Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios - civilinės ieškovės L. B. bei nuteistojo T. R. gynėjo advokato A. Koskaus apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-02-18 nuosprendžio, kuriuo:

R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams;

T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams;

R. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams.

Iš R. P., T. R. ir R. N. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. naudai priteista 25 000 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad parengė nusikalstamą veiką – tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant ir jai vadovavo, o būtent: veikdamas su bendrininkais T. R. ir R. N. 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą kavinėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), paprašė nusikaltimo bendrininko – padėjėjo T. R. surasti nusikaltimo vykdytoją, galinti visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikinti svetimą turtą – automobilį „AUDI A4“ (valst.Nr. (duomenys neskelbtini) bendrininkui T. R. suradus nusikaltimo vykdytoją R. N., pastarajam už 1000 Lt atlygį davė nurodymą visuotinai pavojingu būdų sunaikinti automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi V. B., po ko 2007-07-31 apie 1 val. suorganizavo nusikaltimo bendrininko – vykdytojo R. N. atvežimais Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo vietą – Radviliškio rajoną, (duomenys neskelbtini), L. B. priklausančią sodybą, kur nusikaltimo vykdytojui užpilus benzino ant automobilio „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždegus jį, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą didelės vertės L. B. priklausantį turtą: 43 300 Lt vertės automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia 2550 Lt vertės dujine įranga, automobilyje buvusias 14096,89 Lt vertės moteriško trikotažo prekes, 6000 Lt vertės garažo vartus, 28 m betoninių trinkelių, kurių 1 m vertė 38 Lt, viso už 1064 Lt, sugadino namo fasadą, kolonas ir balkoną už 5000 Lt, sunaikino 13 vienetų medelių, vieneto vertė 300 Lt, viso už 3900 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai L. B. 74846,89 Lt turtinę žalą, po ko 2008-08-02 tiksliai nenustatytą valandą iš anksto pažadėtą atlygį – 1000 Lt davė bendrininkui – padėjėjui T. R. perduoti nusikaltimo vykdytojui R. N. už padarytą nusikalstamą veiką – tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant. Šie R. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d.

T. R. nuteistas už tai, kad padėjo padaryti nusikalstamą veiką – tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant, o būtent: veikdamas su bendrininkais R. P. ir R. N. 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje tiksliai nenustatytą dieną ir valandą kavinėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), nusikaltimo bendrininkui – organizatoriui R. P. paprašius surasti nusikaltimo vykdytoją galintį visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikinti svetimą turtą – automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi V. B., surado nusikaltimo vykdytoją R. N., pastarajam už 1000 Lt atlygį, R. P. nurodžius visuotinai pavojingu būdų sunaikinti automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi V. B. ir 2007-07-31 apie 1 val. suorganizavus nusikaltimo bendrininko – vykdytojo R. N. atvežimą iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo vietą – Radviliškio rajoną, (duomenys neskelbtini), L. B. priklausančią sodybą, kur nusikaltimo vykdytojui R. N. užpilus benzino ant automobilio „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždegus jį, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą didelės vertės L. B. priklausantį turtą: 43 300 Lt vertės automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia 2550 Lt vertės dujine įranga, automobilyje buvusias 14096,89 Lt vertės moteriško trikotažo prekes, 6000 Lt vertės garažo vartus, 28 m betoninių trinkelių, kurių 1 m vertė 38 Lt, viso už 1064 Lt, sugadino namo fasadą, kolonas ir balkoną už 5000 Lt, sunaikino 13 vienetų medelių, vieneto vertė 300 Lt, viso už 3900 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai L. B. 74846,89 Lt turtinę žalą, po ko 2008-08-02 tiksliai nenustatytą valandą iš nusikaltimo bendrininko – organizatoriaus R. P. gautus iš anksto pažadėtus 1000 Lt perdavė nusikaltimo bendrininkui – vykdytojui R. N. už padarytą nusikalstamą veiką – tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant. Šie T. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 187 str. 2 d.

