Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėja K.Kruminienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.6. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. rugsėjo 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V.G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

V.G. nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.G. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 5 d., apie 1 val. nakties, (duomenys neskelbtini) esančiame O.A.A. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų kilus konfliktui dėl nugerto degtinės butelio, spausdamas rankomis ir suduodamas smūgius kumščiais bei mediniu pagaliu, sumušė B.S., ne mažiau kaip 80 trauminių poveikių padarydamas jam įvairius kūno sužalojimus. 23 trauminiais poveikiais suduodamas smūgius į galvos bei kaklo sritis ir smaugdamas jis padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių rankų pirštais į krūtinės ląstą, ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais į kairės rankos plaštaką ir ne mažiau kaip po vieną poveikį į raktikaulį, žastą, dilbį ir kairės kojos padą padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių į krūtinės sritį padarė nukentėjusiajam krūtinkaulio lūžį ir daugybinius abipusius šonkaulių lūžius su dešinio plaučio sumušimu, kairio plaučio pažeidimu ir kepenų audinio plyšimais, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat ne mažiau kaip 24 trauminiais poveikiais padarė kitus sužalojimus įvairiose kūno vietose ir vieną durtinę žaizdą dešiniame žaste. Dėl padaryto bendro kūno sumušimo, lydimo krūtinkaulio, daugybinių abipusių šonkaulių, kairio raktikaulio ir abiejų plaštakų kaulų lūžių, kairio penkto šonkaulio skilimo, kairio žastikaulio galvutės pilno išnirimo, kairio dilbio kaulų išnirimo su alkūnės sąnario kapsulės pažeidimu, kairio padikaulio lūžio, dešinio plaučio sumušimo, kairio plaučio apatinės skilties pažeidimo, pokapsulinės kraujosruvos kepenų dešinėje skiltyje, daugybinių kepenų audinio plyšimų, besikomplikavusių kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, potrauminio šoko ir galvos smegenų pabrinkimo nukentėjusysis tą pačią naktį, apie 2 val. 30 min. – 3 val., įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu V.G. tyčia itin žiauriai nužudė B.S.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo V.G. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtus įrodymus ir nustatytų bylos aplinkybių visumą, o kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamą veiką taip pat ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto skunde dėstomi argumentai atmetami kaip nepagrįsti, be to, daugelis iš tų argumentų jau aptarti ir motyvuotai bei pagrįstai atmesti pačiame nuosprendyje.

Kad nuteistasis V.G. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nužudė B.S., patvirtina nukentėjusiosios J.S., liudytojos O.A.A. ir paties nuteistojo V.G. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros protokolai, teismo medicinos specialisto išvados ir šio specialisto paaiškinimai teisme.

Pats nuteistasis ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tikrai sumušė B.S. suduodamas jam smūgius rankomis ir pagaliu. Jis pripažįsta, kad tuo metu namuose kitų asmenų nebuvo ir neneigia, kad B.S. mirė būtent nuo jo suduotų smūgių. Teisme V.G. parodė, kad prisimena, kaip sudavė B.S. apie 2 smūgius pagaliu ir apie 7-8 smūgius rankomis. Nors jis netiki, kad galėjo suduoti žymiai daugiau, apie 80 smūgių, tačiau perskaičius ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V.G. teisme jau ir pats neatmetė tokios galimybės, parodęs, kad dėl didelio girtumo ne viską prisimena ir suduodamų smūgių neskaičiavo. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė, kaip mušė B.S. kumščiais ir pagaliu iš pradžių stovintį, o po to ir pargriuvusį ant lovos neskaičiuodamas smūgių. Teismo nustatytų ir nuosprendyje išvardintų sužalojimų skaičių, jų lokalizaciją, padarymo mechanizmą ir sunkumo laipsnį visiškai patvirtina teismo medicinos specialisto išvados. Tose išvadose nurodoma, kad B.S. kūne buvo rasti ankstesni, prieš kelias ir keletą dienų iki mirties padaryti sužalojimai, tačiau visi jie buvo įvertinti atskirai ir jie nukentėjusiojo mirčiai jokios įtakos neturėjo. Tuo tarpu visi nuosprendyje išvardinti sužalojimai B.S. buvo padaryti kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tuo pačiu laiku buvo padaryti ir sužalojimai plaštakose bei durtinė žaizda dešiniame žaste. Specialisto išvadose nurodoma, kad ši žaizda atsirado ne nukentėjusiajam griūnant, o buvo padaryta duriančiu daiktu. Taip pat nustatyta, kad B.S. mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, bendro kūno sumušimo ir dėl to išsivysčiusio potrauminio šoko. Tarp visų (be senų) sužalojimų ir nukentėjusiojo mirties nustatytas bendras priežastinis ryšys. Visa tai patvirtina, kad sužalojimų skaičių ir jų padarymo aplinkybes teismas nustatė teisingai. Taip pat neabejotinai nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp V.G. nusikalstamų veiksmų, jo suduotų smūgių ir dėl to kilusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties.

