- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- 1-53-671/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11427-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Nukentėjusysis
- V. B., M. K., M. B., N. K.
- Civilinis ieškovas
- M. L.
- Kaltinamasis
- M. D., L. M.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.14.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
nukentėjusiems V. B., M. K., M. B., nukentėjusiojo N. K. įstatyminei atstovei A. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apygardos teismo 2007-06-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 159 straipsnį - laisvės atėmimu 15 m. 3 mėn.; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2011-11-22 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, subendrinus paskirtą bausmę su 2007-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 16 m. 3 mėn., 2022-12-09 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-04-05 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 281 straipsnio 7 dalį - areštu 10 parų; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-06-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį - areštu 40 parų; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-10-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - areštu 45 paroms, 4) Telšių apylinkės teismo 2021-05-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 5) Telšių apylinkės teismo 2022-09-05 nuosprendžiu, pakeistu 2022-11-30 Šiaulių apygardos nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m 3 mėn.; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023-07-03 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdoma 2022-09-05 nuosprendžiu paskirta bausmė, 2023-12-22 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2024 m. kovo 20 d., apie 18.09 val., viešoje vietoje -(duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L. M., įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą rankos kumščiu suduodamas M. L. į veido sritį, po ko M. L. nukritus ant žemės, jam gulinčiam rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarė M. L. apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje, kraujosruvą žandikaulio lūžio aplinkoje, nubrozdinimus veide, t. y. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo M. L..
L. M. 2024 m. kovo 20 d., apie 18.09 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. D., įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą rankos kumščiu suduodamas M. L. į veido sritį, po ko M. L.nukritus ant žemės, jam gulinčiam suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarė M. L. apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje, kraujosruvą žandikaulio lūžio aplinkoje, nubrozdinimus veide, t. y. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo M. L..
Kaltinamųjų pozicija
Kaltinamasis M. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog tą dieną su L. M. ėjo(duomenys neskelbtini) gatve. Abu buvo blaivūs. Pamatė tarp parduotuvės ir devynaukščio pareinančius du piliečius. Buvo tamsu, žiema, praeidami jie užsikabino. Viskas vyko prie parduotuvės „P.“, (duomenys neskelbtini). Jie ėjo link parduotuvės, o tie vyrai ėjo link Luokės gatvės. Jie buvo dviese, visiškai neblaivūs, nepažinojo jų. Įvyko žodinis konfliktas, kažkas kažką pasakė. Tie vyrai pradėjo konfliktą. Jis norėjo raminti. L. M. stovėjo jam už nugaros, šoko per jį ir kažkuriam vienam trenkė, nematė kur, nes buvo tamsu. Ar L. M. dėjo iš rankos, ar pastūmė, nematė. Antras vyriškis pabėgo, žmonės pradėjo šaukti „laikykit juos“. Žmogus nukrito ant gatvės prie mašinos. Sustojo mašina vidury gatvės, pradėjo žmonės lipti. L. M. nubėgo ir jis nubėgo į kitą pusę. Pabėgo, nes nepatinka policija. Jis jokių smūgių nesudavė, ši byla sufabrikuota nuo pat pradžių. Pareigūnai L. M. primygtinai prašė pasakyti, kad jis trenkė. Yra pripažintas pavojingu visuomenei, nors šuniukus vedžioja, musės nėra nuskriaudęs. Konfliktinę situaciją sukėlė nukentėjusysis su savo draugu. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes jis smūgių nesudavė. Prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis rūpinasi savo mama, o jo draugė laukiasi.