R. N. nuteistas už tai, kad padarė tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant, o būtent: veikdamas su bendrininkais R. P. ir T. R., 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje tiksliai nenustatytą dieną ir valandą kavinėje (duomenys neskelbtini), nusikaltimo organizatoriui – R. P. paprašius nusikaltimo bendrininko – padėjėjo T. R. surasti nusikaltimo vykdytoją, galintį visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikinti svetimą turtą – automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrininkui T. R. pasiūlius jam sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegant, jis sutiko ir už 1000 Lt atlygį gavo nurodymą iš R. P. visuotinai pavojingu būdų sunaikinti automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi V. B., po ko 2007-07-31 apie 1 val. nusikaltimo bendrininkui R. P. suorganizavus jo atvežimą iš Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) į nusikaltimo vietą – Radviliškio rajoną, (duomenys neskelbtini), L. B. priklausančią sodybą, kur jis užpylė benzino ant automobilio „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždegė jį, tuo visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą didelės vertės L. B. priklausantį turtą: 43 300 Lt vertės automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia 2550 Lt vertės dujine įranga, automobilyje buvusias 14096,89 Lt vertės moteriško trikotažo prekes, 6000 Lt vertės garažo vartus, 28 m betoninių trinkelių, kurių 1 m vertė 38 Lt, viso už 1064 Lt, sugadino namo fasadą, kolonas ir balkoną už 5000 Lt, sunaikino 13 vienetų medelių, vieneto vertė 300 Lt, viso už 3900 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai L. B. 74846,89 Lt turtinę žalą, po ko, 2008-08-02 tiksliai nenustatytą valandą iš nusikaltimo bendrininko T. R. gavo išlanksto pažadėtą atlygį – 1000 Lt už padarytą nusikalstamą veiką – tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant. Šie R. N. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji - civilinė ieškovė L. B. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-02-18 nuosprendį – R. P. paskirti griežtesnę bausmę, iš R. P., T. R., R. N. priteisti solidariai 97 615,01 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei jos turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų paruošimu ir atstovavimu baudžiamojoje byloje.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo R. P., teismas neįvertino, jog teigiamą charakteristiką savo sūnui R. P. rašė jo motina L. P. (t. 3, l. 167), kuri jį charakterizuoja kaip „gerai išauklėtą tvarkingą pareigingą darbuotoją“. Pažymi, kad antro bylos tomo 57 lape yra identiška charakteristika, kurią kartu su kitais įmonės administracijos darbuotojais pasirašė nuteistojo tėvas – komercijos direktorius R. P.. Be jokios abejonės, abu tėvai suinteresuoti bylos baigtimi ir jų paruoštą sūnaus charakteristiką teismas turėjo vertinti kritiškai. Taip pat nurodo, kad, skirdamas R. P. bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad nors nusikaltimo padarymo dieną R. P. ir neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, bet byloje esanti medžiaga (t. 2, l. 48-52) liudija apie tai, kad R. P. laikotarpyje nuo 2004-03-25 iki 2007-05-28 buvo 10 kartų patrauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2004-08-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. požymius. Pažymi, kad dėl jo veiksmų – kelių eismo taisyklių pažeidimo – nukentėjo nepilnamečiai. Dėl susitaikymo su nukentėjusiaisiais R. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas. Praėjus dviems mėnesiams po paskutinio administracinio teisės pažeidimo jis parengė nusikalstamą veiką – tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant ir jai vadovavo, už kurią ir buvo nuteistas. Pažymi, kad iki šiol iš kaltininkų nesulaukė ne tik žalos atlyginimo, bet ir atsiprašymo. Nesuprantama, kuo vadovavosi teismas, skirdamas vienodą bausmę nusikaltimo organizatoriui R. P. ir vykdytojui R. N.. Mano, kad už tokio pavojingo nusikaltimo parengimą R. P. paskirta bausmė yra per švelni ir turi būti sugriežtinta.

