Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-90-418/2014 pagal pareiškėjų E. V. ir V. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmeninė nuosavybė, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.Po santuokos nutraukimo V. V. pasilieka savo pavardę- V.s, E. V. pasilieka santuokinę pavardę – V..Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.Pareiškėjai šia sutartimi patvirtina, kad nepilnamečių vaikų neturi.Pareiškėjai patvirtina, kad jokia kreditorinių prievolių bei kitų turtinių įsipareigojimų, neaptartų šioje sutartyje, neturi.Santuokos metu E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal 1992-04-29 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. I-3272, pagal 1991-05-28 LR įstatymą Nr. I-1374, įgytas nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka E. V., a. k. (duomenys neskelbtini)Santuokos metu V. V., a.k. (duomenys neskelbtini)) vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis HONDA ACCORD, v. n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. V., a.k. (duomenys neskelbtini).Santuokos metu V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis VAZ 2101, v. n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. V., a.k. (duomenys neskelbtini).Santuokos metu V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu įgyta transporto priemonė - krovininis automobilis ZIL MMZ 4502, v. n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmenines nuosavybės teise atitenka V. V., a. k. (duomenys neskelbtini).Santuokos metu V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis ALFA ROMEO, v. n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. V., a.k. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgyta transporto priemonė - krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. V., a.k. (duomenys neskelbtini).Pareiškėjai nurodo, kad sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams. Pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), ši sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų numatyta tvarka. Teismas nurodė, kad dėl charakterių skirtumų, bendrų interesų nebuvimo sutuoktiniai paskutinius metus gyvena skyrium, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo. Pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų. Pareiškėjų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti tarpusavio išlaikymo bei kiti klausimai pagal CK 3.53 str. 3 d. Pareiškėjų 2013-10-17 sudaryta rašytinė sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK 3 knygos IV skyriaus antrojo skirsnio Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nustatyta tvarka. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK3.53 straipsnio 4 dalis).

Taigi teismas turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK3.53 straipsnio 3 dalį, be to, privalo įsitikinti, kad sutartyje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei įsitikina, kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, sutuoktiniui ribojamas bendravimas su vaiku ar ribojamos kitos neturtinės teisės, susijusios su vaiku, ir pan.

Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi pareigą patikrinti šalių suderintos valios dėl sutarytos sutarties buvimą. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą (CPK 541 str.), toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tačiau iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo bet kuri sutarties šalis gali išreikšti valią jos netvirtinti.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pripažįsta, kad bendrą pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis pasirašė laisva valia, patvirtindamas, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis, taip pat ir su turto padalijimo būdu. Patikslintame apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad vertingiausias turtas - butas atiteko pareiškėjai, o jam faktiškai liko 1 automobilis, kitų automobilių natūroje nėra, vyksta tik jų išregistravimo procedūra, be to jam nepranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, buvo nesudaryta galimybė šalims susitaikyti. Šie apelianto argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teisme gautas 2013 m. gruodžio 2 d., apeliantui 2013 m. gruodžio 17 d. išsiųstas teismo šaukimas pareiškėjų bendrame prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei pareiškime nurodytu pareiškėjų pasirinktu kitu būdu – pranešant procesinius dokumentus parengusiam UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centras (b. l. 2, 7). 2014m. lapkričio 17d. prašyme nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka pareiškėjai dar kartą patvirtino savo valią nutraukti santuoką bendru sutikimu ir prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutiko, kad jeigu byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ją nagrinėti jiems kartu ar vienam iš jų nedalyvaujant teismo posėdyje, žinojo pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui visus turimus dokumentus, domėtis ir rūpintis proceso eiga (b. l. 2). Nors teismo šaukimas, siųstas bendrame pareiškime apelianto nurodytu gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas, tačiau įteiktas kitu pareiškėjo pasirinktu būdu – procesinius dokumentus parengusiai UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centras (b. l. 27, 29), todėl spręstina, kad apie posėdžio vietą ir laiką apeliantui pranešta 2013 m. gruodžio 17 d. tinkamai. Byla išnagrinėta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014 m. sausio 8 d., todėl laiko prasme apeliantas turėjo pakankamai laiko domėtis bylos eiga ir pranešti teismui apie savo valios pakeitimą, taip pat ir apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Apeliantas teigdamas, kad dėl įstaigos darbuotojų, rengusių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, aplaidumo ar sąmoningo veiksmo teismui buvo pateiktas pirminis pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, jokių objektyvių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Jeigu apelianto nuomone, procesinius dokumentus parengusi įstaiga pažeidė jo teises, apeliantas turi teisę jas ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3-P-186/2010), yra konstatavęs, kad teismas bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu LR CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu nutraukiama santuoka (CK3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Jeigu turtas nepadalintas paminėtu būdu, sutuoktiniai apie visą bendrą sutuoktinių turtą ir to turto padalijimo variantą turi nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutuoktiniai taip pat privalo pateikti dokumentus ar kitus leistinus įrodymus, patvirtinančius to turto priklausymą abiem sutuoktiniams, jo įsigijimo teisėtumą bei jo vertę (Nekilnojamojo turto registro ar kitokių viešų registrų tvarkytojų išduotus dokumentus, sutartis ar kitokius dokumentus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), tačiau CK trečiosios knygos IV skyriaus normų teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniams laisva valia sutartyje nurodžius santuokinio turto pasidalijimo būdą – kai vienam atitenka nekilnojamasis turtas, kitam 5 transporto priemonės, tai savaime nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, jei nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito. Apeliantas teigdamas, kad iš jam paskirtų 5 transporto priemonių, natūroje yra tik vienas automobilis mažos vertės, dalintino turto vertė ženkliai skiriasi, nepateikė tai patvirtinančių jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 str.).

Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo abu išreikšti valią nutraukti santuoką, aiškiai išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, kad teismas galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sąlygos pareiškėjų nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, ir dėl to nekyla abejonių dėl sutarties turinio, be to, abi šalys proceso metu naudojosi advokatės pagalba (b. l. 23-24). Prie patikslinto apeliacinio skundo apelianto pateikta neįgaliojo pažymėjimo, išduoto 2013 m. vasario 21 d., kopija patvirtina aplinkybę apie jam nustatytą 55 procentų darbingumo lygį, tačiau ši aplinkybė egzistavo tiek teismui pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo, tiek priimant skundžiamą teismo sprendimą, sutartyje nurodant, kad abu yra darbingi. Apeliantas nenurodo, kad jam yra reikalingas sutuoktinės išlaikymas, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti apelianto interesų esminio pažeidimo, kas suponuotų pagrindą skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir jį panaikinti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų V. V. ir E. V. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra paremta laisva šalių valia ir bendru sutarimu pasidalintas bendras sutuoktinių turtas, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos pareiškėjos E. V. naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str.1 d. 9 p., 93 str.1 d.) (b. l. 44-46, 47).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti 150 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).