Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3BE (toliau – Įsakymas) pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3BE, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas Administracijos direktoriui 2018 m. lapkričio 26 d. pranešė, kad pareiškėjas netinkamai atliko E. M. paslaugų įmonės patikrinimą, t. y. nenustatė pažeidimo, nepažymėjo jo tikrinimo akte ir netaikė poveikio priemonių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalį, t. y. kad įmonė neatitinka reikalavimo turėti pakankamą finansinį pajėgumą.

5.1. 2018 m. lapkričio 26 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas) pareiškėjas buvo informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. 2018 m. lapkričio 5 d. atlikdamas E. M. paslaugų įmonės patikrinimą, tikrinimo akte nepažymėjo visų pažeidimų ir taip galimai aplaidžiai vykdė savo tarnybines funkcijas bei diskreditavo valstybės tarnautojo veiklą.

5.2. 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes individualios įmonės savininkui nuosavą kapitalą atnaujinti nebūtina.

5.3. Atlikusi tarnybinį patikrinimą, atsakovė surašė 2018 m. gruodžio 21 d. Išvadą Nr. 11B-3519 (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, aplaidžiai vykdydamas pareigybės aprašyme įtvirtintą funkciją – ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę, neįsitikinęs, kad tikrinamas ūkio subjektas atitinka finansinio pajėgumo reikalavimą patikrinimo metu, klausimyne pažymėjo, kad ūkio subjektas šį reikalavimą atitinka. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 punktą, pareigybės aprašymo 6.8 papunktį, Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso 9.9.3 papunktį. Tokiu būdu buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Todėl ginčijamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, manydamas, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta, nes buvo pažeisti tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminai, negautas profsąjungos sutikimas bei nesutikdamas su pačiu tarnybinio pažeidimo faktu.

7. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, pirmiausia pasisako dėl pareiškėjo iškeltos abejonės dėl galimai pažeisto tarnybinės nuobaudos paskyrimo termino.

7.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d.) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. <...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

7.2. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės) 13 punktas numato, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Asmuo, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą valstybės tarnautojui, kuris perkeltas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, kopiją per 3 darbo dienas nuo šios išvados surašymo perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir valstybės tarnautojui.

7.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Taisyklės nepateikia. Tačiau, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3–720/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248–803/2006, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019 ir kt.).

7.4. Byloje nustatyta, kad Administracijos direktoriui apie pareiškėjo netinkamai atliktą E. M. paslaugų įmonės patikrinimą pranešta 2018 m. lapkričio 26 d., Išvada dėl R. M. tarnybinio nusižengimo surašyta 2018 m. gruodžio 21 d., o ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2019 m. sausio 24 d. Todėl atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėju, kad atliekant pareiškėjo tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas, per kurį pareiškėjui turėjo būti skirta tarnybinė nuobauda. Tačiau teismas, įvertindamas tai, tuo pačiu sutinka ir su atsakovės argumentu, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovė privalėjo kreiptis į Administracijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. 15B-118 kreipėsi į Profesinės sąjungos pirminę darbo grupę, kuri 2019 m. sausio 17 d. raštu pateikė atsakymą, kad nesutinka su nuobaudos paskyrimu pareiškėjui. Taigi ginčo situacijoje vertintina tai, kad nuo kreipimosi Profesinės sąjungos pirminei darbo grupei išsiuntimo iki Profesinės sąjungos pirminės darbo grupės atsakymo gavimo praėjo 10 dienų. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nurodyta, per kiek laiko Profesinė sąjunga privalo pateikti nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas taip pat pabrėžia, kad nurodytieji terminai nėra naikinamieji, o LVAT praktikoje pripažįstama, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005). Šiuo atveju teismas, įvertinęs atsakovės veiksmus, kreipiantis dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, veiksmus, kurių Administracijos direktorius ėmėsi gavęs informaciją apie tarnybinį nusižengimą, konstatuoja, kad nustatytas procedūrinis pažeidimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos Įsakymo nepagrįstumui. Teismo vertinimu, šių procedūrinių terminų formalus pažeidimas neturėjo jokios įtakos pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimui, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad paminėti nurodytų terminų pažeidimai negali būti vertinami kaip esminiai, todėl nesudaro savarankiško pagrindo Įsakymo naikinimui. Tuo pačiu teismas visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinęs Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų dėl pradėto galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė suvokti, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį skundžiamu Įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, ar kad jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu buvo įtariamas. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo pakankamai aiškus ir išsamus ir sudarė visas prielaidas nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą.