Nurodo, kad jos pateiktas civilinis ieškinys pagristas rašytiniais įrodymais, kurie buvo prijungti prie bylos (lokalinė sąmata, PVM sąskaitos – faktūros, darbų atlikimo aktas ir kiti), vėliau patikslintas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad jai padaryta 97615,01 Lt turtinė žala ir 50000 Lt neturtinė žala. Nuteistųjų padegtas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A4, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2002 m. gamybos, nupirktas 2007 m. birželio mėnesio pradžioje, jo vertė buvo 43300 Lt, ji juo važinėjo tik vieną mėnesį. Iš karto po automobilio įsigijimo jis buvo apdraustas, už automobilio draudimą sumokėta 2054 Lt – draudimas buvo sudarytas metams ir turėjo pasibaigti tik po 11 mėnesių. Automobilis sudegė visiškai. Už sudegusio automobilio metalo laužą gavo 140 Lt. Automobilis buvo apdraustas ir draudimo kampanija už jį išmokėjo 41694 Lt. Taigi, ji patyrė 1466 Lt turtinę žalą. Iš karto po automobilio įsigijimo jame buvo įdėta dujinė įranga už 3450 Lt. Automobilyje buvo sukrautas naujas moteriškas trikotažas, pirktas Latvijoje už 2845,04 latų, pagal 2008-07-31 latų – litų valiutos kursą tai yra 14 096,89 Lt. Kadangi padegtas automobilis stovėjo šalia jos gyvenamojo namo, gaisro metu nukentėjo garažo vartai, sugadintos 250 kv. m kiemo betoninės trinkelės, apgadintas namo fasadas, sunaikinti kiemo želdiniai ir medeliai, t.y.: sugadinti ąžuoliniai garažo vartai – 6000 Lt, garažo vartų pakeitimas bei remontas pagal teismui pateiktą sąmatą yra 5331,36 Lt, dėl sugadintų 28 kv. m kiemo betoninių trinkelių turi keisti visą 250 kv. m trinkelių plotą, nes tokių trinkelių jau nebegamina, o pakeitus dalį ploto, bus sugadintas estetinis vaizdas, trinkelių pakeitimas kartu su darbais pagal pateiktą sąmatą kainuos 52 600 Lt, namo fasado remonto kaina yra 5000 Lt, patyrė žalą dėl sunaikintų kiemo želdinių ir medelių (jie sodinti prieš 18 metų), jų atstatomieji darbai įvertinti 5851,50 Lt. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi į ŽŪK (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)) apskaičiuoti jai padarytos žalos dydį. Už remonto darbų sąmatos sudarymą sumokėjo 140 Lt, už vertimo paslaugas (dokumentų vertimas iš latvių į lietuvių kalbą) – 150 Lt, už advokato paslaugas (ieškinio bei patikslinto ieškinio paruošimą, mano interesų atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje) – 2500 Lt. Iš viso dėl padaryto nusikaltimo patyrė 97 615,01 Lt turtinę žalą.

