Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.20 val., būdama prekybos ir pramogų centre „C.“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „A.“ prekybos salės paėmė: sijoną, vieną vienetą, 29,99 Eur vertės, megztinį, vieną vienetą, 29,99 Eur vertės, sijoną, vieną vienetą, 24,99 Eur vertės, megztinį, vieną vienetą, 24,99 Eur vertės, suknelę, vieną vienetą, 59,99 Eur vertės, ir praėjo pro kasas nepateikusi prekių apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes už parduotuvės kasų buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Taip R. R. pasikėsino pagrobti svetimą UAB „B.“ priklausantį 169,95 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstama veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Įtariamoji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., ji užėjo į parduotuvę „A.“, esančią prekybos ir pramogų centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė su savimi pranešime apie įtarimą nurodytus daiktus, t. y. sijoną, vieną vienetą, 29,99 Eur vertės, megztinį, vieną vienetą, 29,99 Eur vertės, sijoną, vieną vienetą, 24,99 Eur vertės, megztinį, vieną vienetą, 24,99 Eur vertės, suknelę, vieną vienetą, 59,99 Eur vertės, ir nuėjo į parduotuvėje esančią rūbinę. Rūbinėje visus drabužius užsidėjo ant savo kūno ir paskui bandė pasišalinti iš parduotuvės patalpų. Kiek pabuvusi parduotuvėje išėjo už parduotuvės „A.“ ribų, kai ją iš karto sulaikė apsaugos darbuotojas. Jam prisipažino, kad pavogė minėtus drabužius. Apsaugos darbuotojas ją nuvedė į savo postą ir pareikalavo nuimti pavogtus drabužius. Ji nuėmė ir perdavė juos apsaugai. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 32, 35).

Liudytoja K. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.30 val., jai skyriaus vadovė I. S. pasakė, kad UAB „D.“ apsaugos darbuotojas sulaikė apsivogusią moterį, pas kurią buvo rasti pavogti daiktai iš „A.“ parduotuvės. Nuėjus į apsaugos kambarį, darbuotojai jai perdavė iš parduotuvės „A.“ pavogtas prekes. Ji patikrino, ar prekės nėra pažeistos ir parašė pareiškimą dėl vagystės. Pas apsaugos darbuotojų sulaikytą moterį buvo rasta suknelė, kurios kaina sudaro 59,99 Eur, megztinis, kurio kaina sudaro 29,99 Eur, megztinis, kurio kaina sudaro 24,99 Eur, sijonas, kurio kaina sudaro 29,99 Eur, ir sijonas, kurio kaina sudaro 24,99 Eur. Bendra pavogtų prekių vertė sudaro 169,95 Eur. Prekės nesugadintos ir grąžintos į parduotuvę prekybai. Vagystės fakto nematė (b. l. 23-24).

Liudytojas L. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., jis stovėjo prie įėjimo į parduotuvę „E.“, esančioje antrame aukšte, ir pamatė iš parduotuvės „A.“ išeinančią tamsaus gymio moterį su krepšiu. Moteris jam pasirodė įtartina ir ją pasivijus pasiteiravo, ar turi vogtų prekių. Moteris atsakė, kad turi. Jis moterį sulaikė ir nuvedė į apsaugos postą. Pas moterį buvo rastos prekės, pavogtos iš parduotuvės „A.“. Tuomet susisiekta su parduotuvės darbuotojais, gautas pareiškimas ir apie vagystę pranešta policijai (b. l. 27-28).

Iš UAB „B.“ parduotuvės vyriausiosios konsultantės K. C. 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.20 val., iš parduotuvės „A.“, esančios prekybos ir pramogų centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta: sijonas, vienas vienetas, kaina 29,99 Eur, megztinis, vienas vienetas, kaina 29,99 Eur, sijonas, vienas vienetas, kaina 24,99 Eur, megztinis, vienas vienetas, kaina 24,99 Eur, suknelė, vienas vienetas, kaina 59,99 Eur, bendros 169,95 Eur vertės prekių. Prekes atpažino apsaugos poste. Prekės nesugadintos, grąžintos į prekybą. Vaizdo medžiaga yra saugoma parduotuvėje (b. l. 1).

Iš UAB „B.“ parduotuvės vadovės M. P. 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.20 val., iš parduotuvės „A.“, esančios prekybos ir pramogų centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta: sijonas, vienas vienetas, kaina 29,99 Eur, megztinis, vienas vienetas, kaina 29,99 Eur, sijonas, vienas vienetas, kaina 24,99 Eur, megztinis, vienas vienetas, kaina 24,99 Eur, suknelė, vienas vienetas, kaina 59,99 Eur, bendros 169,95 Eur vertės prekių. Asmenį sulaikė prekybos centro apsaugos darbuotojai už jų parduotuvės įėjimo ir iškvietė juos atpažinti prekių, taip pat iškvietė policiją. Prekės atpažintos, nesugadintos ir gali būti grąžintos į prekybą, todėl civilinio ieškinio nereikš. Prašė šį įvykį ištirti (b. l. 2).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. 16.33 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas apsaugos darbuotojo M. F. pranešimas, kad prekybos centre „C.“ parduotuvėje „A.“ apsauga sulaikė apsivogusią moterį, laukia poste (b. l. 3-4).