7.5. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir faktinę tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą bei atsakovės atliktus veiksmus, yra pagrindas vertinti, jog atsakovė ėmėsi visų pagrįstų ir reikalingų priemonių, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas laiku, per protingą ir operatyvų terminą informavo pareiškėją apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, taip pat pareiškėjo interesai nebuvo nepagrįstai pažeisti. Dėl to konstatuotina, kad atsakovė ginčijamu Įsakymu skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nei Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, nei Taisyklių 13 punkte numatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų nepraleido, pareiškėjo argumentai, kuriais jis kvestionavo tarnybinės nuobaudos paskyrimą neva praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, atmestini.

8. Pareiškėjo teigimu, jis jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė. Ginčydamas tai, pareiškėjas tvirtina, kad Išvadoje nebuvo įvertinta aplinkybė, jog atsakovės darbuotojai jam paaiškino, jog individualios įmonės savininkui nuosavo kapitalo (finansinių ataskaitų) atnaujinti nebūtina.

8.2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2BE-132 „Dėl nuostatų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.8 papunktis numato, kad valstybės tarnautojas turi būti pareigingas, lojalus, atsakingas, sąžiningas.

8.4. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Pasibaigus individualios įmonės finansiniams metams, individualios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti patvirtintas individualios įmonės savininko, išskyrus atvejus, kai savininkas vykdo individualios įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas, ir pateiktas juridinių asmenų registrui.

8.5. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51) (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 2 dalį kompetentinga valdžios institucija (šiuo atveju – Administracija) turi teisę leisti ar reikalauti, kad ūkio subjektas savo finansinės būklės tinkamumą įrodytų pateikdamas bankų ar kitų finansų įstaigų, kurios suteikia ūkio subjektui solidarią garantiją, išduotą pažymėjimą.

8.7. Kaip Išvadoje konstatuota, pareiškėjas, vertindamas E. M. paslaugų įmonės finansinio pajėgumo pakankamumą, apie tai, kad ūkio subjekto finansinė būklė yra tinkama, Klausimyne turėjo pažymėti tik įsitikinęs, kad ji tokia yra patikrinimo metu, tačiau pareiškėjas to nepadarė (Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktas Nr. KKA-R-2018-102). Anksčiau paminėta Reglamento nuostata suteikia galimybę ūkio subjektui (šiuo atveju – tikrinamai E. M. paslaugų įmonei) įrodyti, kad, nepaisant to, jog VĮ Registrų centro teikiamoje metinėje finansinio pajėgumo ataskaitoje, kuri automatiškai matoma „Keltra“, nurodytas 2015 metais buvęs finansinis pajėgumas, ūkio subjektas vis dar yra pajėgus vykdyti veiklą ir patikrinimo metu. Kaip matyti iš Išvados, 2018 m. pabaigoje atlikto ūkio subjekto patikrinimo metu buvo įvertinta 2015 m. ūkio subjekto finansinė būklė ir Klausimyne pažymėta, kad ji yra tinkama, t. y. kad tikrintas ūkio subjektas atitinka aptartus finansinės būklės kriterijus, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, tokia išvada buvo padaryta vadovaujantis pasenusiais 2016 m. birželio 22 d. ūkio subjekto finansinio pajėgumo duomenimis. Teismas sutinka, kad tokioje situacijoje pareiškėjas netinkamai vykdė jam Pareigybės aprašymo 7.2 papunktyje nustatytą funkciją – ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę, nes neįsitikino, kad tikrinama E. M. paslaugų įmonė atitinka finansinio pajėgumo reikalavimą pagal anksčiau paminėtą Reglamentą. Tai, kad patikrinimo metu pareiškėjas nepatikrino ir neįsitikino, ar įmonė atitinka reikalavimą turėti pakankamą finansinį pajėgumą, taip pat patvirtina byloje esantis pareiškėjo susirašinėjimas elektroniniu paštu. Tuo pačiu teismas pritaria atsakovės teiginiui, kad pagal VĮ Registro centro viešai skelbiamą informaciją E. M. paslaugų įmonė, kurios patikrinimą 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas atliko, teikia numatytus finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui, o tai savaime patvirtina aplinkybę, kad E. M. paslaugų įmonė turi pareigą teikti minėtus dokumentus VĮ Registrų centrui ir ją vykdė. Pareiškėjo argumentas, kad jį Administracijos darbuotojai informavo, jog individualios įmonės savininkui nuosavo kapitalo (finansinių ataskaitų) atnaujinti nebūtina, niekaip nekeičia teismo padarytos išvados ir tuo pačiu nepašalina pareiškėjo pareigos laikytis tiek Valstybės tarnybos įstatyme numatytų pareigų, tiek vykdyti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