Jai padarytą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt. Dėl padaryto nusikaltimo patyrė didžiulį moralinį bei emocinį sukrėtimą, dėl patirto streso pablogėjo jos sveikata, turėjo kreiptis į gydytojus pagalbos, iki šiol bijo viena pasilikti name, dar prireiks nemažai laiko, kad galėtų pilnai atsigauti nuo patirto šoko, baimės ir vėl pradėtų puoselėti savo namus, tvarkyti aplinką. Pažymi, kad savo ieškinyje (bei patikslintame ieškinyje) motyvuotai nurodė turtinės bei neturtinės žalos atsiradimo pagrindą. Baigiant ikiteisminį tyrimą, įtariamieji ir jų gynėjai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių prašymų dėl ekspertizės, siekiant nustatyti jai padarytos turtinės žalos dydį, nei vienas iš jų nepareiškė. Taip pat nurodo, kad, kaip matyti iš 2008-10-03 teismo posėdžio protokolo, kaltinamojo R. P. gynėjas advokatas V. Blažaitis pareiškė prašymą skirti ekspertizę dėl jos ieškinio (t. 3, l. 102), nes jam staiga kilo abejonių dėl ieškinio sumos, bet nesuformulavo nei vieno klausimo ekspertui. Teismas priėmė rašytinę nutartį (t. 3,l. 91), kurioje kategoriškai pasisakė, kad jos ieškinys „pagrįstas rašytiniais įrodymais (t 1, l. 54-78)" ir prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmetė. 2008-12-04 teismo posėdyje kaltinamojo T. R. gynėjas advokatas A. Koskus, kaltinamojo R. P. gynėjas advokatas V. Blažaitis, kaltinamojo R. N. gynėjas advokatas K. Valys pareiškė rašytinį prašymą skirti jai padarytos turtinės žalos dydžio įvertinimo ekspertizę, teismas nutartimi vėl pakartojo savo nuomonę, kad nukentėjusiosios L. B. civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (t. 1, l. 54-78), o advokatų prašymą įvertino kaip siekimą užvilkinti bylos nagrinėjimą ir jų prašymus atmetė kaip nepagrįstus (t. 3, l. 159), tačiau, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, teismas nuosprendyje (l. 8) staiga nurodė, kad ji pateikė tik dalį leistinų įrodymų, pagrindžiančių padarytą žalą. Toliau, teismas pažymėjo, jog iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, bet jos dydis nėra pakankamai pagrįstas įrodymais, todėl priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 25000 Lt. Likusioje dalyje civilinei ieškovei pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.). Daugiau savo sprendimo teismas nemotyvavo jokiais argumentais. Nurodo, kad neaišku, už ką konkrečiai teismas priteisė jai 25 000 Lt turtinę žalą, nes nuosprendyje teismas nenurodė, kokius konkrečius jos patirtus nuostolius jis pripažino. Tokiu būdu neaišku, kokią nepriteistą sumą ji turėtų įrodinėti civilinio proceso tvarka, nes neaišku, ar į teismo priteistos turtinės žalos sumą įėjo suma už sugadintas trinkeles, fasado apgadinimą, sugadintus daiktus, sodinukus ir pan. Nurodo, kad teismas neišsakė konkrečios savo pozicijos dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Pažymi, kad neaišku, kodėl teismas vardina, kur ji dirba, kokias pareigas užima, kad yra Radviliškio rajono tarybos deputatė ir joje atstovauja savo rinkėjus. Mano, kad teismas neprotingai sumažino jos patirtos neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt, kadangi jos pareikštas ieškinys dėl 50 000 Lt neturtinės žalos nėra didėlis ir yra proporcingas jos patirtiems išgyvenimams. Nesutinka su teismo nuomone, kad ji neprašė teismo priteisti išlaidų už dokumentų ruošimą ir atstovavimą. Nurodo, kad jos pasamdytas advokatas paruošė ieškinį, vėliau jį patikslino ir ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog jis prašo teismo solidariai priteisti iš R. P., T. R. ir R. N. jos patirtas išlaidas už dokumentų ruošimą bei atstovavimą teisme (t. 3, l. 182). Be to, bylos nagrinėjimo metu savo ieškinį ji palaikė, o tai reiškia, kad palaikė visus savo reikalavimus, tarp jų ir dėl jos atstovo dalyvavimo byloje (t. 3, l. 104, 189). Advokatas V. S. teismo ginčuose taip pat pareiškė, jog „nukentėjusiosios L. B. ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje".