Iš UAB „D.“ apsaugos darbuotojo L. V. 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.20 val., prekybos ir pramogų centre „C.“, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta R. R.. Patikrinus moterį buvo rasta parduotuvei „A.“ priklausančių prekių, už kurias ji nesumokėjo. Bendra parduotuvei padaryta žala sudaro 169,95 Eur. Moteris atvesta į apsaugos postą ir perduota policijos pareigūnams. Specialios priemonės nepanaudotos (b. l. 5).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. D. 2019 m. rugsėjo 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta parduotuvė „A.“, esanti prekybos ir pramogų centre „C.“, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad pavogti daiktai grąžinti parduotuvei nesuplėšyti, nesugadinti. Pridėta apžiūrą atspindinti fotolentelė (b. l. 16-20).

Motyvuojamoji dalis

R. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį šiame skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Vagystė padaroma tiesiogine tyčia ir laikoma baigta, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamosios R. R. kaltė 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.20 val., būnant prekybos ir pramogų centre „C.“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „A.“ prekybos salės paėmus: sijoną, vieną vienetą, 29,99 Eur vertės, megztinį, vieną vienetą, 29,99 Eur vertės, sijoną, vieną vienetą, 24,99 Eur vertės, megztinį, vieną vienetą, 24,99 Eur vertės, suknelę, vieną vienetą, 59,99 Eur vertės, ir praėjus pro kasas nepateikus prekių apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigus, nes už parduotuvės kasų buvus sulaikytai apsaugos darbuotojo, taip pasikėsinus pagrobti svetimą UAB „B.“ priklausantį 169,95 Eur vertės turtą, t. y. padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamoji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu ji parduotuvėje paėmė du sijonus, du megztinius ir vieną suknelę, kuriais rūbinėje apsirengė ir išėjo už parduotuvės ribų, tačiau ją iš karto sulaikė apsaugos darbuotojas (b. l. 32, 35). Tokie R. R. parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu jis pastebėjo iš parduotuvės išeinančią R. R., kuri sukėlė įtarimų. Pasiteiravus R. R. pripažino, kad turi vogtų daiktų (b. l. 27-28). Pateikti L. V. parodymai iš esmės atitinka jo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes (b. l. 5). R. R. ir L. V. parodymų sugretinimas rodo, jog kaltinamoji buvo sulaikyta netrukus išėjusi iš parduotuvės, nepalikusi prekybos centro patalpų, todėl ji neturėjo realios galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti paimtomis prekėmis pagal savo valią. Tai leidžia spręsti, kad padaryta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be kitų įrodymų pasikėsintos pavogti prekės, jų kiekis ir vertė nurodytos parduotuvės vadovės M. P. pareiškime, patvirtinančiame, kad tai yra sijonas, vienas vienetas, kaina 29,99 Eur, megztinis, vienas vienetas, kaina 29,99 Eur, sijonas, vienas vienetas, kaina 24,99 Eur, megztinis, vienas vienetas, kaina 24,99 Eur, suknelė, vienas vienetas, kaina 59,99 Eur (b. l. 2). Bendra pasikėsintų pavogti prekių vertė sudaro 169,95 Eur, taigi, viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamosios R. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. R. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 43-44, 45).

Dėl R. R. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę R. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 57 ir 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – R. R. pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei – pasikėsino iš parduotuvės pavogti nedidelės vertės prekių, tačiau buvo sulaikyta, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, be aiškesnių tikslų, pasikėsinimas baigtas ir tinkamas, nusikalstama veika žala nepadaryta, kadangi prekės grąžintos parduotuvei (b. l. 1, 2, 23-24). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių teismas atsižvelgia į R. R. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, ištekėjusi (b. l. 38), pradinio išsilavinimo, nedirbanti (b. l. 40), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota (b. l. 39), bausta administracine tvarka, įskaitant už analogiško pobūdžio nusižengimus (b. l. 36-37), vieną kartą teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 41), neigė narkologo ir psichiatro įskaitą (b. l. 32). Visa tai R. R. charakterizuoja daugiau neigiamai, administraciniai baustumai ir pasikartojęs nusikalstamas elgesys atspindi jos polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, leidžia spręsti, kad teismo paskirta bausmė savo tikslų nepasiekė ir ji teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, kas sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip loginį jos ankstesnio elgesio padarinį. R. R. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant išdėstytą teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyto šios bausmės termino vidurkis, paskiriant įpareigojimą. Pažymėtina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, savaime privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos – tai nėra įpareigojimas, kurį teismas gali nustatyti asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 ir 6 dalys). Teismo vertinimu, pagal R. R. ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

R. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.