Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. priimto nutarimo Nr. RV-23-7296 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 91-78 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu - paleistas 2021 m. liepos 5 d. lygtinai neatlikus 1 metų 5 mėnesių 25 dienų bausmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė 4 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 9 d.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui, kuris 2024 m. spalio 31 d. nutartimi jo skundą atmetė. Teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jam jau būtų efektyvus. Atkreipė dėmesį, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, dominuoja gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys, kas neleidžia spręsti apie teigiamas nuteistojo elgesio korekcijas. Buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos vartojo alkoholį ir įvykdė naują smurtinę nusikalstamą veiką. Šiuo metu atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą (sunkų sveikatos sutrikdymą). Nuteistasis negebėjo realizuoti savęs ilgalaikiuose teisės normų nepažeidžiančiuose darbo santykiuose, turėjo mažai pozityvių laisvalaikio praleidimo būdų, susidūrė su alkoholio vartojimo problemomis. Dėl psichinės sveikatos nuteistasis susiduria su savireguliacijos problemomis, jo tolerancija yra žema frustracijai. Be to, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Taigi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. A. Š. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas, kaip tai pagrįstai savo skunde nurodo ir apeliantas, taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir Komisija bei žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Abejonių tam tikrais teigiamais A. Š. asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui nekyla, tai atsispindi tiek bylos medžiagoje, tiek teismui pateiktoje asmens byloje, jog A. Š. yra tris kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, per bausmės atlikimo laiką nėra padaręs pažeidimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su psichologais, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, ligonių kasoms yra sumokėjęs nukentėjusiosios gydymo išlaidas (416,58 Eur). Baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa (2 kartus), dalyvavo trijose įžanginės grupės užsiėmimuose skirtuose psichoaktyvių medžiagų prevencijai, dalyvavo 22-iuose savipagalbos grupės alkoholikams grupiniuose susitikimuose, dalyvavo 12-oje dailės terapijos užsiėmimų skirtų impulsų kontrolei, socialinių įgūdžių lavinimui, streso įveikimui. Palaiko artimus ryšius su sūnumi, bendrauja telefonu, sulaukia finansinės pagalbos iš jo. Būtent dėl to, nuteistojo pabrėžiama jo elgesio dinamika atitinkamai yra įvertinta ir laisvės atėmimo vietos administracijos, tuo pagrindu buvo priimtas viršininko sprendimas palengvinti nuteistajam kalinimo sąlygas ir jis perkeltas bausmę tęsti lengvosios grupės sąlygomis. Tad, nėra pagrindo teigti, jog tokia nuteistojo asmenybės elgesio korekcija nėra tinkamai įvertinta. Visgi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors ir yra teigiamai A. Š. pokyčius apibūdinančių duomenų, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri leidžia švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šie duomenys taip pat neatsveria Komisijos ir apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

12. Aukštesnis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi.

13. Susipažinus su Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog Komisijos bei žemesnės instancijos teismo sprendimą netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė aplinkybių visuma. Pateiktos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą. Nepaisant to, kad 2021 m. liepos 5 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų lygtinai, neatlikęs 1 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino. Paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos vartojo alkoholį ir įvykdė naują smurtinę nusikalstamą veiką, dėl neaiškios priežasties prieš savo draugę (galimai sugyventinę) naudojo instrumentinę agresiją t. y. peiliu dūrė lovoje gulinčiai moteriai į nugarą ir taip sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Ši veika nėra sunkesnė už ankstesniąją, tačiau abu nusikaltimai smurtiniai, įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, todėl aiškiai matomas teisės pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelis. Nužudymo byloje buvo fiksuotas sadistinis smurtas, kadangi dėl neaiškios priežasties nuteistasis tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 37 smūgių aukai į įvairias kūno vietas. Dėl abiejų nusikaltimų nuteistasis kaltu neprisipažino. Taigi, A. Š. buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), šiuo metu atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą (sunkų sveikatos sutrikdymą). Abu nusikaltimai buvo nukreipti prieš svarbiausias žmogaus vertybes - sveikatą ir gyvybę. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą ne tik laikytis teisės normų, bet ir nepakankamą gebėjimą riboti savo elgesio vardan kitų asmenų teisių. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina pagrįsta išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą jo atžvilgiu.

14. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir tai, kad atlikus nuteistojo A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė. Be to, nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, probacijos/ bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), vyrauja ir aibė dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo arba yra įtakotas asocialios grupės, smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pasiteisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų). Atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, akivaizdu, jog įvardintus veiksnius nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdymas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nenustatytas nė vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys nuteistojo atžvilgiu.

15. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis negebėjo realizuoti savęs ilgalaikiuose teisės normų nepažeidžiančiuose darbo santykiuose, turėjo mažai pozityvių laisvalaikio praleidimo būdų, susidūrė su alkoholio vartojimo problemomis, dėl to įvykdė 2 smurtinius nusikaltimus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išgėręs alkoholio A. Š. gali būti agresyvus, pastarojo nusikaltimo metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ankstesnis nusikaltimas taip pat įvykdytas alkoholio poveikyje. Akivaizdu, kad ši sritis yra betarpiškai susijusi su nuteistojo smurtiniu elgesiu ir reikalauja ypatingos jo elgesio korekcijos šioje srityje. Tai, kad nuteistasis nurodo lankęs 12 žingsnių programą 2 kartus iš eilės nėra pagrindas konstatuoti, jog ši sritis jau yra suvaldyta. Juolab, kad asmuo yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje dėl organinio, mišraus afektinio sutrikimo, kuris pasireiškia nuotaikų kaitomis. Dėl šios priežasties nepertraukiamai turi būti užtikrinamas vaistų gavimas ir vartojimas. Nuteistasis teigia, kad reikiamus vaistus gauna, tačiau vartoja juos ne pagal gydytojo paskirtą planą, o savarankiškai reguliuoja kada ir kokiomis dozėmis vartoti vaistus. Turimais duomenimis 2011 m. asmuo yra save žalojęs taip išreikšdamas nepasitenkinimą dėl valstybinių institucijų darbo. Taip pat yra save žalojęs (paauglystėje), būdamas pilnametis 2 kartus bandė nusižudyti (pasikarti). Šiuo metu minčių ir intencijų save žaloti ar bandyti nusižudyti neturi. Save kaip asmenybę, nuteistasis linkęs pateikti iš gerosios pusės, tačiau įvardija ir su psichine būkle susijusius neigiamus savo emocijų ir elgesio aspektus. Kaip teigiamą savybę pateikia atvirumą, kaip neigiamas ypatybes nurodo, emociškai nestabilus, lengvai išprovokuojamas. Asmuo teigia, kad susiduria su atminties praradimo epizodais ir ne visada gali paaiškinti savo elgesį. Nurodo, kad alkoholis yra pagrindinis veiksnys išprovokuojantis jo destruktyvų elgesį. Tikėtina, jog dėl psichinės sveikatos nuteistasis susiduria su savireguliacijos problemomis, jo tolerancija yra žema frustracijai, todėl nuteistasis nurodo norintis vengti žmonių ir bausmę atlikti kalėjimo tipo rėžimo sąlygomis. Svarbu ir tai, kad remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, jo emocine gerove, nustatytas nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus, įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, kas taip pat gali būti aktualu pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui.

16. Skundžiamos nutarties turinys taip pat patvirtina, kad svarstydamas galimybę A. Š. taikyti lygtinį paleidimą, apylinkės teismas atsižvelgė ir į neatliktos bausmės dalį, jog nuteistasis iš paskirtosios 4 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. rugpjūčio 29 d.) neatlikęs 2 metus 2 mėnesių ir 10 dienų. Pažymėtina, kad priešingai nei tai savo skunde pabrėžia nuteistasis, atliktos bausmės dalis nors ir buvo vertinta, tačiau ne ši aplinkybė pirmiausia nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistajam likusia neatlikta bausmės dalimi, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė apskritai turėtų būti ignoruojama. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir duomenys, ir jų visumoje priimamas sprendimas. Juolab, kad vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

17. Svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, bei Komisija priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistojo atžvilgiu, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdama išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

18. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad Komisija, apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad priimti sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie A. Š. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, A. Š. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius, bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.