Apeliaciniu skundu nuteistojo T. R. gynėjas advokatas A. Koskus prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-02-18 nuosprendį dalyje, kurioje T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 187 str. 2 d. ir nuteistojo T. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių, taip pat prašo civilinį ieškinį T. R. atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas T. R. veiką, kaip nusikalstamą, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams. Nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog T. R., nusikaltimo bendrininkui – organizatoriui R. P. paprašius surasti nusikaltimo vykdytoją, galintį visuotinai pavojingu būdu – padegant sunaikinti svetimą turtą – automobilį „AUDI A4“, surado nusikaltimo vykdytoją R. N. ir iš nusikaltimo bendrininko R. P. gautus iš anksto pažadėtus 1000 Lt perdavė nusikaltimo bendrininkui – vykdytojui R. N., prieštarauja R. N. parodymams, duotiems 2007-09-20, apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje, kur jis parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį jam paskambino nepažįstamas vyriškis, pasisakė, kad numerį gavo iš T. R. ir pasiūlė už pinigus padegti prie (duomenys neskelbtini) ežero esantį V. B. automobilį. Jis iš karto nesutiko. 2007-07-31 apie 1 val. jam paskambino tas pats vyriškis, paklausė ar gali važiuoti padegti automobilio ir pasiūlė už tai 1000 Lt. Jis sutiko vykti, bet ne savo automobiliu. Pažymi, kad tokiu būdu nusikalstamas ketinimas padaryti nusikalstamą veiką R. P. kilo pirmą kartą skambinant R. N. liepos mėnesį, o nusikalstama bendrininkų grupė – R. P. ir R. N. – susikūrė 2007-07-31 dieną 1 val., kai R. N. sutiko už R. P. pasiūlytus 1000 Lt padegti V. B. automobilį. Pažymi, kad T. R. nebuvo žinoma, kad R. P. susitarė su R. N. padegti V. B. automobilį, jam nebuvo žinoma nei kada, nei kokiu būdu, nei kokia veika bus padaryta. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo šio susitarimo tarp R. P. ir R. N. momento 2007-07-31 1 val. T. R. būtų buvęs informuotas apie tokį susitarimą, byloje nėra ir duomenų apie tai, kad nuo šio momento iki nusikalstamos veikos įvykdymo T. R. kaip nors padėjo daryti nusikalstamą veiką. Pažymi, kad net ir imant domėn R. N. parodymus, duotus 2007-10-04 papildomos apklausos metu, kur jis parodė, kad, jam būnant Radviliškyje, T. R. papasakojo, kad vienas vaikinas nori dėl mergos padegti V. B. automobilį ir už tai sumokėtų 1000 Lt, šis T. R. pasakojimas negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos pradžia ar padėjimas ją padaryti. Vienintelis dalykas, ką objektyviai padarė T. R. – tai pasakė R. N., kad duos tam vaikinui R. N. numerį ir pasakė šį numerį R. P.. Tam, kad taptų nusikalstamos veikos bendrininkais (bendrininkų turi būti bent jau 2 asmenys), R. N. ir T. R. pokalbio Radviliškyje metu turėjo susitarti veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymi, kad šiuo atveju T. R. papasakojo R. N. apie trečio asmens – R. P. nusikalstamus ketinimus ir sutarė su R. N. tik tai, kad duos R. P. jo telefono numerį. Tačiau šis ketinimas nėra nusikalstamas. Taigi T. R. šio pokalbio metu netapo jokios nusikalstamos veikos bendrininku su R. N., duodamas R. N. telefono numerį R. P. jis aiškiai išreiškė savo nenorą turėti ką nors bendro su šiuo nusikaltimu ir tuo momentu netapo bendrininku su R. P.. Pažymi, kad T. R. netapo nusikalstamos veikos bendrininku ir nuveždamas iš R. P. gautus 1000 Lt ir perduodamas juos R. N., kadangi į bendrą nusikalstamą veiką galima įsilieti iki nusikalstamų padarinių atsiradimo arba iki veikos pabaigimo. Šiuo atveju nusikalstama veika buvo baigta ir jos nusikalstami padariniai atsirado 2007-07-31 dienos naktį, o pinigai buvo nuvežti po dviejų dienų, nuo nusikalstamos veikos pabaigimo ir padarinių atsiradimo.

Nurodo, kad, pripažįstant T. R. bendrininku, turėjo būti nustatyta, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų, paprastai vykdytojo, veiksmams ar papildo juos. Taip pat turi būti nustatyta, kad jeigu bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Teismas nuosprendyje nenurodė, kuo reikšmingas T. R. pasakojimas R. N. apie R. P. ketinimus ir telefono numerio perdavimas R. P. R. P. ir R. N. nusikalstamai veikai ir jų susitarimui atlikti bendrą nusikalstamą veiką, dėl kurio būtų neįmanomas ar pasunkėtų nusikaltimo padarymas, nes tokios aplinkybės neegzistuoja.

Taip pat teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 21 str. nuostatas. Nurodo, kad šiuo atveju rengimasis padaryti nusikalstamą veiką – bendrininkų telkimas prasidėjo ne nuo R. P. pokalbio su T. R., o nuo R. P. pokalbio su R. N., įkalbinėjant jį padaryti už pinigus nusikalstamą veiką. T. R. veiksmai – pokalbis su R. N. apie R. P. planus, negali būti laikomi bendrininkų parinkimu, nes bendrininkų parinkimu ir įkalbinėjimu užsiėmė nusikaltimo organizatorius – R. P.. Pažymi, kad net ir laikant T. R. pokalbį su R. N. bendrininkų parinkimu, Lietuvos Respublikos BK 21 str. nuostatos negali būti T. R. taikomos, nes asmuo, dalyvavęs parenkant bendrininkus, atsako pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos BK straipsnį, kuris numato baigtą nusikaltimą tik tuo atveju, kai padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.