Kaltinamasis L. M. parodė, jog kaltę pripažįsta. Ėjo su M.D. M. gatve link parduotuvės „P.“ ir pamatė V. B.. Jie priešais parėjo. V. B. pažįsta, nes jis dabar su jo buvusia drauge A. gyvena. Įvyko ginčas. V. B. prie jo prisikabino dėl A.. Už kapišono čiupo, o jam tokie dalykai nepatinka, todėl pastūmė. V. B. pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Ramiai reagavo, kol nepaėmė už kapišono. Kuris paėmė už kapišono, V. B. ar M. L., nesuprato. Tada pastūmė, nežino kurį pastūmė. Nukentėjęs nugriuvo, po to niekas jam nesudavė smūgių. Trenkti ranka negalėjo, nes jam rankos kaulai yra „išėję“. Jis nuvirto, taip viskas ir baigėsi. Gal žandikaulį susitrenkė į bordiuriuką. Kaltę pripažįsta. Kai jis nuvirto, žmonės sustojo, pradėjo šaukti. Pabėgo, nes išsigando, žmonės šaukė „policiją, policiją“. Kažkas jį vijosi. Sutinka, kad būtų priteistas civilinis ieškinys. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės padaryta žala, nes jis stūmė. Nesupranta, kaip kiti asmenys galėjo matyti kaip viskas vyko, nes mašina buvo užstatyta. V. B. iškart pabėgo, todėl jis nieko negalėjo matyti. Gailisi dėl savo elgesio. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltę įrodo:
Nukentėjusysis M. L. parodė, jog dėl sumušimo nieko neatsimena. Iki to laiko gėrė su pažįstamu V. B. prie ežero. V. B. sakė, kad ėjo į parduotuvę alkoholio nusipirkti. Atsimena, kad jį į greitąją kėlė. Tai įvyko, kiek atsimena, netoli namo(duomenys neskelbtini). Jis nesikabinėja prie žmonių, nėra konfliktiškas. Jei kas nors prisikabino, tai prisikabino prie jo. Iš matymo vieną iš kaltinamųjų yra matęs, tačiau neatsimena ar nors vienas esantis salėje buvo toje vietoje. Kai įkėlė į greitąją, pajuto, kad skauda žandikaulį. Ligoninėje nustatė žandikaulio lūžį. Surakino žandikaulį, mėnesį laiko buvo ligoninėje. Buvo apribota galimybė valgyti ir kalbėti. Negerai sugijo žandikaulis, kreivai. Palaiko civilinį ieškinį 1148 Eur sumai. Turtinė žala, tai už kurą, nes reikėjo vežti į gydymo įstaigas bei už vaistus. Negalėjo dirbti mėnesį laiko. Patyrė nepatogumus, išgyvenimus. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltų asmenų.
Nukentėjusysis V. B. paaiškino, jog yra pakviestas liudyti, nes L. M. ir M. D. užkliuvo jį ir M. L.. Jis su M. L. ėjo nuo Zakso kalno į parduotuvę alkoholio nusipirkti. Ėjo į parduotuvę, kuri yra bendrabučio sklepe. L. M. ir M. D. ėjo jiems už nugaros. L. M. pažinojo iš anksčiau, M. D. nepažinojo. Jie ėjo gražiai, bet buvo pusgirčiai. Juos užkalbino, prašė duoti ant alaus. Kiek suprato, duoti prašė vyresnysis. M. L. sakė, kad nieko nesakytų, bet kai kažką pasakė, tai taip ir gavosi. Neatsimena gerai ką jis pasakė, nes pats buvo girtas. Kai M. L. kažką pasakė, jam M. D. su kumščiu žandikaulį sulaužė. Sudavė M. L. į kairės pusės žandikaulį, vieną kartą. Nuo smūgio jis atsirėmė į automobilį, kuris stovėjo prie gatvės. Tada M. L. nugriuvo. Kai M. L. sudavė, jis pabėgo, nes nenorėjo nukentėti. Buvo persigandęs, daugiau nieko nebematė. L. M. jį vijosi, bet jis spėjo pabėgti. Viskas greitai įvyko, nesuprato ar L. M. ir M. D. buvo blaivūs. Tai buvo dienos metu, tikslios datos nepamena. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis M. K. parodė, jog buvo pavakarys, jis su sūnumi važiavo Masčio gatve nuo „IKI“ link parduotuvės, kuri yra bendrabučio sklepe. Buvo sustojęs prie parduotuvės, kuri yra bendrabučio sklepuose. Pamatė stovinčius 4-5 vyrukus prie devynaukščio, pamanė, kažkas bus. Norėjo su sūnumi eiti nusipirkti ledų, bet atsisukęs pamatė, kad ten jau stumdosi. Ten buvo gal penki asmenys, jie atrodė agresyviai. Einant į parduotuvę, atsisukęs pamatė, kad stumdosi ir kažkuris trenkė. Toli buvo nuo tos vietos, nematė veido. Matė, kad vienas trenkė kitam, ir tas kitas atsitrenkė į mašiną, bet dar nenukrito. Pamatęs, kad stumdosi, paskambino į policiją. Tačiau kažkas prieš tai jau buvo paskambinęs, nes jam taip pasakė, kai paskambino. Kol įsijungė atbulinį, norėdamas važiuoti prie jų, vienas jau gulėjo ant žemės prie mašinos. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, galva buvo už borto nulinkusi. Matė, kaip vienas nubėgo link „IKI“, kitas - link Masčio rajono, kitas per kelią link degalinės „Prie Luksto“. Vienas dar stovėjo, todėl bandė jį pagauti. Buvo dar vienas jaunas vaikinas, kuris praėjusiame posėdyje buvo prisijungęs nuotoliu, jis bandė stabdyti nubėgantį. Toliau to asmens jis nebesivijo, nes vaikas buvo palikęs mašinoje. Sūnui sakė nelipti iš automobilio, bet kai priėjo prie nukentėjusiojo, sūnus žiūrėjo į jį, buvo išlipęs. Paskui prisirinko žmonių, atvažiavo policija. Per atpažinimą, atpažino vieną asmenį, jis yra salėje (rodo į kaltinamąjį M. D.). Kai privažiavo, M. D. buvo arčiausiai nukentėjusiojo, kuris iš jų trenkė nematė. Sūnus, po to įvykio, dar savaitę apie tai kalbėjo, buvo išsigandęs. Nukentėjusiajam buvo stipriai sutinęs žandikaulis ir nosis. Vaikas patyrė neigiamas emocijas, tą dieną ir jis blogai jautėsi. Civilinio ieškinio nereiškia.
Įstatyminė nukentėjusiojo N. K. atstovė A. K. parodė, jog ji paties įvykio nematė. Tą dieną, po įvykio, vaikas grįžęs namo visą dieną drebėjo. Sakė trys vyrai spardė vieną vyrą, jis gulėjo kruvinas. Vaikas buvo išsigandęs, visą savaitę be miego. Bijojo kažkur išeiti, neidavo su seserimi į lauką žaisti. Mano, tai matyto vaizdo pasekmė. Dabar jau gerai jaučiasi. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis M. B. parodė, jog tai buvo praėjusiais metais, kovo mėnesį, tikslios datos nepamena. Eidamas iš darbo, tai buvo po 18 valandos, ėjo per gatvę prie „Luksto“ degalinės ir pamatė kaip du vyrai muša žmogų(duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo. Bandė vieną sulaikyti, bet paspruko. Iš pradžių vaizdą užstojo medžiai ir automobiliai, bet perėjus gatvę matė vaizdą. Prie nukentėjusiojo buvo trys piliečiai, prie vienos mašinos buvo sambrūzdis, apsistumdymas. Kai perėjo gatvę, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės. Kaip jis nukrito nematė. Jam gulinčiam dar buvo suduoti keli smūgiai su rankomis ir su kojomis. Du asmenys sudavė tuos smūgius. Matė, kaip vienas vyras norėjo pabėgti, o kiti jį vijosi, bet nepagavo. Tada sugrįžę dar sudavė kelis smūgius gulinčiam asmeniui ir bandė pasišalinti. Iš viso įvykio vietoje jis matė keturis žmones. Vieną matė iš arti, bandė sulaikyti. Ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino, bet pavardės neatsimena. Teismo salėje esantį baltai apsirengusį, tą aukštesnį, bandė sulaikyti (apibūdino baltai apsirengusį L. M.). Žemesnio ūgio buvo vyresnis, aukštesnis - jaunesnis. L. M. sudavė rankomis ir įspyrė nukentėjusiajam. Kitas taip pat sudavė smūgius. Kiek sudavė smūgių neatsimena. Policiją iškvietė, kai buvo perėjęs gatvę ir matė, kad suduodami smūgiai. Kaltinamąjį bandė sulaikyti vėliau, jau iškvietęs policiją. Kaltinamajam pavyko pabėgti, nubėgo į daugiabučio kiemą. Buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, bet nekalbėjo. Jam buvo ištinęs žandikaulis, norėjo stotis, bet neleido, kad nebūtų blogiau. Atėjo ir daugiau žmonių, jis jų nepažinojo. Nelabai gerai jautėsi, kai tokie dalykai vyko gatvėje, jam tai nepatiko. Kiti žmonės taip pat sureagavo į įvykį ir įsikišo. Patikslina, jog viskas vyko ant šaligatvio. Toje vietoje buvo keturi asmenys. Kai artėjo link tos vietos, buvo likę trys asmenys, ketvirtasis buvo pabėgęs. Daugiau nei penki smūgiai buvo suduoti gulinčiam asmeniui. Abu kaltinamieji smūgiavo. Atpažino iš nuotraukų tą, kuris dabar baltai apsirengęs, nes jį gaudė. Kito šiek tiek matė veido bruožus, todėl jį taip pat atpažino. Baltai apsirengusį matė iš labai arti, kitą asmenį apie 10 metrų atstumu. Kaltinamieji bandė pagauti trečią asmenį, bet nepagavę grįžo atgal ir sudavė dar kelis smūgius gulinčiam asmeniui. Anksčiau nei vieno kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažinojo ir sutikęs nebuvo.
