Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-26 · Civilinė byla Nr. e2-854-466/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e2-854-466/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-17587-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
Ergo Insurance SE
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-854-466/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-17587-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei B. P.,atsakovui V. J., atsakovo atstovui K. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo 3 761 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad žala susidarė atsakovui V. J., kuris buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų vairuojant (duomenys neskelbtini) automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlus eismo įvykį, kuomet atsakovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino (1, 2 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovo nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, jog ieškinys yra pareikštas skubotai nesulaukus sprendimo administracinėje byloje, kurioje bus ginčijamas apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktas. Eismo įvykio metu atsakovas nebuvo apsvaigęs, nes kanapių suktinę žolę surūkė prieš keletą parų iki eismo įvykio. Atsakovas ginčijo žalos dydį nurodydamas, kad nepasitiki 2018-06-19 išvada apie transporto priemonės likutinę vertę. Jam nesuprantami išvadoje pavartoti trumpiniai (pvz. Vv, Vtr ir pan.). Nėra aišku, kaip buvo gauta 5 220 Eur automobilio vertės suma, nes pagal www.autoplius.lt duomenis analogiškas automobilis parduodamas už 3 900 Eur. Nors pagrindinės automobilio dalys nebuvo apgadintos, prašoma priteisti 2/3 automobilio vertės. Aplinkybė, kad apgadinto automobilio vairuotojas bei keleivis visiškai nenukentėjo, leidžia teigti, kad automobilio apgadinimai nėra reikšmingi. Ieškovė turėjo aiškiai nurodyti, kiek kainuoja apgadintų detalių – galinio bamperio, galinio dešinės pusės rato, galinio dešinės pusės sparno, galinio kairės pusės rato ir galinių dešinės pusės durų remontas. Ergo atstovas ir automobilio vairuotojas (atsakovas) nebuvo kviesti vertinant automobilio apgadinimus (23, 24 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. J., duodamas paaiškinimus teisme faktiškai iš esmės nesutiko su reikalaujamos priteisti žalos dydžiu, jo teigimu, reali žalos suma turėtų sudaryti 2 800 Eur. Nurodė, kad yra sunki atsakovo, kuris niekur nedirba, finansinė padėtis. Nusprendus patenkinti ieškinį prašė išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas J. K. priklausantis automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs V. J., kuris transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (8 – 10 b.l.).

Transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi ieškovė. Dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio ieškovė išmokėjo 3 761 Eur draudimo išmoką (6, 7, 12 - 4 b.l.).

Dėl atsakovo kaltės ir atsakomybės

Atsakovas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio aplinkybių neginčijo, nesutiko su tuo, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir šią aplinkybę siejo su rezultatu administracinio nusižengimo byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė 1300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. V. J. buvo pripažintas kaltu dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), eismo įvykio, kurio metu V. J. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant saugaus atstumo atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Teismas nutarime pripažino, kad V. J. apsvaigimo faktas nusižengimo padarymo metu yra įrodytas specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat specialisčių S. F. bei M. M. paaiškinimais. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. J. apeliacinį skundą, 2020-03-06 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-21 nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2020-03-06 nutartyje konstatavo, kad atliekant V. J. medicininę apžiūrą iš esmės buvo laikomąsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar nustatymo taisyklių“ 10.1 - 10.5 papunkčiuose numatytų reikalavimų, o trūkumas, kad siuntime nebuvo nurodyta, kokius veiksmus yra įpareigojama atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pripažintas neesminiu. Vilniaus apygardos teismas atmetė V. J. kitus argumentus dėl Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 168 ir specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto nurodytų formos ar turinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad įrodymų viseto pakanka konstatuoti, jog V. J., būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį.

Šioje byloje atsakovas iš esmės rėmėsi rezultatu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, Vilniaus apygardos teismui palikus apylinkės teismo 2020-01-21 nutarimą, atsakovui buvo nepalankus. Šioje civilinėje byloje atsakovas neteikė jokių įrodymų paneigti aplinkybei, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), eismo įvykio buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Todėl teismas pripažįsta, kad V. J. yra kaltas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, kurio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėjęs draudimo išmoką draudikas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens tuo atveju, kai asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Tokią draudiko teisę numato ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 papunktis.

Dėl žalos dydžio

Pagal Audatex programą sudarytoje žalos sąmatoje nurodyta, kad automobilio Škoda Octavia remonto vertė atskaičius dalių būklės pagerinimo 803,90 Eur sumą sudaro 4 016 Eur (57 - 63 b.l.). Pagal ieškovės pateiktus evgauto.lt aukciono rezultatus, už automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2011 m., didžiausia pasiūlyta suma 1 459 Eur (68 b.l.). Remiantis Transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuote taikant lyginamosios vertės metodą automobilio Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2011 m., vidutinė rinkos vertė sudaro 5 220 Eur (71 b.l.). Išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodyta, kad automobilio Škoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2011 m., vardinė vertė yra 5 220 Eur, tarpinė vertė 3 158,10 Eur, likutinė vertė aukcione – 1 459 Eur ir nuostolio dydis – 3 761 Eur, t.y. suma, susidaranti atėmus aukciono likutinę 1 459 Eur sumą iš transporto priemonės vidutinės rinkos 5 220 Eur vertės (15 b.l.).

Apklaustas liudytoju ieškovės Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) V. P. parodė, kad žalą administravo AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdrausta nukentėjusio automobilio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė. Pagal padarytus automobiliui Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus jį remontuoti buvo netikslinga. Apgadinto automobilio Škoda Octavia vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta lyginant automobilius su panašiais parametrais. Kadangi automobilio Škoda Octavia remonto vertė 4 016 Eur viršijo 75 procentus vidutinės rinkos vertės, automobilį remontuoti buvo netikslinga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 14 punktas), dėl ko pasirinktas likutinės vertės metodas. V. P. paaiškino, kodėl Išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę buvo pritaikytas apgadinimo laipsnio pataisos koeficientas 0,7, taip pat transporto priemonės populiarumo 0,8 bei rizikos dėl neįvertintų gedimų 0,8 koeficientai.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus pripažįsta, kad išmokėtos 3 761 Eur draudimo išmokos dydis yra pagrįstas, todėl, ją išmokėjusi ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 3 761 Eur žalai atlyginti. Atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, iš esmės apsiribojo tik savo paaiškinimais, konkrečių įrodymų prašomam žalos dydžiui paneigti nepateikė, o atsakovo pasvarstymai apie panašių automobilių Škoda Octavia pardavimo kainas, kai tai labai priklauso nuo subjektyvių faktorių, pripažintini nepagrįstais bei niekaip nepaneigia ieškovės nustatyto žalos dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 761 Eur žalai atlyginti, tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovo priteistinos minėtos palūkanos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, negauna jokių pajamų, dėl ko neturi galimybės iš karto sumokėti visą žalos sumą. Ieškovės atstovė sutiko, kad iš atsakovo priteistos sumos mokėjimas jam būtų išdėstytas vienerių metų laikotarpiui, todėl iš atsakovo priteisiamos 3 761 Eur sumos mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 85 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 284, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 761 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 761 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2019-06-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, naudai.

Priteistą iš V. J. 3 761 Eur sumą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui įpareigojant atsakovą V. J. kas mėnesį sumokėti ieškovei Ergo Insurance SE po 313,42 Eur iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,77 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas