešingai nei teigiama prokurorės skunde, teismas konkrečiai nurodė nelaimingą atsitikimą darbe lėmusias priežastis bei motyvavo, kodėl nesivadovavo anksčiau minėtu „Vakarų Ryternos“ raštu.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai – išrašai iš Krovinių terminalų įrengimų techninės priežiūros ir remonto darbų apskaitos žurnalo – bei liudytojų – tiesiogiai šį darbą vykdžiusių bendrovės šaltkalvių–remontininkų S. S. ir A. K. bei Technikos ir technologijos direktoriaus L. R. – parodymai patvirtina, kad Birių trąšų terminalo sandėlių vartų pakėlimo mechanizmų, iš jų ir sandėlio Nr. 1 pietinių vartų, priežiūra bei remontas buvo atliekami periodiškai bei laikantis „Begoje“ įdiegtų tarptautinių standartų reikalavimų ir normų.
Išraše iš KJKK „Bega“ Krovinių terminalų įrengimų techninės priežiūros ir remonto darbų apskaitos žurnalo nurodyta, kad 2006 m. balandžio 7 d. BTT-1 sandėlyje suteptos naujai sumontuotų šiaurinių ir pietinių vartų spyruoklės (t. 2, b. l. 78), 2007 m. rugpjūčio 16 d. atliktas pietų pusės pakeliamų vartų grandinės remontas (t. 2, b. l. 79).
Taigi iš Krovinių terminalų įrengimų techninės priežiūros ir remonto darbų apskaitos žurnale užfiksuotų duomenų matyti, kad Birių trąšų terminalo sandėlio Nr. 1 pietinių vartų remontas buvo atliktas 2007 m. rugpjūčio 16 d., t. y. vos prieš pusantro mėnesio iki nelaimingo atsitikimo darbe. Kitų įrašų minėtame žurnale apie minėto sandėlio pietinių vartų mechanizmų gedimus bei remonto darbus nėra. Šie duomenys, priešingai nei teigiama prokuratūros apeliaciniame skunde, rodo, kad sandėlio Nr. 1 pietinių vartų priežiūra ir remontas buvo atliekami. Apeliaciniame skunde prokurorė, remdamasi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Technikos ir technologijų direktoriaus pavaduotojo K. Kuzmarskio 2007-10-05 tarnybiniame pranešime, įvardijant nustatytų pažeidimų galimas priežastis, nurodytais duomenimis apie tai, jog: „Vartų pakėlimo mechanizmo rytinės pusės troselis susipynęs ant veleno ir apdulkėjęs – tai rodo, jog jis jau buvo nutrūkęs anksčiau“, tvirtina, jog šie duomenys rodo, kad vartų priežiūra ir remontas buvo atliekami netinkamai, tačiau dėl to prokurorė daro tik prielaidą. Kaip minėta, vartų remontas buvo atliktas maždaug prieš du mėnesius iki nelaimingo atsitikimo, todėl negalima atmesti, jog vartų pakėlimo mechanizmo rytinės pusės troselis galėjo nutrūkti po šių vartų remonto, bendrovės darbuotojams atliekant netinkamus veiksmus eksploatuojant vartus. Tai pažymėta minėtame K. Kuzmarskio 2007-10-05 tarnybiniame pranešime, nurodant, jog: „Vartų pakėlimo mechanizmo rytinės pusės troselis galėjo nutrūkti neteisingai uždarant vartus, kai yra paleidžiami užsidarymui savaime nuo durų svorio, o neprilaikant grandine. ...Apatinė durų dalis iš dalies deformuota, tai rodo, kad kilnojama pakrautuvo šakėmis, o taip keliant troselis nukrenta nuo kūginio būgnelio ir susipina.“ Nors prokurorė teigia, jog apatinė vartų durų dalis galėjo būti deformuota po nelaimingo atsitikimo, šakiniu krautuvu pakeliant vartus, siekiant išlaisvinti prispaustą nukentėjusįjį, tačiau jeigu būtų remiamasi tokia prokurorės versija, atsižvelgiant į pacituotus K. Kuzmarskio tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, vartų troselis turėjo nukristi po įvykio, o ne prieš nukrentant vartams. Be to, minėtame tarnybiniame pranešime, nurodant, kad „kilnojama pakrautuvo šakėmis“ rodo nevienkartinį šakinio krautuvo panaudojimą, dėl to galėjo nutrūkti vartų pakėlimo mechanizmo rytinės pusės troselis.
