Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Verslo sindikato apskaita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Verslo sindikato apskaita“ ieškinį atsakovui UAB „Identia“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pripažino nesąžiningais ieškovo veiksmus, o būtent tai, kad ieškovas, laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-04-28 negavęs iš atsakovo jokių dokumentų, savo valia ruošė ataskaitas iš papildomos medžiagos, tačiau ne iš atsakovo pateiktos, kadangi atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose svarbus įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioritetas, taip pat tinkamo kliento informavimo pareiga (CK 6.718, 6.719 str.). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, pažeidė kliento interesų prioriteto principą, ieškovas turėjo pareigą bendradarbiauti, tačiau to neatliko ir prieš atsakovo valią teikė jam paslaugas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-30 nutartyje buvo nustatyta, kad prioritetas turi būti teikiamas CK 6.721 straipsnio 1 daliai, t. y. įstatymo normai, o ne šalių Sutarties nuostatoms, kadangi klientas turi nevaržomą teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir šios teisės Sutarties nuostatos negali paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014) (b. l. 125-130).

Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas su ieškiniu ieškovui dėl įpareigojimo grąžinti dokumentus ir baudos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-12795-466/2013 į teismą kreipėsi 2013-02-28, kas reiškia, jog apie faktą, kad atsakovui nebereikia ieškovo teikiamų paslaugų, ieškovas vėliausiai sužinojo gavęs pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį minėtoje byloje pateikimo 2013 m. kovo mėn. pradžioje, tačiau ir toliau atsakovui teikė tariamas paslaugas. Net jei teismas laikytų, jog nutraukus Sutartį, tačiau toliau teikiant paslaugas ir jas atsakovui priimant, reikia už jas atsiskaityti, ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad jis iš tikrųjų tas paslaugas suteikė, t. y. kad atsakovas gavo rezultatą, kadangi paslaugų sutartis yra realinė sutartis ir laikoma įvykdyta tik nuo jos rezultato atsiradimo momento, o ne nuo Sutarties pasirašymo. Byloje esantys šalių susirašinėjimai elektroniniu paštu (b. l. 53-123) nepagrindžia fakto, kad laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-04-28 buvo teikiamos buhalterinės apskaitos paslaugos.

Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimu, jų vykdymu.

Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, sutartis buvo sudaryta ne prisijungimo būdu, o šalims laisvai derinant sąlygas ir su jomis pilnai sutinkant. Sutarties sąlyga dėl teikiamų paslaugų kainos (priedas Nr. l prie šios sutarties) nuo sutarties sudarymo dienos iki jos pasibaigimo kito - abiejų šalių sutarimu teikiamų paslaugų kaina buvo derinama ir iš naujo pasitvirtinama keletą kartų. Šio priedo Nr.l2, galiojusio iki sutarties pasibaigimo, 2 p. nustatė, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. teikiamų paslaugų kaina skaičiuojama remiantis atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu ir įkainiais nustatytais šiame priede prie sutarties, tačiau paslaugų kaina negali būti mažesnė nei MMA (minimali mėnesio alga) plius PVM mokestis. Šio susitarimo 1.1 punktu nustatyta, kad atliekant paslaugos apmokėjimo skaičiavimą naudojamas bazinis mėnesio mokestis (500 Lt) pridedant mėnesio apmokėjimą už paruoštų dokumentų bei operacijų kiekį.

Taip pat nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, esą Apeliantas „primetė“ Atsakovui paslaugas, kai šis jų nebenorėjo. Sutarties 11.1. punktu buvo sutarta, kad ši Sutartis prieš terminą gali būti nutraukta užsakovo (šiuo atveju - Atsakovo) iniciatyva ne dėl vykdytojo (šiuo atveju - Apelianto) kaltės - įspėjus Vykdytoją prieš 90 dienų. Apeliantas, 2013 m. sausio 28 d. gavęs Atsakovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, patvirtino, kad, atsižvelgiant į Sutarties reikalavimus, pranešus apie sutarties nutraukimą ne dėl Apelianto kaltės, Sutartis nutraukiama po 90 dienų, t.y. nuo 2013 04 28.

Teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010, 2010 m. rugsėjo 27 d, analogiška pozicija išreikšta Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarime bei įstatymu - LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.156 str., 6.158 str., 6.189 str. 1 d.