Nurodo, kad teismas nekreipė jokio dėmesio į T. R., R. P. bei R. N. parodymus, iš kurių matyti, kad T. R. nežinojo, kada, kokiu būdu ir kas darys ar nedarys nusikalstamą veiką, dėl to nesuprato ir negalėjo suprasti, kad bendrai su kitais asmenimis dalyvauja nusikalstamoje veikoje, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad sudaro būtinas sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Pažymi, kad T. R. veikoje nėra jokio valinio bendrininkavimo turinio – noro veikti kartu su kitais bendrininkais (šis jo nenoras pasireiškė tuo, kad jis perdavė R. N. telefono numerį R. P.) ir siekimo sujungti savo nusikalstamas pastangas. Nėra T. R. veikoje ir bendrų nusikalstamų padarinių siekimo ar sąmoningo leidimo tokiems padariniams atsirasti (T. R. nežinojo, kad R. P. ir R. N. susitarė siekti tokių padarinių).

Nurodo, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų veikimas tyčia (Lietuvos Respublikos BK 24 str. l d), t.y bendrininko suvokimas, kad jis su kitais asmenimis dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje, supratimas, kad visi bendrininkai kėsinasi į tą patį objektą ir suvokimas, kokių nusikalstamo pobūdžio padarinių nusikalstama veika siekiama.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo T. R. gynėjo advokato A. Koskaus apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis T. R. ir jo gynėjas advokatas A. Koskus prašė gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo T. R. gynėjo advokato A. Koskaus apeliacinis skundas atmestinas.

Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiosios L. B. pateikto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos BK 328 str. 4 p.).

Dėl nuteistojo T. R. kaltės

Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. R. nusikalstamus veiksmus.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. R. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 187 str. 2 d., padarymo apylinkės teismas pagrįstai sprendimą pagrindė nuosekliais nuteistųjų R. P., R. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisminio nagrinėjimo metu, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 187 str. 2 d.

Nuteistojo R. N. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad, jam atvažiavus į Radviliškį parduoti automobilio ir pirkti naują, T. R. pasakė, kad reikia sugadinti vieną automobilį padegant, ir paklausė, ar jis galėtų tai padaryti. R. N. T. R. pasakė, kad duotų tam žmogui jo telefono numerį, jis pagalvos. Kai R. N. paskambino R. P., R. N. apsisprendė. Su R. P. dėl atlyginimo nekalbėjo, žinojo iš T. R., kad už automobilio padegimą siūlo 1000 Lt. Po padegimo T. R. padavė R. N. pinigus (duomenys neskelbtini), pasakė, kad už darbą (t. 3, l. 170-171). Iš esmės analogiškus parodymus R. N. davė pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur parodė, kad 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje jam paskambino nepažįstamas asmuo ir paklausė, ar galėtų sudeginti automobilį. Nepažįstamasis pasakė, kad jo telefono numerį davė T. R.. R. N. pasakė, kad dar pagalvos. Jam reikėjo pinigų, todėl nusprendė sutikti. Po kelių dienų jam paskambino nepažįstamasis ir R. N. su pasakė sutinkąs su pasiūlymu. Praėjus 2-3 dienoms po padegimo jam paskambino užsakovas, pasakė, kad viskas gerai ir kad pinigus jam atveš T. R. (t. 2, l. 193-195).

R. N. parodymus tvirtina nuteistojo R. P. teisiamojo posėdžio metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, iš kurių matyti, kad, jam būnant su T. R. kavinėje (duomenys neskelbtini) ir papasakojus pastarajam apie tai, kad nori padegti V. B. automobilį, kadangi šis jį erzina, nuviliodamas jo merginas, bei pasakius, kad žmogui, kuris tai padarytų, sumokėtų 1000 Lt, T. R. pasisiūlė padėti, pasakė, kad jis pažįsta tokį žmogų. T. R. surado jam tą žmogų, davė R. P. telefono numerį ir pasakė, kad tai asmens, kuris gali padegti automobilį. R. P. paskambinus T. R. duotu telefono numeriu ir paklausus vyriškio, ar sutinka padegti automobilį, pastarasis sutiko. Taip pat parodė, kad iš pokalbio su vyriškiu suprato, jog vyriškis jau žinojo, kieno automobilį reikia padegti. Be to, iš R. P. parodymų matyti, kad praėjus dvejoms dienoms po padegimo, R. P. susitikus su T. R., šis pasakė, kad viskas padaryta, tada R. P. padavė jam 1000 Lt, kad perduotų pinigus asmeniui, padegusiam automobilį, kadangi T. R. bendravo su tuo vyriškiu, o jis pats jo nepažinojo (t. 2, l. 31-32, t. 3, l. 169-170).

