- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-171-227/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- H. D.
- Ieškovas
- A. D. P., J. A. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-171-227/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 8d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-188/2011 pagal ieškovų A. D. P. ir J. A. P. ieškinį atsakovui H. D. dėl skolos už žemės nuomą priteisimo ir atsakovo H. D. priešieškinį J. A. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 22720 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų A. D. P. ir 6596 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų J. A. P.. Nurodė, kad J. A. P., įgaliotas savininkės A. D. P., 2008 m. rugpjūčio 6 d. privačios žemės nuomos sutartimi atsakovui H. D. per jo įgaliotą asmenį A. D. išnuomojo 57,8 ha (iš jų 56,8 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, esantį Jonavos rajone Svolkenių kaime. Šalių susitarimu nustatytas 22 720 Lt dydžio metinis žemės nuomos mokestis ir atsiskaitymo terminas - iki einamųjų metų spalio mėnesio 1 d. Be to, 2008 m rugpjūčio 6 d. privačios žemės nuomos sutartimi Juozapas A. P. atsakovui išnuomojo 15,1 ha (iš jų 14,74 ha žemės ūkio naudmenų) bei 1,8 ha (iš jų 1,75 ha žemės ūkio naudmenų), žemės sklypus, esančius Kėdainių rajone Juciūnų kaime, už kurių nuomą šalių susitarimu nustatytas 6596 Lt dydžio metinis mokestis ir atsiskaitymo terminas - iki einamųjų metų spalio mėnesio 1 d. Abiejų žemės nuomos sutarčių su atsakovu terminas baigėsi 2010 m. rugsėjo 1 d., todėl suėjus nuomos sutarties pasibaigimo terminui, su atsakovu žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos. Atsakovas privalėjo atsiskaityti už nuomotą žemę iki 2010 m. spalio 1 d., kaip numatyta sutarčių 8 punkte, tačiau iki šio laiko neatsiskaitė. 2010 m. spalio 26 d. ieškovas J. A. P. pranešė atsakovui apie jo pareigą laikytis žemės nuomos sutartyse nustatytų įsipareigojimų mokėti žemės nuomos mokestį ir per antstolį Raimundą Stanislauską įteikė atsakovui pranešimą - raginimą sumokėti nuomą už nuomojamą žemę. Raginimą antstolis įteikė 2010 m. spalio 30 d., tačiau jokio atsakymo nei pinigų iš atsakovo negauta iki šio laiko. Atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti už jam išnuomotus žemės sklypus.
Atsakovas H. D. priešieškiniu prašė priteisti 23505,30 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus palūkanų iš J. A. P.. Nurodė, kad rūpintis žemėje esančiais melioracijos įrenginiais yra žemės savininko (nuomotojo) pareiga, jis privalo remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, tačiau žemės savininkas (nuomotojas) J. A. P. elgėsi nerūpestingai, į jo (nuomininko) pranešimus dėl blogos melioracijos įrenginių būklės nereagavo. Kadangi melioracijos sistema neveikė, užmirko žemė, todėl jis neteko 30 proc. derliaus, patyrė 23505,30 Lt nuostolio.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 22720 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2011-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 697 Lt žyminio mokesčio A. D. P. bei 6596 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2011-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 202 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovui J. A. P.. Teismas atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmetė. Priteisė iš atsakovo valstybei 43,19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. privačios žemės nuomos sutartimi atsakovui per jo įgaliotą asmenį A. D. ieškovas J. A. P. išnuomojo 15,1 ha (iš jų 14,74 ha žemės ūkio naudmenų), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,8 ha (iš jų 1,75 ha žemės ūkio naudmenų), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius Kėdainių rajone Juciūnų kaime, už kurių nuomą šalių susitarimu nustatytas 6596 Lt dydžio metinis mokestis ir atsiskaitymo terminas iki einamųjų metų spalio mėnesio 1 