Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento atstovui G. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D. (V. D.), jo atstovui advokatui L. S., vertėjai Virginijai Narmontaitei, išnagrinėjusi V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-30 V. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM049107 apie tai, kad jis pakartotinai laiku neįvykdė 2011-07-27 privalomo nurodymo Nr. LT 29-8 reikalavimų, kuriuo buvo įpareigotas iškelti iš uosto akvatorijos nuskendusį laivą. 2011-02-22 V. D. buvo įteiktas privalomasis nurodymas Nr. LT 29-3 iškelti nuskendusį laivą LBB 6929 iš uosto akvatorijos iki 2011-07-21. Privalomasis nurodymas Nr. LT 29-3 buvo neįvykdytas, todėl V. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas 2011-07-27 Nr. AM 010916 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ str. 1 d. ir jam buvo paskirta 250 Lt bauda. 2011-07-27 V. D. buvo įteiktas pakartotinis privalomasis nurodymas LT 29-8 dėl nuskendusio laivo iškėlimo iki 2011-08-10. Tokiais savo veiksmais V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 55 str. 1 d. ir tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ str. 2 d.

V. D. į teismo posėdį atvyko, dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad laivą jis buvo išsinuomojęs, mokėjo mokesčius. Laivo savininkas A. Š. 2011 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo davęs įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti A. Š.. Jis nusprendė padėti A. Š., nes pats yra jūreivis. Vėliau laivas nuskendo. Nors įgaliojimas buvo pasibaigęs, tačiau protokolai buvo surašomi jam. Parodė, kad jis sunkiai serga, yra II grupės invalidas, ne kartą dėl šio klausimo kreipėsi į Jūros aplinkos apsaugos agentūrą, tačiau ir antras protokolas buvo surašytas vėl jam. Jis skambino departamento direktoriui, norėdamas išsiaiškinti situaciją, bet nebuvo galimybės susisiekti. Vėliau antstolė pranešė, kad vyks laivo aukcionas, tačiau jis neturėjo sąlygų laivo iškelti. Laivas šiuo metu jau yra iškeltas, tai padarė laivo savininkas K. A.. Tuo metu, kai jis gavo nurodymus iškelti laivą, jis nebuvo laivo savininkas. Nurodymai jam buvo įteikti, jis tuo metu buvo blogos sveikatos, todėl pasirašė dokumentus. Kai jį į agentūrą iškvietė paskutinį kartą, tuo metu laivo savininkas A. Š. jau buvo padovanojęs laivą pagal dovanojimo sutartį kitam asmeniui. Prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. D. atstovas advokatas L. S. parodė, kad jūriniame laivų registre laivo savininkas yra įrašytas G. B.. V. D. nėra laivo savininkas ir jokiuose laivo nuosavybės dokumentuose nėra įrašytas. D. D. turėjo tik A. Š. duotą įgaliojimą, tačiau pagal šį dokumentą V. D. neturėjo teisės spęsti laivo iškėlimo klausimo. Institucijos pareiga nustatyti duomenis apie laivo savininkus, bendraturčius, kurie yra net trys. Institucija nurodymus ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne tam asmeniui, nes baudžiamas turi būti laivo savininkas, o ne įgaliotas asmuo. Prašo V. D. atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas G. V. parodė, kad palaiko administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes ir už pakartotinai duoto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomųjų nurodymų nevykdymą prašo V. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ str. 2 d. skirti administracinę nuobaudą. Paaiškino, kad nustačius, jog laivas nuskendo, iš Klaipėdos uosto direkcijos buvo gauta informacija, kad viskuo rūpinasi ir mokesčius moka V. D.. Tuo metu, kai buvo duotas nurodymas iškelti laivą, laivo savininkai buvo trys: K. A., A. Š. ir G. B., tačiau savininkams nurodymas nebuvo duotas, nes kaip minėta, buvo žinoma, kad mokesčius moka ir laivu rūpinasi V. D.. Savininkas G. B. buvo išvykęs į Airiją, jo surasti nepavyko. V. D. prisistatė kaip A. Š. įgaliotas asmuo, nes pats A. Š. yra senyvo amžiaus, sergantis. V. D. įsipareigojo iškelti laivą, tačiau šį klausimą vis atidėliojo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tiek K. A., tiek V. D.. Terminas iškelti laivą buvo nustatytas iki 2011-08-10, tačiau laivas iki nustatyto termino nebuvo iškeltas. Tuomet, kai buvo duotas pirmas nurodymas, kuris nebuvo įvykdytas, paskirtą baudą sumokėjo V. D.. 2011-07-27 buvo duotas pakartotinis nurodymas. Nurodymuose pasirašydavo V. D.. Gavęs nurodymą, V. D. galėjo jį apskųsti, tačiau to nepadarė. Šiuo metu laivas yra iškeltas.