Netikėti nurodytais nuteistųjų R. N. ir R. P. parodymais nėra teisinio pagrindo, jie iš esmės yra nuoseklūs. R. N. ir R. P. parodymus tvirtina akistatos tarp R. P. ir T. R. protokolas, iš kurio matyti, kad T. R. pats patvirtino sakęs R. P., kad pažįsta tokį žmogų, kuris galėtų sugadinti V. B. automobilį (t. 2, l. 36).

Baudžiamajame procese padėjėju laikomas asmuo, padedantis padaryti nusikalstamą veiką: 1) duodamas patarimų, nurodymų; 2) teikdamas priemones; 3) šalindamas kliūtis; 40 saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus; 5) iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, tos veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus; 6) iš anksto pažadėjęs realizuoti nusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veikos prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Tuo padėjėjas tik sustiprina jau suformuotą kurstytojo ar kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikti bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Pagalba visada teikiama konkrečiam bendrininkui arba visiems bendrininkams. Paprastai ji įmanoma ir svarbi, kai ne tik suvokiama, kad pagalba reikšminga bendrai nusikalstamai veiklai, bet ir kai padėjėjas imasi atitinkamos iniciatyvos, t.y. atlieka aktyvius veiksmus perduodamas informaciją ar kitaip padėdamas vykdytojui, organizatoriui, rečiau – kurstytojui.

Įvertinus išdėstytus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad T. R. savo veiksmais – savo iniciatyva R. P. informavimu, kad žino, kas galėtų padegti automobilį, R. N. informavimu apie tai, kad R. P. ieško žmogaus, kuris galėtų padegti automobilį, R. N. telefono numerio davimu R. P., vėlesniu tarpininkavimu, t.y. atlygio už įvykdytą nusikaltimą atvežimu R. N. – bendrininkavo darant nusikalstamą veiką, kaip padėjėjas. Nagrinėjamos bylos atveju T. R. pagalba nusikalstamos veikos bendrininkams R. P. ir R. N. pasireiškė aktyviais veiksmais perduodant informaciją ir tokiu būdu padedant bei sustiprinant R. P. ir R. N. pasiryžimą nusikalstamai veikti. Šiuos T. R. veiksmus apylinkės teismas teisingai kvalifikavo kaip padėjėjo, naikinti šio apylinkės teismo sprendimo nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji – civilinė ieškovė L. B. ginčija apylinkės teismo jai priteistą 25 000 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą ir prašo patenkinti jos patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos su atstatomaisiais darbais 97615,01 Lt sumai bei 50 000 Lt neturtinės žalos.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė nukentėjusiosios L. B. patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimo ir konsekvencionaliai, niekuo neargumentuodamas, nemotyvuotai ir neaišku, kodėl, priteisė nukentėjusiajai 25 000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Kaip matyti iš patikslinto civilinio ieškinio, nukentėjusioji – civilinė ieškovė prašo priteisti turtinę žalą, patirtą dėl automobilio sunaikinimo, automobilyje buvusių sunaikintų prekių, dujinės įrangos, apdegusių garažo vartų, sugadinto kiemo grindinio, namo fasado, sunaikintų kiemo želdinių ir medelių. Kolegija pažymi, kad negalima išspręsti ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus garažo vartus, betonines kiemo trinkeles, namo fasadą, kolonas, balkoną, taip pat už sunaikintus kiemo želdinius ir medelius, kadangi gilindamasis į nukentėjusiosios – civilinės ieškovės ieškinyje nurodytus patirtų minėtų žalų dydžius, apeliacinės instancijos teismas mato, jog ieškiniu prašomos priteisti sumos neatitinka nukentėjusiosios – civilinės ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų sumų: ieškinyje nurodyta garažo vartų pakeitimo ir remonto suma – 5331,36 Lt (t. 3, l. 180), tuo tarpu pateiktose sąskaitose faktūrose nurodyta bendra garažo vartų montavimo darbų ir pačių vartų kaina yra 4580 Lt (t. 1, l. 58-59, ieškinyje prašoma priteisti suma už betoninių kiemo trinkelių sugadinimą yra 52 600 Lt (t. 3, l. 180), tuo tarpu pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra 63 732 Lt (t. 3, l. 152). Be to, pažymėtina, kad byloje pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos yra nepatvirtintos, ne visos pasirašytos ir antspauduotos, todėl jomis teismas negali vadovautis.