Apeliantas skunde taip pat neteisingai nurodo, kad jis pats iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Teisme tai paneigė liudytoja O.A.A., parodžiusi, kad tai padarė būtent ji. Ji taip pat parodė, kad anksti ryte pas ją atėjęs V.G. apie jokias muštynes nepasakojo, o pasakė, kad B.S. susižalojo nukritęs nuo kopėčių. Nepatikėjusi tokiais nuteistojo pasakojimais, ši liudytoja ir paskambino policijai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad sumušė B.S. pats nuo jo gindamasis. Tokią apelianto versiją kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstą dėl keleto priežasčių. Pirmiausia pažymėtina, kad dėl mažareikšmių priežasčių arba iš viso be priežasties, o tik girtavimo pasekoje tarp nuo alkoholio stipriai apsvaigusių asmenų kilus abipusiam konfliktui, jiems vienas kitam suduodant smūgius, toks veikimas negali būti laikomas būtinąja gintimi ir kiekvienas iš tų asmenų už savo veiksmus atsako pagal kilusias pasekmes. Tuo tarpu šioje byloje V.G. teiginius apie tai, kad jis sumušė B.S. gindamasis, dar ir paneigia ištirti įrodymai. Kaip jau minėta, B.S. įvairiose kūno vietose buvo nustatyta ypač daug kūno sužalojimų, jie padaryti nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse, be to, specialisto išvadose nurodoma, kad tie sužalojimai padaryti buvus kovai ir savigynai. Tuo tarpu V.G. kūne buvo rasti tik keli nežymūs sužalojimai – odos nubrozdinimai momeninėje srityje, kakle ir plaštakos nugariniame paviršiuje. Specialisto išvadose nurodoma, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti įvairiais būdais, o plaštaką nuteistasis galėjo susižaloti ir pats suduodamas ta ranka smūgius kitam asmeniui. Kad B.Sabaliauską mušė rankomis, pripažįsta pats nuteistasis. Taigi apelianto versiją apie gynimąsi nuo nukentėjusiojo paneigia jau patys jiems nustatytų sužalojimų skirtumai. Be to, ne tik nukentėjusioji J.Sakutienė, bet ir bylos baigtimi niekaip nesuinteresuota liudytoja O.A.A. teisme nužudytąjį B.S. apibūdino nors ir kaip išgeriantį, tačiau kaip ramų ir nekonfliktišką žmogų. J.S. taip pat parodė, kad jos brolis B.S. sunkiai vaikščiojo, buvo silpnas dėl įvairių ligų ir dėl to pats aktyviai dalyvauti konflikte negalėjo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino teismo medicinos specialisto išvados ir jose nustatyti B.S. gretutiniai sužalojimai ir susirgimai. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad B.S. buvo jau senyvo amžiaus, o nuteistasis dvidešimčia metų už jį jaunesnis, o tai taip pat patvirtina akivaizdų jų fizinės būklės ir jėgų skirtumą. Dėl šios priežasties, ir juo labiau konflikto metu nenaudojęs jokių įrankių, nukentėjusysis nuteistajam jokios grėsmės jo gyvybei ir sveikatai negalėjo kelti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ginčas su B.S. kilo dėl to, kad jis į namus parnešė jau nugertą degtinės butelį, be to nukentėjusysis pirmas griebė jam už gerklės ir pradėjo smaugti. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia paties V.G. parodymai. Jis parodė, kad davė B.S. 10 litų, šis išėjo pirkti degtinės, o grįžo nupirkęs du butelius, tačiau vienas iš jų jau buvo nugertas. Supykęs, kad B.S. vienas nugėrė už jo pinigus pirktą degtinę, V.G. ėmė su juo bartis ir tai reiškia, kad konfliktą pradėjo ne B.S., o pats nuteistasis. Nors apeliaciniame skunde jis nurodo, kad B.S. pirmas pradėjo jį smaugti, tačiau savo parodymuose teisme V.G. irgi pats nurodė kitokias aplinkybes. Jis parodė, kad po žodinio konflikto su B.S. tik susistumdė, bet po to abu nusiramino, vėl kartu gėrė ir tik vėliau susimušė antrą kartą. Perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu duotuose parodymuose įvykio aplinkybes V.G. nurodė dar kitaip. Tuomet jis parodė, kad pirmas ėmė priekaištauti B.S. dėl nugerto butelio. Nukentėjusysis tik ramino jį ir prašė nepykti. B.S. tik nežymiai jį stumtelėjo ir dėl to iš jo laikomos taurelės nusipylė degtinė. Kaip tik dėl tos išsipylusios degtinės jis ant B.S. supyko dar labiau ir tada pradėjo jį mušti. Ėmė jį mušti kumščiais, o kai B.S. pargriuvo ant lovos, toliau jį mušė pagaliu. Smūgių neskaičiavo, be to, jų skaičiaus ir negali prisiminti dėl girtumo. Kodėl savo parodymus vėliau pakeitė, teisme nuteistasis paaiškinti nesugebėjo, o tik vėl patvirtino, kad visko neprisimena dėl girtumo. Kolegijos nuomone, visi kiti ištirti įrodymai patvirtina būtent išdėstytus nuteistojo ankstesnius parodymus. Visos išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto skunde dėstomą versiją. Jos taip pat patvirtina, kad nuteistojo gyvybei ir sveikatai nukentėjusysis nekėlė jokios grėsmės, todėl nuteistojo veiksmai negali būti vertinami nei būtinąja gintimi, nei tokios ginties ribų peržengimu (BK 28 str.). Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad V.G. B.S. nužudė dėl asmeninių paskatų, išgertuvių metu supykęs ant nukentėjusiojo dėl menkavertės priežasties. Nuteistojo veiksmams didelės įtakos neabejotinai turėjo apsvaigimas nuo išgerto alkoholio.