Iš 2011-02-22 privalomo nurodymo Nr. LT 29-3 matyti, kad V. D. ir K. A. iki 2011-05-21 nurodoma iškelti iš uosto akvatorijos prie krantinės Nr. 123 nuskendusį laivą 1629 bei užtikrinti, kad iškeliant laivą, nebūtų užteršta uosto akvatorija (b.l. 6-7).

Iš 2011-05-05 V. D. prašymo matyti, kad prašoma pratęsti privalomo nurodymo Nr. LT 29-3 vykdymo terminą 2 mėnesiams (b.l. 8).

Iš 2011-07-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. AM010916 matyti, kad V. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis neįvykdė Klaipėdos RAAD Jūros aplinkos apsaugos agentūros 2011-02-22 privalomojo Nr. LT 29-3 iki pratęsto termino 2011-07-21 (b.l. 9-10). 2011-07-27 administraciniu nurodymu siūloma V. D. iki 2011-08-08 sumokėti 250 Lt baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ str. 1 d. nurodytą pažeidimą.

Iš 2011-07-27 privalomo nurodymo Nr. LT 29-8 matyti, kad V. D. ir K. A. iki 2011-08-10 nurodoma iškelti iš uosto akvatorijos prie krantinės Nr. 123 nuskendusį laivą 1629 bei užtikrinti, kad iškeliant laivą, nebūtų užteršta uosto akvatorija (b.l. 12-13).

Iš 2011-08-09 V. D. pareiškimo Jūros aplinkos apsaugos agentūrai matyti, kad jis Jūros aplinkos apsaugos vedėją informavo, jog, laivo iškelti laiku negali, nes nėra galimybės susisiekti su laivo bendrasavininku K. A., o tam, kad laivą iškelti, reikalinga su įmone sudaryti sutartį, tačiau vieno laivo savininko parašo neužtenka. Nurodo, kad baudų daugiau nemokės, kreipsis į teismą, dėl ligos turi gultis į ligoninę (b.l. 14).

Iš 2011-09-28 Lietuvos saugios laivybos administracijos rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad, laivas LBB-6929 yra įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre 2010-04-23 G. B. vardu. Minėto laivo savininkai registracijos metu buvo G. B., K. A. bei A. Š. (b.l. 30)

Iš 2011-09-22 dovanojimo sutarties matyti, kad A. Š. dovanoja A. B. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį laivo LBB-6929, 2010-04-23 įregistruoto Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre G. B. vardu (b.l. 32-34).

Iš 2011-08-18 įgaliojimo matyti, kad A. Š., duodamas įgaliojimą V. D., neįgaliojo jo spręsti klausimo dėl laivo LBB-6929 iškėlimo (b.l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje surinktų ir teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų matyti, kad V. D. nėra laivo LBB-6929 savininkas. Teismo posėdžio metu V. D. savo kaltę neigė ir parodė, kad jis nėra laivo savininkas, jis turėjo įgaliojimą ir vieno iš laivo savininkų A. Š. vardu mokėjo mokesčius. Kaip matyti iš 2011-09-28 Lietuvos saugios laivybos administracijos rašto, laivas LBB-6929 yra įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre 2010-04-23 G. B. vardu. Minėto laivo savininkai registracijos metu buvo G. B., K. A. bei A. Š. (b.l. 30). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. tik 2011-08-18 A. Š. surašė įgaliojimą dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (b.l. 35), tačiau pagal šį įgaliojimą V. D. nebuvo suteikta teisė spręsti klausimo dėl laivo LBB-6929 iškėlimo. Be to, kaip matyti iš 2011-09-22 dovanojimo sutarties, A. Š. padovanojo A. B. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį laivo LBB-6929, 2010-04-23 įregistruoto Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre G. B. vardu (b.l. 32-34) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas G. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo žinoma, jog laivo savininkai yra trys asmenys, tačiau vienas iš jų – G. B. yra išvykęs į užsienį, o iš Klaipėdos uosto direkcijos buvo gauta informacija, kad viskuo rūpinasi ir mokesčius moka V. D., kuris įsipareigojo laivą iškelti iš uosto akvatorijos, todėl jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tačiau, teismas pažymi, kad institucija, šiuo atveju – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra, turėjo pareigą nustatyti ir surasti laivo LBB-6929 savininkus, bendraturčius, ir administracinius nurodymus bei administracinio teisės pažeidimo protokolus surašyti už laivo būklę ir jo iškeldinimą atsakingiems asmenims, t.y. laivo savininkams, o ne vieno savininko A. Š. atstovui V. D., kuris šiuo metu pagal įgaliojimą neturi teisės spręsti klausimo dėl laivo iškeldinimo. Nekeičia esmės ta aplinkybė, kad V. D. gavęs nurodymus jų neskundė.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str.). Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo, nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento (šioje byloje – subjekto), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnis).

Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad V. D. administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutrauktina, nesant V. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ str. 2 d. straipsnyje, sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas V. D. (V. D.), nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.