Kolegija nustatė, kad nukentėjusiosios – civilinės ieškovės ieškinys yra pagrįstas dalyje dėl neatlygintos 1466 Lt žalos už automobilį (t. 1, l. 62, 77), dujinės įrangos ir jos montavimo – 3450 Lt (t. 1, l. 69-70), automobilio draudimo – 2054 Lt (t. 1, l. 78), moteriško trikotažo, buvusio sudegusiame automobilyje, – 14 096,89 Lt (t. 1, l. 71-76), vertimo paslaugų – 150 Lt (t. 1, l. 67). Šias sumas pagrindžia nukentėjusiosios – civilinės ieškovės pateikti kvitai, sąskaitos faktūros, dėl jų teismui nekyla abejonių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėta išvardinta žala tėra tik maža viso pareikšto civilinio ieškinio dalis, kolegija laiko, kad priteisti vien ją netikslinga, o visas pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ištiriant įrodymus ir nustatant konkretų visos atlygintinos turtinės žalos dydį.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės patirtos advokato atstovavimo išlaidos – 2500 Lt (t. 1, l. 57, t. 3, l. 174, 219) yra pagrįstos byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitais, todėl minėta suma nukentėjusiajai priteistina.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 ir 2 dalys. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis. Taigi, įvertinti neturtinę žalą kiekvienu konkrečiu atveju palikta teismo dispozicijai, kuris, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Spręsdamas nukentėjusiajai – civilinei ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – žalos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiosios patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų pobūdį, individualias nukentėjusiosios savybes (amžių ir kt.), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteista neturtinės žala yra per maža. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 ir 2 d. nurodytų kriterijų ir faktinių bylos duomenų visuma, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgusi į nukentėjusiosios individualiai pagal amžių ir psichologines savybes patirtus išgyvenimus, nusikalstamos veikos pavojingumą, pasekmes, laiko, kad adekvati, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą atitinkanti suma yra 10 000 Lt, kuri nukentėjusiajai ir priteistina.

Dėl R. P. paskirtos bausmės

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. B. nesutinka, kad R. P., kaip nusikalstamos veikos organizatoriui, paskirta bausmė, adekvati R. N., kaip nusikalstamos veikos vykdytojui, paskirtai bausmei, mano, kad R. P., kaip parengusiam ir vadovavusiam nusikalstamai veikai – tyčiniam didelės vertės svetimo turto sunaikinimui visuotinai pavojingu būdu – paskirta bausmė yra per švelni.

Teismas bausmes skiria, vadovaudamasis įstatymu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Skirdamas nuteistajam R. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. – atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybę.

R. P. padarė apysunkį nusikaltimą, neteistas, dirba. Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios L. B. skundžiamą pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę dėl teigiamo R. P. charakteristikos, pripažįsta, kad minėtos R. P. atžvilgiu parašytos charakteristikos vertintinos kritiškai, kadangi jos rašytos suinteresuotų asmenų – R. P. mamos ir tėvo vardu, tačiau šių charakteristikų atmetimas, kaip R. P. asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių pašalinimas, nesudaro pagrindo griežtinti apylinkės teismo pagrįstai ir teisingai R. P. paskirtos bausmės.

Kolegija pažymi, kad negali kvestionuoti R. N. paskirtos bausmės švelnumo ar griežtumo ją lygindamas su R. P. paskirta bausme, nes dėl R. N. paskirtos bausmės nėra paduotas apeliacinis skundas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-02-18 nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai – civilinei ieškovei L. B. priteista 25 000 Lt turtinei žalai atlyginti;

pripažinti nukentėjusiosios – civilinės ieškovės L. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka;

iš nuteistųjų R. P., T. R. ir R. N. solidariai nukentėjusiosios L. B. naudai priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2500 Lt atstovavimo išlaidų.

N. T. R. gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.