Be to, kaip minėta, tiesiogiai darbus sandėlyje Nr. 1 atlikę darbuotojai, iš jų ir pats nukentėjusysis, teisme patvirtino, kad šio sandėlio pietinės pusės vartai ne tik nelaimingo atsitikimo darbe metu, bet ir anksčiau sunkiau kilnojosi nei kiti analogiški vartai ir juos pakelti reikėjo ne tik grandine, kaip buvo įprasta pakeliant tokio tipo vartus, bet ir vartojant jėgą. Tačiau, žinodami, kad vartai keliasi sunkiai, tai, kaip pažymėta nelaimingo atsitikimo darbe akte, rodo mechaninį jų gedimą, ir pagal DSI privalu informuoti padalinio vadovą, imtis priemonių gedimo pašalinimui ir nedirbti su netvarkingomis darbo priemonėmis, bendrovės darbuotojai, iš jų ir nukentėjusysis, pareigos informuoti tiesioginį darbo vadovą apie esamus sunkumus pakeliant sandėlio Nr. 1 pietinės vartus nevykdė.
Įvertinęs aptartus duomenis bei atsižvelgdamas į tai, jog sandėlio Nr. 1 pietinių vartų remontas buvo atliktas mažiau nei prieš du mėnesius iki nelaimingo atsitikimo darbe, kai šie vartai krisdami sužalojo S. K., nesant pranešimų apie šių vartų kėlimo mechanizmo sunkumus (kad šie vartai kėlėsi sunkiau nei kiti analogiški vartai, kaip minėta, patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek kiti tiesiogiai darbus minėtame objekte atlikę bendrovės darbuotojai) iš tiesiogiai darbus šiame objekte atlikusių, taip pat minėtus vartus prižiūrinčių darbuotojų, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog I. B. nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimus minėtų vartų pakėlimo mechanizmo gedimus.
Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog visi „Begos“ darbuotojai, iš jų ir dokininkai–mechanizatoriai, buvo instruktuojami darbų saugos klausimais ir esminius darbų saugos reikalavimus žinojo. Kaip liudytojai teisme apklausti bendrovėje dokininkų– mechanizatorių pareigas atliekantys darbuotojai, taip pat remontininkai–šaltkalviai bei už darbų saugą ar technologijas atsakingi darbuotojai patvirtino, jog visiems buvo žinomos pagrindinės vartų eksploatavimo taisyklės, t. y. kad negalima eiti pro vartus, kol jie neužfiksuoti, bei stovėti po vartais. Tuo tarpu, remiantis kaip liudytojo apklausto kartu su nukentėjusiuoju S. K. įvykio metu dirbusio S. Š. parodymais, nustatyta, jog nukentėjusysis ėjo pro vartus, nespėjus jų užfiksuoti kaiščiu, taip pažeisdamas pagrindinę taisyklę neiti pro vartus, kol jie nėra užfiksuoti. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog paties nukentėjusiojo S. K. neatsargūs veiksmai, einant pro neužfiksuotus pakeliamuosius vartus, lėmė kilusias pasekmes jo sveikatai.
Prokurorės apeliaciniame skunde, remiantis „Begos“ generalinio direktoriaus 2003-09-18 įsakymu Nr. 30, teigiama, jog I. B. buvo atsakingas už krovinių terminalo įrengimą, priežiūrą, saugų darbo organizavimą bei saugių darbo sąlygų sudarymą birių trąšų sandėlyje, tačiau iš paminėto 2003-09-18 įsakymo Nr. 30 matyti, jog I. B. atsakingas visiškai už kitus objektus, kurie konkrečiai nurodyti šiame įsakyme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog įgaliojimai užtikrinant darbuotojų saugą buvo paskirstyti keliems asmenis, jų pareigos buvo skirtingos. Teismas pažymėjo, jog Krovinių terminalų priežiūros mechaniko pareigybės nuostatų 1.3 punkte nurodyta, jog terminalų priežiūros mechanikui yra pavaldūs technologinių krovos įrengimų priežiūros tarnybos darbuotojai, 2.1 punkte nurodyta, kad terminalų priežiūros mechanikas privalo organizuoti pavaldžių ir laikinai priskirtų darbuotojų darbų saugą, be to, 2.2 punkte nurodyta, kad terminalų priežiūros mechanikas privalo organizuoti techniškai teisingą, tvarkingą mechanizmų bei sistemų, priskirtų generalinio direktoriaus įsakymu, eksploataciją ir savalaikį remontą. KJKK „Bega“ vadovų patvirtintų norminių aktų, rodančių S. K. pavaldumą pirmiausia būtent I. B., byloje nėra. Priešingai, remiantis UAB „Bega“ generalinio direktoriaus patvirtintais dokininko–mechanizatoriaus pareigybės nuostatais (t. 1, b. l. 142), su kuriais S. K. buvo supažindintas pasirašytinai, jis buvo pavaldus pamainos meistrui–stividoriui. Taigi nagrinėjamu atveju išteisintasis I. B. negalėjo ir neturėjo numatyti minėtos rizikos, nes tokios rizikos įvertinimas priklausė ne jo, o kitų subjektų kompetencijai. Taigi I. B. nebuvo atsakingas už rizikos veiksnių tyrimą ir prevenciją, kuri tiesiogiai susijusi su jam inkriminuota veika.
Remiantis aptartų duomenų visuma, konstatuotina, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl I. B. išteisinimo, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti I. B. apkaltinamąjį nuosprendį prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą atmesti.