d. (b.l.7,8-9,10,11-12,13). Pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. privačios žemės nuomos sutartį ieškovė A. D. P. (įgaliotas asmuo J.A. P.) atsakovui (įgaliotas asmuo A. D.) išnuomojo 57,8 ha (iš jų 56,8 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jonavos rajone Svolkenių kaime, už kurio nuomą atsakovas įsipareigojo sumokėti 22720,00 Lt dydžio metinį mokestį ir atsiskaityti iki einamųjų metų spalio mėnesio 1 d. (b.l.4,5,6). Šalis sutartyse nustatė, kad žemė išnuomojama žemės ūkio veiklai iki 2010 m. rugsėjo 1 d. 2010-06-12 ieškovas raštu informavo atsakovą, kad pasibaigus terminui minėtos žemės nuomos sutartys nebus pratęstos (b.l.88). 2010-10-26 ieškovas J.A. P. registruotu laišku pranešė atsakovui ūkininkui H. D. apie jo pareigą sumokėti 29316 Lt žemės mokesčio (b.l.14). 2010-10-28 ieškovas per antstolio Raimundo Stanislausko kontorą įteikė atsakovui pranešimą-raginimą per 7 dienas nuo laiško gavimo dienos sumokėti 29316 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo spalio 2010-10-01 ir turėtas išieškojimo išlaidas 431,00 Lt, pervedant lėšas į ieškovo J.A. P. sąskaitą banke (b.l.15,19,21). Atsakovas su ieškinio reikalavimais dėl nuomos mokesčio sutinka, ginčo nėra. Teismas pripažino, kad tarp šalių susidarė žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.545 str.). Atsakovas privalėjo atsiskaityti už nuomotą žemę iki 2010 m. spalio 1 d., tačiau iki šio laiko neatsiskaitė, t.y. tinkamai ir nustatytais terminais sutarčių nevykdė, nustatyto dydžio žemės nuomos mokesčio nustatytais terminais ieškovams nesumokėjo, todėl teismas laikė, jog jis pažeidė sutartis (CK 6.38 str., 6.545 str. 1 d., 6.205 str., 6.245 str. 3 d.), todėl iš atsakovo priteistina skola ieškovams. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. nuostatomis taip pat ieškovų naudai priteistinos iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas teiginį, kad dėl netvarkingos melioracijos sistemos 2010 metais jis neteko derliaus, kokio tikėjosi ir patyrė 23505,30 Lt nuostolį, grindė Pelėdnagių seniūnijos seniūno 201-08-23 pažyma Nr. 17-718, tačiau šį įrodymą teismas vertino kritiškai, nes seniūno kompetencijai melioracijos sistemos būklės nustatymas nepriskiriamas, pažymoje pateikti duomenys apie žemės sklypų plotą neatitinka VĮ Registrų centro pateiktos informacijos apie žemės sklypus, adresu Juciūnų k., Kėdainių r., bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų. Nurodė, kad atsakovas privalėjo įrodyti, jog ieškovas nevykdė jam įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti. Teismas vadovaudamasis LR Melioracijos įstatymo 6 str., CK 6.555 str. nuostatomis pripažino, kad įstatyme numatyta pareiga prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos įrenginius priskiriama tiek žemės nuomotojui (savininkui), tiek jos nuomininkui (naudotojui). Atsakovas nuo 2003 metų žemės nuomos sutarčių pagrindu vykdė žemės ūkio veiklą ieškovui priklausančioje žemėje, esančioje Juciūnų k., Kėdainių r., nuomos sutartys dėl 15,10 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,80 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, esančių Juciūnų k., Kėdainių r., sudarytos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre nuo 2003-06-16. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas iki 2010 metų būtų kreipęsis į ieškovą dėl melioracijos įrengimų blogos būklės, jų sugadinimo ar sugriuvimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas pranešė ieškovui apie patirtus nuostolius dėl netinkamos melioracijos įrenginių sistemos tik po to, kai buvo informuotas, jog sutartys dėl žemės nuomos nebus pratęstos, ir pareikalauta sumokėti nuomos mokestį. Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriaus pateiktos pažymos bei Beinaičių kadastrinės vietovės melioracijos projektų Nr. 2,6 drenažo plano matyti, kad žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybei priklausantis 150 mm skersmens drenažas ir žemės savininkui J. A. P. priklausantis 50-100 mm skersmens drenažas. Atsižvelgė į tai, kad pažymoje nurodoma, jog melioruotos žemės apskaitoje blogos būklės valstybei priklausančio drenažo nėra, tačiau nenurodoma, kokios būklės yra melioracijos sistemos drenažas, priklausantis žemės savininkui (b.l.109,110). Laikė, kad iš topografinėje nuotraukoje pateiktos žemės plotų schemos negalima spręsti, jog 2010 metais žemės sklypai buvo išmirkę. Pripažino, kad atsakovas neįrodė neteisėtų ieškovo veiksmų ar neveikimo, žalos fakto, priežastinio ryšio tarp menamų neteisėtų veiksmų bei menamos žalos, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams bei valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 92 str. 2 d., 93 str. 1 d., 98 str.1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio prieštarauja galiojančioms materialinės ir proceso teisės normoms bei faktinėms aplinkybėms. Teismas motyvuoja, kad seniūno kompetencijai melioracijos sistemos būklės įvertinimas nepriskiriamas, su kuo apeliantas sutiktina, tačiau seniūnas savo pažymoje užfiksavo faktą, kurio fiksavimo metu ieškovas nedalyvavo, nors buvo kviestas. Atsakovo 2011-05-25 prašymas skirti techninę ekspertizę 2011-09-19 teismo nutartimi nemotyvuotai, nepagrįstai atmestas, šia nutartimi teismas iš esmės išsprendė bylos baigtį, dar nepradėjęs jos nagrinėti teismo posėdyje. Teismas klaidingai aiškino ir materialines teisės normas. LR Melioracijos įstatymo 6 str. nurodo, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai melioracijos įrenginius turi remontuoti skubiai, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai, tačiau šioje byloje pastarųjų dviejų aplinkybių nenustatyta. Civilinio kodekso 6.555 str. 1 d. imperatyviai nurodyta nuomotojo pareigą remontuoti jam priklausančius melioracijos įrenginius. Tik po to, jei atitinkamos institucijos pripažino remontą būtinu ir neatidėliotinu, nuomininkas turi teisę atlikti šį remontą savo lėšomis (6.555str.2d.). Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad dar prieš ketverius ar penkerius metus atsakovas kreipėsi į jį dėl netinkamo melioracijos įrenginių darbo kitame išsinuomotame žemės sklype, esančiame Jonavos rajone. Taigi, tikėtina, kad tuo pat metu jam buvo pranešta ir apie šioje byloje minimą žemės sklypą. Iš byloje esančių susirašinėjimo dokumentų matyti, kad ieškovui jo melioracijos įrenginių būklė nebuvo naujiena. UAB „Matininkai“ atlikta topografinė nuotrauka labai aiškiai parodo išmirkimo vietą, faktą ir mastą.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės, procesinės teisės normas, įvertino faktines aplinkybes. Sudarydamas (atnaujindamas) žemės sklypo nuomos sutartis, atsakovas nepareiškė jokių pastabų apie melioracijos įrenginių būklę, nuomos sutartis tęsė ir kiekvienais metais mokėjo vis didesnį nuomos mokestį. Atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas tik tuomet, kai ieškovas atsisakė pratęsti žemės nuomos sutartis tolimesniam laikotarpiui. Atsakovas nesikreipė dėl melioracijos įrenginių šiame sklype remonto ar tai lėšų darbams skyrimo, neinformavo apie blogą melioracijos įrengimų būklę. Priešieškinis grindžiamas pridėta pažyma apie pasėlių išmirkimą, pasirašyta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pelėdnagių seniūnijos seniūno Valentino Tamulio, kuris nėra kompetentingas spręsti apie melioracijos įrenginių būklę. Nepripažįsta, kad buvo pakviestas apžiūrėti sklypo kartu su atsakovu ir seniūnu. Su apeliantu buvo kalbama melioracijos įrenginių tema 2006 metais tik dėl Jonavos rajone išnuomotos žemės, ieškovas pasiūlė pasinaudoti galimybe ir gauti valstybinių lėšų žemės pagerinimui, tačiau atsakovas atsisakė nurodęs nesant tokių darbų poreikio. Apie sprendime minimą žemės sklypą ir jo būklę nebuvo jokios kalbos. Pasirašant 2008-08-06 žemės nuomos sutartį melioracijos klausimais nebuvo kalbama arba fiksuojama šią sutartį pasirašant. Teismas, 2011-09-19 nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą skirti techninę ekspertizę, ją pakankamai motyvavo ir pagrindė, nutartis teisėta. UAB „Matininkas“ atliktoje topografinėje nuotraukoje parodyta ne 2010 metų, o 2011 metų žemės būklė, naujas žemės sklypo nuomininkas, kuris nuomojasi žemės sklypą, jokių pretenzijų dėl blogos žemės sklypo būklės nėra pareiškęs. Melioracijos įrenginiai H. D. išnuomotoje žemėje buvo tvarkingi, 2010 metais derlius buvo mažesnis visame Kėdainių rajone, nes dalis žieminių veislių pasėlių iššalo, dalis dėl gamtinių sąlygų nuimta ne laiku ir pan. Iš pateiktos pažymos apie derlių 2008, 2009, 2010 metais matyti, kad H. D. visame turimame apsėtame kviečiais 284,46 ha plote derlius buvo 2,45 t/ha, tačiau neaišku, koks derlius jo priešieškinyje minimame 14,7 ha sklype ir kaip tai įtakojo bendrą vidurkį.
Tretysis asmuo Kėdainių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad neturi ką papildyti, prašo priimti sprendimą savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).
Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. privačios žemės nuomos sutartimi atsakovui per jo įgaliotą asmenį A. D. ieškovas J. A. P. išnuomojo 15,1 ha (iš jų 14,74 ha žemės ūkio naudmenų), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,8 ha (iš jų 1,75 ha žemės ūkio naudmenų), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius Kėdainių rajone Juciūnų kaime, už kurių nuomą šalių susitarimu nustatytas 6596 Lt dydžio metinis mokestis ir atsiskaitymo terminas iki einamųjų metų spalio mėnesio 1 d. (b.l.7,8-9,10,11-12,13). Atsakovas nuo 2003 metų žemės nuomos sutarčių pagrindu vykdė žemės ūkio veiklą ieškovui priklausančioje žemėje, esančioje Juciūnų k., Kėdainių r., nuomos sutartys dėl 15,10 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,80 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, esančių Juciūnų k., Kėdainių r., sudarytos ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre nuo 2003-06-16. Šalys sutartyje nustatė, kad žemė išnuomojama žemės ūkio veiklai iki 2010 m. rugsėjo 1 d. 2010-06-12 ieškovas raštu informavo atsakovą, kad pasibaigus terminui sutartis nebus pratęsta (b.l.88). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir melioracijos skyriaus pateiktos pažymos bei Beinaičių kadastrinės vietovės melioracijos projektų Nr. 2,6 drenažo plano matyti, kad žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybei priklausantis 150 mm skersmens drenažas ir žemės savininkui J. A. P. priklausantis 50-100 mm skersmens drenažas. Atsakovas priešieškinį įrodinėjo Pelėdnagių seniūnijos seniūno 201-08-23 pažyma Nr. 17-718, kurioje nurodyta, jog žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų plotas 14,7 ha, esančių adresu Juciūnų k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r., išmirkimas dėl netvarkingos melioracijos sistemos sudaro apie 30 procentų žemės ploto (b.l.56), VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pažyma apie derlių 2008, 2009, 2010 metais, iš kurios matyti, kad H. D. visame turimame apsėtame kviečiais 284,46 ha plote derlius buvo 2,45 t/ha, apsėtame rapsu 160,69 ha plote derlius buvo 1,52 t/ha (b.l. 68), 2011-04-20 UAB „Matininkai“ žemės sklypo Nr. 5310/002:166, esančio Juciūnų k., Kėdainių r., topografine nuotrauka, kurioje pavaizduotas išmirkęs plotas (b.l.80).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Vadovaujantis CK 6.555 str. jeigu įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato ko kita, žemės nuomotojas privalo remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius. Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo ir žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį, nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį. Jeigu nuomotojas nedaro remonto, kurį atitinkamos valdymo institucijos pripažino būtinu ir neatidėliotinu, tai nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir iš nuomotojo teismo tvarka išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti. Nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu nuomininkas šių pareigų nevykdo, nuomotojas turi teisę iš nuomininko išieškoti lėšas nurodytiems darbams atlikti bei nuostolius, patirtus dėl šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, ir nutraukti žemės nuomos sutartį (CK 6.556 str.1d.). Atsakovas teigia, kad tik žemės savininkui kyla pareiga rūpintis melioracijos įrenginių remontu. Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptarta, kad tenka pareiga rūpintis melioracijos įrenginių būkle. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR Melioracijos įstatymo 6 str. nuostatomis, numatančiomis, kad ne tik melioruotos žemės savininkai, bet ir kiti naudotojai privalo naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui ar kitam naudotojui, remontuoti skubiai, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žala kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad įstatyme numatyta pareiga prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos įrenginius priskiriama tiek žemės nuomotojui (savininkui), tiek jos nuomininkui (naudotojui). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas žemės sklypus iš ieškovo nuomojosi nuo 2003-06-16, iki sužinojimo, kad su juo žemės nuomos sutartis nebus pratęsta, nesikreipė dėl melioracijos įrenginių trūkumų, žemės nuomos sutarties nenutraukė, kas rodo, jog atsakovą tenkino žemės sklypo savybės. Apelianto teiginį, kad ieškovas buvo informuotas apie galimus žemės sklypų, esančių adresu Juciūnų k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r., melioracijos įrengimų būklės trūkumus, patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ieškovas pripažįsta, kad su atsakovu kalbėjo apie kitame žemės sklype esančių melioracijos įrenginių remontą siekiant pasinaudoti valstybės parama.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip įrodymą Pelėdnagių seniūnijos seniūno 2010-08-23 pažyma Nr. 17-718, kurioje nurodyta, jog žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų plotas 14,7 ha, esančių adresu Juciūnų k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r., išmirkimas dėl netvarkingos melioracijos sistemos sudaro apie 30 procentų žemės ploto (b.l.56). Pats apeliantas skunde sutinka, kad seniūnas nėra kompetentingas spręsti dėl melioracijos sistemos būklės. Teigti, kad seniūnas užfiksavo sklypo išmirkimo faktą, taip pat negalima, įvertinus tai, kad pažyma išduota seniūnui viršijant įgaliojimus, be to, valstybė suteikia faktinių aplinkybių konstatavimo funkciją valstybės įgaliotiems asmenims – antstoliams. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą skirti techninę ekspertizę motyvuodamas tuo, kad skyrimas netikslingas, nes praėjo daugiau kaip metai laiko nuo žemės nuomos sutarties nutraukimo, žemės sklypai išnuomoti kitiems asmenims, pareigas išlaikyti tvarkingai melioracijos įrenginius turi ne tik žemės savininkas, bet ir naudotojas, dalis drenažo sistemos įrenginių priklauso valstybei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis išvadomis. 2011-04-20 UAB „Matininkai“ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Juciūnų k., Kėdainių r., topografinė nuotrauka, kurioje pavaizduotas išmirkęs plotas, daryta 2011-04-20 (b.l.80), kai ginčas vyksta dėl žalos padarytos 2010 metais.
Kitų įrodymų byloje nėra, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovas neįrodė žalos padarymo fakto (CPK 178 str.). Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad 2010 metais dėl melioracijos įrenginių netinkamos būklės buvo išmirkęs nuomojamo žemės sklypo plotas, negalima teigti, kad buvo nevykdoma pareiga prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos įrenginius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė neteisėtų ieškovo veiksmų ar neveikimo, žalos fakto, priežastinio ryšio tarp menamų neteisėtų veiksmų bei menamos žalos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.