- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- TS-17-271/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Nuteistasis
- S. M.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 59-19 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą Nr. 59-19 netaikyti S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarimą grindžia tuo, kad S. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nutarime nurodo, kad S. M. lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2018-08-16. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas, neskatintas. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Nuo 2018-08-30 iki 2019-01-03 dalyvavo 10-yje psichokorekcinės „BENDRAVIMO GRUPĖS“ kassavaitinių užsiėmimų. Nuo 2018-12-11 pradėjo lankyti programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Dalyvavo trijuose užsiėmimuose, privalomų keturių užsiėmimų nebaigė dėl objektyvių priežasčių, t. y., jo perkėlimo į būrį, kuriame suteikiama teisė dirbti be sargybos priežiūros. Aktyviai dalyvauja konkursuose, varžybose. Nuteistasis 8 klasių išsilavinimo. Mokėsi internate, kadangi nenorėjo lankyti mokyklos, ten baigė tik 5 klases. Baigęs jas, daugiau nesimokė, kadangi manė, kad tokio išsilavinimo jam pakanka. 6-8 klases baigė Alytaus pataisos namuose, atliekant ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, nuteistojo teigimu, Alytaus pataisos namuose įgijo suvirintojo specialybę. Šiuo metu Vilniaus pataisos namuose nesimoko. Vilniaus pataisos namuose, atliekant dabartinę laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirbo ūkio skyriuje pagalbiniu darbininku. Nuo 2018-11-14, atsižvelgiant į tai, kad pablogėjo nuteistojo socialiniai ryšiai su žmona, kas galėjo turėti įtakos jo elgesiui, buvo nuspręsta laikinai, neatimant teisės išvykti be sargybos arba be palydos, perkelti nuteistąjį į bendrą gyvenamąjį korpusą, kol nebus išsiaiškintos visos aplinkybės. Po įkalinimo planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininko pareigose, gautas tai patvirtinantis raštas, teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo galimybių. Vėliau planuoja pabaigti tvarkyti tėvų buto paveldėjimo dokumentus, jį suremontuoti bei jame gyventi. Nuteistasis vedęs. Iš artimųjų turi močiutę, su kuria santykiai geri, juos palaiko telefonu, kelis kartus buvo lankomas. Turi žmoną, tačiau ryšių su ją nepalaiko, padavęs dokumentus į teismą dėl skyrybų ( jo teigimu – dėl pastarosios priklausomybės narkotikams).
Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta pilnai, nusikaltimui nebūdingas modelis. Anksčiau teistas 8 kartus. Pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 18 metų amžiaus. Įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atlikinėjo 3 kartus, paskutinį kartą buvo paleistas 2013 metais. 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas – visu kartus jo sąlygų nepažeidė. Nuteistojo teigimu, ankstesnį jo nusikalstamumą lėmė bloga draugų kompaniją, pasiduodavo jų įtakai. Nuo 20 m. vartojo narkotikus, beveik visi nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigimo nuo narkotikų būsenoje, tačiau Alytaus pataisos namuose nuo priklausomybės išsigydė (lankė reabilitaciją, kurios metu nustojo vartoti narkotines medžiagas). Šiuo metu teisės pažeidėjas atlieka bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Šiuo metu pataisos namuose lanko Anoniminių Narkomanų savitarpio pagalbos susirinkimus, stebimas kritiškas požiūris narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu. Bausmės atlikimo laikotarpiu elgesys, susijęs su narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu, fiksuotas nebuvo. S. M. nėra socialiai atsiskyręs, tačiau nurodo, jog šiuo metu draugų ratas yra susiaurėjęs, kadangi dauguma draugų, su kuriais bendravo anksčiau - priklausomi nuo narkotikų, o siekdamas mažinti atkryčio tikimybę, su jais ryšių nebepalaiko. Nuteistojo požiūris į save yra adekvatus, jo savivaizdis atitinka įprastas socialines normas. Asmuo geba analizuoti ir įvertinti savo poelgius bei įpročius. Nusiskundimų dėl psichikos sveikatos neturi. Stebima emocinė būsena yra stabili. Nuo 2018-08-20 lankė kassavaitinius psichokorekcinės Bendravimo grupės užsiėmimus, vedamus įstaigos psichologės. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes. Stebimi gan geri asmens komunikaciniai įgūdžiai, nuteistasis prieinamas kontaktui, geba megzti ir palaikyti pokalbį su pašnekovu. Bausmės atlikimo metu nebuvo stebimi ir/ar fiksuoti. Nuo 2018-12-11 lankė programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“. Mąstymas stokoja lankstumo, asmuo ne visada geba numatyti savo elgesio pasekmes, rasti alternatyvių problemos sprendimo būdų, įvertinti ankstesnį patyrimą, todėl kartoja tas pačias klaidas (8 k. teistas už vagystes). Šiuo metu teigia, jog stengiasi apmąstyti ir numatyti galimas savo elgesio ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. S. M. turi realistiškų ir įgyvendinamų ateities tikslų - planuoja dirbti apdailininku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuteistajam taip pat suteiks ir gyvenamąją vietą. Asmuo planuoja iš gaunamo užmokesčio susiremontuoti savo būstą, grąžinti skolas. Nuteistasis kriminalinių ir diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Tiek savo paties padarytą, tiek nusikaltimus bendrai vertina neigiamai. Supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, tačiau pačiam ne visada pavyksta tai padaryti. Nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. S. M. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (2004 m.), kurio metu padarė naują nusikalstamą veiką, tačiau 2006, 2007 ir 2013 m. buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygų nepažeidė, šiuo metu nuteistasis reiškia palankų priežiūrą ir apribojimus vertinantį požiūrį.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 46 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 20 balų (negali kisti), dinaminiai veiksniai - 26 balai (gali kisti).
Atsižvelgdama į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, ankstesnius teistumus, ne pirmą kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, 3 kartus taikytą lygtinį paleidimą be nepateisintą ankstesnį pasitikėjimą darant naujus nusikaltimus, neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis praeityje, mąstymą ir elgesį, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę (neskatintas), išsilavinimo stoką bei aukščiau išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, jog S. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo bei nutarė netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.
Nuteistojo S. M. advokatas Aidas Mažeika pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad S. M. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta 46 balai, o tai labai artima žemai rizikai. Maža to, iš 46 balų 26 yra kintantys, o likusieji 20 susiję su nusikalstamo elgesio istorija, todėl jų mažėjimas yra negalimas, t.y. balų skaičius, kuriuos būtų galima sumažinti yra ganėtinai nedidelis. Nors S. M. anksčiau buvo teistas 8 kartus, tačiau už šiuos nusikaltimus bausmę atliko, naują nusikaltimą padarė esant išnykusiam teistumui, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą remiantis šiais kriterijais turėtų vertinimas kaip draudimo du kartus bausti už tą patį nusikaltimą principo pažeidimas. Išnykus teistumui net negalima teigti, kad asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamą veiką. Komisijos išvados prieštarauja aprašomojoje dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą dar grindžiamas S. M. gyvenimo stiliumi ir draugais (ankstesnį jo nusikalstamumą lėmė bloga draugų kompanija, pasiduodavo jų įtakai, taip pat dėl jų įtakos nelankė mokyklos) bei tuo, kad beveik visi ankstesni nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigimo nuo narkotikų būsenoje, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis praeityje, tačiau aprašomojoje dalyje nurodyta, kad šiuo metu jo draugų ratas yra susiaurėjęs, kadangi dauguma draugų, su kuriais bendravo anksčiau - priklausomi nuo narkotikų, o siekdamas mažinti atkryčio tikimybę, su jais ryšių nebepalaiko bei aptarta tai, kad Alytaus pataisos namuose pradėjo lankyti reabilitaciją, kurios metu nustojo vartoti narkotines medžiagas, o šiuo metu pataisos namuose lanko Anoniminių Narkomanų savitarpio pagalbos susirinkimus ir yra stebimas kritiškas požiūris narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu, bausmės atlikimo laikotarpiu elgesys, susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu, fiksuotas nebuvo. Komisija nurodo, kad S. M. mąstymas stokoja lankstumo, asmuo ne visada geba numatyti savo elgesio pasekmes, rasti alternatyvių problemos sprendimo būdų, įvertinti ankstesnį patyrimą, todėl kartoja tas pačias bei išsilavinimo stoką bei nurodo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, tačiau bausmės paskirties (BK 41 str.) kontekste yra visiškai nesuprantami motyvai dėl mąstymo lankstumo bei išsilavinimo. Prašo atsižvelgti, jog net trys Komisijos nariai pareiškė atskirąją nuomonę, siūlydami taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į nuteistojo aukštą motyvaciją ir turimą realią darbo vietą laisvėje.