Nurodė, kad apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros yra pateiktos ne už faktiškai suteiktas paslaugas, o taikomas minimalus abonentinis mokestis. Nei viename posėdyje ši esminė apeliacinio skundo aplinkybė Ieškovų nebuvo nurodyta, o teismo siūlymą papildyti bylos medžiagą naujomis aplinkybėmis ar įrodymais ieškovas atmetė (2014-11-13 posėdžio garso įrašas 29:17; 01:44:09). Pirmos instancijos teisme nenagrinėjus tokių aplinkybių dėl minimalaus mokesčio taikymo, neatsižvelgiant į tai ar faktiškai buvo teiktos paslaugos, šiomis aplinkybėmis negalima grįsti ir apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad „priešingai nei teigia pirmos instancijos teismas, ši sutartis buvo sudaryta ne prisijungimo būdu, o šalims laisvai derinant sąlygas ir su jomis pilnai sutinkant, ką patvirtina žemiau nurodomi argumentai“, tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nepaneigtos bylos medžiaga įrodytos aplinkybės, sutartis yra standartinė 2003 m. Ieškovo parengta sutartis, ką patvirtina ir autoriaus teisių ženklelis “c” Verslo Sindikatas, UAB, 2003. UAB „Verslo sindikatas“ įregistruota 1997-10-20. Šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip sutartį sudarytą prisijungimo būdu ir aiškintiną Kliento naudai (CK 6.193 straipsnis). Nesant sutartinių santykių tarp Ieškovo ir Atsakovo, Ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimas priteisti delspinigius taip pat atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimui panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-05-06 ieškovas ir atsakovas sudarė Apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 127-056-04/UAB (toliau – Sutartis). Apeliantas teigia, kad Sutartis buvo nutraukta 2013-04-28, t.y. praėjus 90 dienų po 2013-01-28 gauto atsakovo pranešimo dėl sutarties nutraukimo pagal Sutarties 11.1. p. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad Sutartis nutraukta 2013-01-28 vadovaujantis CK 6.721 str. 1 d.

Sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo momento, atsižvelgtina į prejudicinę reikšmę turinčius faktus, nustatytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014, kurioje ginčas kilo tarp tų pačių šalių (CPK 182 str. 2 p.).

Kasacinis teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo šalių (verslo subjektų) ginčas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties kliento teisės vienašališkai nutraukti šią sutartį ir tokio nutraukimo padarinių. Kasacinis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju klientas, nutraukdamas sutartį, įspėjo paslaugų teikėją prieš tris dienas apie nutraukimą ir taip nesilaikė sutarties 11 punkte nustatyto 90 dienų įspėjimo apie numatomą vienašališką nutraukimą termino. Kasacinis teismas taip pat nustatė, kad ginčo sutarties sąlyga (Sutarties 11 p.) nepaneigia ir neapriboja kliento teisės nutraukti sutartį, šia sutarties sąlyga neleistinai nepasunkinamas kliento teisės nutraukti sutartį įgyvendinimas, todėl klientas privalėjo laikytis sutartyje nustatyto 90 dienų įspėjimo termino sutarčiai nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis). Jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008). Taigi, atsižvelgiant aptartą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad kasacinis teismas nustatė prejudicinę reikšmę šioje byloje turintį faktą, t.y. jog atsakovas, nutraukdamas sutartį, nesilaikė sutarties 11 punkte nustatyto 90 dienų įspėjimo apie numatomą vienašališką nutraukimą termino, į aplinkybę, jog ieškovas pranešimą dėl sutarties nutraukimo gavo 2013-01-28, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja kad Sutarties pabaigos diena buvo 2013-04-28.

Nustačius, jog Sutartis buvo nutraukta 2013-04-28, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas Sutartyje nustatytas paslaugas dar tris mėnesius teikė nesutikdamas su vienašaliu Sutarties nutraukimu, veikė nesąžiningai, atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, pažeidė kliento interesų prioriteto principą ir prieš atsakovo valią teikė jam paslaugas.

