Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S. ir nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini), (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Bendrovės vadovė nuo 2017-12-06 iki 2020- 03-17 buvo J. S.. Pareiškėjos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-03-03 (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną) duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 19 490,05 Eur. Bendrovė negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, nes jos mokestinė nepriemoka 2019-01-31 buvo 4 897,76 Eur; 2019-04-30, kada turėjo būti patvirtinti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, - buvo 19 492,97 Eur, o 2019-12-30, VMI prie FM pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei pateikimo teismui dieną, buvo 19 321,55 Eur, matyti, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui didėjo, o tai, sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra nemoki. Todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovė - J. S. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė.

J. S., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, nuo 2017-12-06 iki 2020-03-17, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, t. y., kad jos valdoma Bendrovė yra nemoki, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Bendrovė jau 2019-04-30 buvo nemoki, todėl jos vadovė nuo 2019-04-30 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Jei Bendrovės vadovė būtų laiku pateikusi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. J. S., turėdama pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šio pareiškimo nepateikdama, neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir taip galimai padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 39 str. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir J. S. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-5), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašai (b. l. 6-9), balansai (b. l. 22-25), nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, prievolių ataskaitos, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 26-41), Kauno apygardos teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b. l. 10-12), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad J. S. turi nuobaudų (b. l. 46-49), kita bylos medžiaga.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė 19 321,55 Eur. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), VMI prie FM) viršininko įgaliotas asmuo pasirašė 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-52904 išieškoti 5469,81 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, pasirašė 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-100515 išieškoti 8192,43 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šie sprendimai buvo vykdomi antstolės V. P. kontoroje. Sprendimai iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdyti. Kadangi iki 2019 m. gruodžio 30 d. nė vienas iš kreditorių ar vadovas pats, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1166-259/2020 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d.

Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2017 m. gruodžio 6 d., įmonės vadovė J. S. (J.). VĮ Registrų centrui atsakovė nėra pateikusi nei vienų finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš ieškovės pateiktų VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto atsakovė neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu teismuose civilinių bylų, kuriose atsakovei (duomenys neskelbtini) būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ar kuriose turtinius reikalavimus būtų pareiškusi pati (duomenys neskelbtini), taip pat nėra. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis nustatyta, kad antstolės V. P. kontoroje atsakovės atžvilgiu yra užvestos trys vykdomosios bylos dėl piniginių reikalavimų, iš viso 20 398,85 Eur sumai, išieškojimo ieškovės Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai. VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. vasario 5 d. sudarė 774,69 Eur, valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų bendrijoje nėra. Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktais mokesčių apskaitos duomenimis, (duomenys neskelbtini) turi 19 321,55 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Taigi, atsakovė nemoka privalomų mokesčių valstybei, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, todėl tikėtina, kad įmonė veiklos nevykdo.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovė J. S., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, J. S. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.