Skundas tenkintinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
LR BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Susipažinus su S. M. asmens byla nustatyta, kad jis 2018-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. - 3 metais laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 64 (1) straipsnį ir bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlieka nuo 2018-01-31 d. Numatoma bausmės pabaiga 2020-01-31 d. 1/3 bausmės atlikta 2018-09-30. Neatlikta bausmės dalis 2019-01-31 buvo 1 metai.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad S. M. atitinka LR BVK 157 str. 1 d. ir 2 d. numatytas formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas: atlikta daugiau nei trečdalis bausmės, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose. Nuo 2018-08-30 iki 2019-01-03 dalyvavo 10-yje psichokorekcinės „BENDRAVIMO GRUPĖS“ kassavaitinių užsiėmimų. Nuo 2018-12-11 pradėjo lankyti programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Aktyviai dalyvauja konkursuose, varžybose. Priekaištų dėl režimo reikalavimo laikymosi nėra, pataisos namuose dirba, kas leidžia manyti, jog yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
LR BVK 158 str. numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgia ne tik į padarytos nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo motyvuojamas jog nuteistojo lygtinis paleidimas neužtikrins bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo realizavimo, kadangi jis yra aštuonis kartus teistas, jo atžvilgiu jau tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau po kiekvieno iš jų būdavo padaromos naujos nusikalstamos veikos, akcentuojami išsilavinimo stoka, priklausomybė narkotinėms medžiagom, netinkamas ankstesnis gyvenimo stilius ir aplinka. Tačiau didžioji dalis teistumų yra 2004-2007 metų, nuteistajam esant labai jauno amžiaus, kai nėra susiformavusios tvirtos elgesio ir atsakomybės už savo veiksmus nuostatos. Be to, S. M. neneigia, jog tuo laikotarpiu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Poreikis joms lėmė sistemingą nusikaltimų darymą (septyni iš aštuonių teistumų už nusikaltimus nuosavybei). Nuteistasis teigia, jog narkotikų nebevartoja jau eilę metų, po išėjimo iš Alytaus pataisos namų 2013 metais. Teismas neturi pagrindo juo netikėti, kadangi ilgą laiką nauji nusikaltimai daromi nebebuvo. Nusikaltimo, už kurį S. M. šiuo metu atlieka bausmę, padarymo metu visi ankstesni teistumai buvo išnykę. Jokių duomenų, jog jis po 2013 metų būtų vartojęs narkotines medžiagas, nėra. Po sulaikymo tikrinant S. M. šlapimą, jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų jame nebuvo rasta. Atliekant bausmę pataisos namuose taip pat nebuvo fiksuota jokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų, nors nuteistasis turėjo galimybę be palydos išeiti už pataisos namų teritorijos ribų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog S. M. suvokia praeityje buvusio gyvenimo būdo įtaką jo nusikalstamam elgesiui, deda pastangas, jog praeities klaidos kartojamos nebūtų. Psichologė nurodo, jog stebimas kritiškas požiūris narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu. Nors tiki, jog priklausomybę yra prieš keletą metų įveikęs, tačiau tebelanko anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos susirinkimus, kas rodo jog nuteistasis atsakingai žiūri į galinčios pasikartoti priklausomybės prevenciją. Nurodo, jog siekdamas išvengti atkryčio nebebendrauja su narkotikus vartojančiais praeities draugais, laisvėje daug dirbo, sportavo. Psichologai teigia, jog nuteistojo požiūris į save adekvatus, jis geba analizuoti ir įvertinti savo poelgius. Komisijos akcentuojamas stokojantis lankstumo mąstymas, negebėjimas numatyti savo elgesio pasekmes, rasti alternatyvių problemos sprendimo būdų, įvertinti ankstesnį patyrimą daugiau yra siejamas ne su šiandienos realijomis, o su buvusiais įvykiais – sistemingu nusikaltimų darymu praeityje.
Pataisos namuose S. M. dirbo, jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje S. M., buvo įdarbintas, direktorius pateikė itin teigiamą nuteistojo charakteristiką, įvertindamas jį kaip atkaklų, darbštų, kruopščiai ir atsakingai savo darbą atliekantį, strategiškai mąstantį, jautrų, turintį gerą humoro jausmą bei nekonfliktišką darbuotoją. Po įkalinimo planuoja dirbti toje pačioje įmonėje, gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas.
Iš socialinio tyrimo išvados, matyti, kad nuteistasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, gana palankiai vertinamos jo ateities elgesio perspektyvos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo padaryta jokių drausmės pažeidimų. Nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose reabilitacijos programose, užsiėmimuose. Tokiu būdu S. M. elgesys laisvės atėmimo metu buvo nepriekaištingas.
Vertindamas lygtinio paleidimo galimybę teismas atsižvelgia į socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo asmenybės charakteristikų ir jo ateities elgesio perspektyvų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo požiūris į save adekvatus, savivaizdis atitinka įprastas socialines normas, asmuo geba analizuoti ir įvertinti savo poelgius bei įpročius. Emocinė būsena stabili, jis turi realistiškų ir įgyvendinamų ateities planų – dirbti, susiremontuoti paveldėtą būstą, grąžinti skolas, jis supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas. Iš socialinės išvados turinio matyti, jog nuteistasis yra motyvuotas atsiriboti nuo negatyvios ankstesnės savo aplinkos įtakos, ieško būdų susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, stengiasi tinkamai įvertinti savo praeities elgesio pasekmes, pripažįsta visuomenės vertybes ir yra motyvuotas dirbti laisvėje, kontroliuoti savo priklausomybę. Šios aplinkybės rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau iš esmės artima žemutinei vidutinės rizikos ribai.
Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nebuvo vieningos nuomonės dėl lygtinio paleidimo netaikymo S. M. atžvilgiu. Iš septynių posėdyje dalyvavusių Komisijos narių buvo pareikštos trijų Komisijos narių atskirosios nuomonės taikyti lygtinį paleidimą S. M. atžvilgiu.
Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nepažeista, atsižvelgiant į tai, kad S. M. yra likusi mažesnė nei pusė neatliktos bausmės dalis. Be to sprendžiant lygtinio paleidimo principą reikia vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Pripažįstama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui, lygtinis paleidimas skatina reintegraciją, su nuteistajam suteikiama planuojama, remiama ir prižiūrima galimybe įsilieti į visuomenę.
Atsižvelgiant į nustatytus S. M. kriminogeninius veiksnius (kriminalinę praeitį, ankstesnį narkotikų vartojimą, socialinės atsakomybės stoką) bei apsauginius, riziką mažinančius veiksnius (palankų požiūrį į darbą, nepiktnaudžiavimą alkoholiu), lygtinio paleidimo laikotarpiui nustatytini įpareigojimai, susiję su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija, tolesne priklausomybės kontrole, įsidarbinimu bei nuteistojo elgesio kontrole.
Teismo manymu, nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant eilę teismo nustatytų probacijos sąlygų, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis įvykdė jam taikytas individualias socialinės reabilitacijos priemones, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinėje išvadoje pateiktas aplinkybes bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis S. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BVK 157 str. 1 d. 2 d. 2 p., 4 p., LR BPK 360 str., 364 str., teismas
nutarė:
tenkinti nuteistojo S. M. skundą.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-02-06 nutarimą Nr. 59-19 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. M.. Taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu per visą lygtinio paleidimo laikotarpį, t.y. iki 2020-01-31;
- pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo lygtinio paleidimo dienos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje be pažeidimų per visą lygtinio paleidimo laikotarpį, t.y. iki 2020-01-31;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą lygtinio paleidimo laikotarpį, t.y. iki 2020-01-31;
- lankyti AN savitarpio pagalbos susirinkimus per visą lygtinio paleidimo laikotarpį, t.y. iki 2020-01-31.
Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.