Pirmos instancijos teismas teigė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovui atsirado pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši pirmos instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta. Kaip nustatyta, Sutartis galiojo iki 2013-04-28, taigi kiekviena iš šalių iki minėto termino pabaigos turėjo vykdyti visas Sutarties sąlygas visa apimtimi. Sutarties 11.3 p. taip pat nurodyta, kad pageidavimo nutraukti sutartį pateikimas arba gavimas neatleidžia nei vienos iš šalių nuo pareigos tinkamai vykdyti šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus iki sutarties nutraukimo termino pabaigos.

Sutarties 3.1 p. nustatyta, kad sutarties objekto kaina nustatoma remiantis šios sutarties priedu Nr.1. Pagal bylos duomenis, priedas Nr.1 2006-03-01 buvo pakeistas priedu Nr. 7, kuris 2007-10-25 buvo pakeistas priedu Nr. 12. Priedo Nr. 12 2 p. nustatyta, kad teikiamų paslaugų kaina (be PVM) skaičiuojama remiantis Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu ir įkainiais nurodytais lentelėje Nr. 1, tačiau paslaugų kaina (be PVM) negali būti mažesnė nei MMA (minimalus mėnesio atlyginimas). Lentelės Nr. 1 grafoje mėnesinis mokestis, kuris mokamas kas mėnesį, nurodyta, kad parengus 0 vnt. pirminių dokumentų per mėnesį mokamas 500 Lt bazinis mėnesio mokestis. Taigi, pagal šias nuostatas, net jei ieškovas neparengtų nei vieno dokumento, atsakovas turėtų mokėti atitinkamo dydžio mėnesinį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovui atsirado pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas, kadangi net ir nesuteikiant tą mėnesį paslaugų mokamas tam tikras mokestis. Byloje iš esmės turėjo būti sprendžiama, ar pagrįstas ieškovo prašomas priteisti skolos dydis ir kiek atsakovas turėjo mokėti ieškovui, kadangi kaip jau nustatyta, Sutartis galiojo dar tris mėnesius nuo pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, ir visą ši laikotarpį abi šalys turėjo vykdyti savo įsipareigojimus, kaip tai nurodyta Sutarties 11.3 p.

Iš Priedo Nr. 12, nustatančio sutarties objekto kainą, duomenų matyti teikiamų paslaugų kainos nustatymo prieštaravimai. Nors Priedo Nr. 12 2 p. nustatyta, kad teikiamų paslaugų kaina (be PVM) negali būti mažesnė nei MMA (minimalus mėnesio atlyginimas), visgi pagal Lentelės Nr. 1, kuria remiantis kartu su Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu taip pat skaičiuojama teikiamų paslaugų kaina, nurodyta, kad visais atvejais, net ir faktiškai neparuošus jokių pirminių dokumentų per mėnesis, mokamas 500 Lt bazinis mėnesio mokestis bei atskirai skaičiuojama pagal įkainius už parengtų pirminių dokumentų kiekį. Šios sąlygos taip pat atsispindi ir pateiktose sąskaitose-faktūrose, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose ir jų prieduose. Ieškovo pateiktose sąskaitose-faktūrose, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta paslaugų vertė per mėnesį lygi 1000 Lt, t.y. minimaliam mėnesio atlyginimui pagal Priedo Nr. 12 2 p. Tuo tarpu Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytuose prieduose nurodyta, kiek dokumentų buvo parengta, ir pagal dokumentų kiekiui taikomus įkainius bei pridėjus 500 Lt bazinį mėnesio mokestį paskaičiuota mokėtina suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptartos Sutarties Priedo Nr. 12 sąlygos yra prieštaringos, šie prieštaravimai teismo nėra pašalinti. Teismas nenustatė tikrosios šalių valios, susijusios su sutarties objekto kainos nustatymu.

Kaip žinoma, teismas turi pareigą atskleisti bylos esmę – visapusiškai ištirti ir objektyviai įvertinti aplinkybes, turinčias teisinę reikšmę nagrinėjamam ginčui, pašalinti visus prieštaravimus ir tik tuomet priimti sprendimą atitinkamu klausimu (CPK 185 str., 263 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kasacinio teismo nustatytus prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčius faktus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, neatskleidė bylos esmės, neišsamiai ištyrė reikšmingus bylai įrodymus, dėl ko nenustatė esminių bylai aplinkybių sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, sprendžia, kad yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės, kadangi reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, jog byla yra grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Verslo sindikato apskaita“ ieškinį atsakovui UAB „Identia“ dėl skolos priteisimo, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.