9. Pareiškėjo manymu, tarnybinės nuobaudos paskyrimas jam kaip profesinės sąjungos pirmininkui be profesinės sąjungos sutikimo, yra neteisėtas.

9.1. Teismas sutinka su pareiškėju, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyto sutikimo gavimas yra būtina sąlyga patraukti pareiškėją kaip profesinės sąjungos narį (pirmininką) tarnybinėn atsakomybėn. Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų, išreiškiant poziciją dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariui, yra suformulavęs teisminę praktiką, kad profesinė sąjunga, vertindama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3432-11).

9.2. LLVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės (2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007 ir kt.).

9.3. Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į Administracijos darbuotojų profesinę sąjungą, kurios pirmininkas yra pareiškėjas, dėl nesutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Iš byloje esančio pranešimo dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą turinio akivaizdu, kad nesutikdama su pareiškėjo patraukimu tarnybinėn atsakomybėn, profesinė sąjunga vertino ne pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje aspektus, t. y. kaip nurodo profesinė sąjunga tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta neįvertinus pažeidimo sunkumo ir padarinių, padarymo aplinkybių, ankstesnio darbuotojų elgesio ir darbo rezultatų, tinkamai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl, profesinės sąjungos nuomone, atsižvelgus į inspektoriaus darbo rezultatus, Kauno skyriaus viršininko pranešimo įvykio aplinkybes, sprendimas skirti tokią nuobaudą neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Nors minėtame nesutikime ir nurodoma, kad profesinės sąjungos pirminė darbo grupė tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profesinėje sąjungoje, tačiau šis teiginys nesukonkretintas (profesinė sąjunga nepaaiškina, kodėl daro tokią išvadą, nepateikia konkrečių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta dėl narystės profesinėje sąjungoje ir susijusi su veikla joje). Kadangi nesutikime išdėstyti argumentai tik deklaratyvūs, teismas negali jų vertinti kaip pagrįstų.

9.4. Paminėtina ir tai, kad teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pasirašė pats pareiškėjas, t. y. jis dalyvavo procedūroje dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą sau pačiam, taip pažeidžiant objektyvumo ir teisingumo principus. Pareiškėjo dalyvavimas sprendžiant klausimą dėl nesutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą, sukuria regimybę, kad galėjo būti priimtas jam palankus sprendimas.

9.5. Šiame aspekte ypatingai svarbu paminėti ir tai, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste Profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, negali būti laikomas teisėtu, nes apriboja darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukuria tokią situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

10. Teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai Išvadoje konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas Sausumos transporto veiklos ir pramoninės laivybos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresnysis inspektoriumi, dėl savo aplaidumo, vykdydamas Pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytą funkciją – ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę – neįsitikinęs, kad tikrinama E. M. paslaugų įmonė atitinka finansinio pajėgumo reikalavimą pagal Reglamento 3 straipsnį, patikrinimo metu Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir (ar) krovinius ir (ar) užsiimančio pavojingų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu, laikinu sandėliavimu patikrinimo klausimyne pažymėjo, kad ūkio subjektas šį reikalavimą atitinka, ir tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, Pareigybės aprašymo 6.8 papunkčio bei Elgesio kodekso 6.9.3 papunkčio nuostatas.

11. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (pastaba) yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimu, skundžiamas Administracijos direktorius 2019 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 3BE yra teisėtas bei pagrįstas, pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

12. Teismui atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.

13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.