Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2012 m. vasario 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., LR BK 145 str. 1 d., LR BK 253 str. 1 d. – 70 parų arešto, bausmė atlikta; 2) 2014 m. liepos 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – 9 (devyniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2014 m. lapkričio 29 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56 promilių girtumas), konflikto metu, paėmęs taburetę, tyčia ją metė į nukentėjusiąją A. J. bei pataikė į koją, tuo padarydamas kairės kojos sužalojimą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 29 d. paėmė į rankas taburetę ir supykęs metė į tą pusę, kur stovėjo dukra. Kaip buvo paėmęs taburetę dabar nepamena, nes buvo išgėręs. Sužeisti nenorėjo ir labai gailisi, kad užgavo dukrai koją. Kodėl anksčiau sakė, kad paspyrė taburetę, nežino, buvo išgėręs ir ne viską iš karto prisiminė. Dukros atsiprašė, jam labai gėda dėl tokio poelgio. Dukrą labai myli (b.l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusiojo A. J. parodė, kad parodymus prieš tėtį duoti sutinka. Lapkričio 29 d. viena grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini)., 23 val., kadangi paskambino mama ir pasakė, kad negali atrakinti durų, nes spynoje iš buto vidaus yra raktas. Durų niekas neatidarė ir mama nuėjo pas močiutę. Ji apie pusvalandį skambinėjo į duris, bandė atrakinti, bet nepavyko ir galiausiai tėtis duris atidarė. Ji pamatė, kad jis girtas. Įėjus į vidų, tėtis paklausė, kur mama. Ji pasakė, kad mama negalėjo atrakinti durų ir nuėjo pas močiutę. Tėtis nuėjo į virtuvę, o ji liko koridoriuje nusirengti. Tėtis būdamas virtuvėje, pradėjo rėkti, kad užmuš ją. Ji pradėjo eiti link virtuvės ir pamatė, kad jis paėmęs abiem rankom už virtuvinės taburetės kojų užsimojo, ji pasitraukė ir jis metė tą taburetę į ją. Ji pasitraukė, bet taburetė pataikė jai į kairę koją (pataikė į kulkšnį), ant kurios atsirado kraujosruva ir nubrozdinimas. Tai sukėlė jai fizinį skausmą, bet medikų pagalbos neprireikė. Kai tėtis girtas, visada prie jos kabinėjasi, kai blaivas sutaria labai gerai, būna geras. Mamos tėtis nemuša nei girtas nei blaivas. Jau turėjo su tėčiu konfliktą vasarą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 10, 11).

Liudytoja G. J. parodė, kad ji sutinka duoti parodymus. Lapkričio 29 d. grįžo apie 21.30 val. po darbo namo adresu (duomenys neskelbtini) Negalėjo atrakinti durų, nes spynoje iš buto vidaus buvo raktas. Skambino į duris, skambino į namų laidinį telefoną, skambino į vyro telefoną. Prastovėjo apie pusvalandį, bet niekas durų neatidarė, tada nuėjo pas savo mamą, ji taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Paskambino dukrai ir pasakė, kad negalėjo patekti namo ir bus pas močiutę. Dukra apie 23 val. parašė žinutę, kad įėjo namo. Greitai paskambino duktė ir pasakė, kad atrakintų duris ji ateina pas močiutę miegoti. Atėjusi pasakė, kad tėtis barėsi, kodėl jos nėra namie ir į A. metė kėdę bei užgavo koją. Jos vyras nemuša, bet su dukra dažni konfliktai, ypač kai būna išgėręs (b.l. 13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute adresu (duomenys neskelbtini) kur koridoriuje ant grindų matyti medžio plaušo gabaliukų, virtuvėje stovi sulaužyta taburetė (b.l. 7-9).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014 m. lapkričio 30 d. policiją kvietė A. J., ant kurios kairės kojos matėsi mėlynė (b.l. 3, 4).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad A. J. nustatytas 1.56 promilių girtumas (b.l. 5).

Iš gydytojo A. B. pasirašyto siuntimo tirti, konsultuoti ir gydyti matyti, kad A. J. diagnozuotas kairės pėdos sumušimas (b.l. 15).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai A. J. ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. Nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausme (b.l. 58).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. A. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). A. J. turi du neišnykusius teistumus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 27). A. J. yra bedarbis, šiuo metu pagal Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus siuntimą dirba (duomenys neskelbtini) neatlygintinai viešuosius darbus visuomenės labui, pavestą darbą atlieka tinkamai, neigiamų atsiliepimų apie jį nėra (b.l. 23). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. J. asmenybę, padarytos veikos aplinkybes ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmė ir jos dydis, kuris kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir LR BK 64 str. 3 d. pagrindu subendrintina su 2014 m. liepos 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (b.l. 37).

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., A. J. taikytas sulaikymas (b.l. 44, 45) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (LR BK 66 str. 2 d.).

Kadangi A. J. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 67 str. 3 d., 72² str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (LR BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. J. viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., subendrinti šiuo baudžiamuoju įsakymu ir 2014 m. liepos 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį pagal 2014 m. liepos 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę - viešuosius darbus 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti A. J. sulaikymą nuo 2014-11-30 iki 2014-12-02, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.