Teisme nuteistasis parodė, kad nužudyti B.S. nenorėjo. Byloje tikrai nėra duomenų, kad jis būtų siekęs būtent tokių pasekmių, tačiau nuteistojo kaltės formą ir tyčios rūšį teismas taip pat nustatė teisingai. Nuteistasis nukentėjusiajam sudavė labai daug smūgių kumščiais ir mediniu pagaliu. Labai daug stiprių smūgių buvo suduota ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą ir krūtinės ląstą. Suduodamas tiek smūgių ir į tokias kūno vietas, nuteistasis suprato, kad savo veika kėsinasi į B.S. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis nužudė B.S. veikdamas netiesiogine tyčia. Pagrįstai nustatytas ir šį nužudymą kvalifikuojantis požymis, nes kaltininko veika pasireiškė ypatingu žiaurumu. Kaip jau minėta, nukentėjusiajam buvo padaryta ne mažiau kaip 80 kūno sužalojimų. Mirtis įvyko ne nuo kurio nors vieno ar kelių sužalojimų, o nuo jų visumos. Dėl daugelio sužalojimų, tokių kaip daugybiniai kaulų lūžiai ir kepenų plyšimai, nukentėjusysis jautė ypatingą skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką viso mušimo metu ir jau po to, kol įvyko mirtis. Teismo medicinos specialistas ir teismo posėdyje patvirtino, kad didelio skausmo jausmo negalėjo nuslopinti ir B.S. girtumas. Tai patvirtina ir pati nukentėjusiojo mirties priežastis, nes jis mirė dėl kūno sužalojimų visumos ir to pasekoje kilusio trauminio šoko. Apie tai, kad savo veiksmais sukelia B.S. dideles fizines kančias, privalėjo suprasti ir tai suprato ir pats kaltininkas. Todėl teismas pagrįstai pripažino jį kaltu padarius nužudymą itin žiauriai. Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas BK 54 str. reikalavimų irgi nepažeidė, nes įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat atsižvelgė į kaltininko asmenybę. V.G. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes. Nors nuteistasis pirmosios apklausos metu melavo ir bandė išvengti atsakomybės, tačiau po to kaltu prisipažino. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Tačiau pagrįstai buvo nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, nes ši aplinkybė, be abejonės, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos matosi, kad jos duomenys kaltininko asmenybę apibūdina iš esmės tik neigiamai. Būdamas darbingo amžiaus, nuteistasis niekur nedirbo ir piktnaudžiavo alkoholiu, nors ir išnykę, tačiau ankstesni jo teistumai irgi apibūdina jį neigiamai. Apeliaciniame skunde V.G. nurodo, kad turi nesantuokinę dukrą ir nori ja rūpintis, tačiau šio jo siekio bylos aplinkybės nepatvirtina. Nustatyta, kad nei su savo dukra, nei su jos motina nuteistasis kartu negyveno ir jokios paramos neteikė. Tuo metu ir iki pat suėmimo jis kartu su nužudytuoju B.S. kartu gyveno ir girtuokliavo liudytojos O.A.A. sodyboje. Visos aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad V.G. paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę. Ši bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V.G. apeliacinį skundą atmesti.