Liudytojas M. J. parodė, jog tą dieną vedžiojo šunį po kiemą, jokių muštynių nematė. M. D. ir L. M. pažįsta labai gerai. Jis gyvena Masčio gatvėje, (duomenys neskelbtini) name. Ėjo takeliu ir pamatė, kad buvo daug policijos, greitoji pagalba. Praėjo pro šalį, jokių pažįstamų nematė. L. M. ir M. D. susitiko prie kiosko „Čia“. L. M. parėjo nuo ketvirtos vidurinės, M. D. parėjo nuo penkiaaukščių, panašiai vienu metu. Jie nebuvo susitarę susitikti. Pakalbėjo apie žvejybą ir išsiskirstė. M. D. nuėjo link savo namų. Jis nuėjo link kalno, tada privažiavo policijos mašina ir užsirašė jo duomenis.
2024-04-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. K. iš jam atpažinimui pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino L. M. ir M. D. kaip asmenis, kurie dalyvavo konflikte, vykusiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 100-102; 108-110).
2024-03-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. B. iš jam atpažinimui pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino M. D.ir L. M. kaip asmenis, kurie užpuolė M. L.. Papildomai nurodė, jog M. D. atpažino iš jo veido bruožų, nes bendravo iš arti, jo veidą įsiminė, o L. M. jis pažįsta iš anksčiau, jį atpažino ir įvykio vietoje (1 t. b. l. 169-171; 177-179).
2024-04-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. B. iš jam atpažinimui pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino L. M., kuris bėgo link jo ir jį matė gana gerai, atpažino iš veido bruožų bei M. D.kaip asmenį, kuris muštynių metu sudavė smūgius ant žemės gulėjusiam asmeniui (2 t. b. l. 27-34).
2024-03-21 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog įvykio vieta yra šaligatvis, esantis netoli daugiabučio gyvenamojo namo, adresu(duomenys neskelbtini), t. y. vieša vieta (1 t. b. l. 26).
2024-05-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 580/2024(04) nustatyta, kad M. L. padaryti kūno sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje, kraujosruva žandikaulio lūžio aplinkoje, nubrozdinimai veide. M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t. b. l. 63-64).
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, kai tai padaroma dėl chuliganiškų paskatų.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).
Nors kaltinamasis M. D. savo kaltės nepripažino, o L. M. savo kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.
Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025).
Nukentėjusysis M. L. dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, jog jam ir V. B. einant nusipirkti alkoholinių gėrimų, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis buvo sumuštas. Nukentėjusysis V. B. parodė, jog L. M. ir M. D. „užkliuvo“ jį ir M. L., prašė „duoti ant alaus“, o M. L. kažką atsakius, M. D. su kumščiu sudavė M. L. į žandikaulį, nuo smūgio M. L. atsirėmė į automobilį, kuris stovėjo prie gatvės, po ko nugriuvo. Jis pabėgo, nes nenorėjo nukentėti. L. M. jį vijosi, bet nepagavo. Nukentėjusysis M. K. patvirtino V. B. parodymus, jog jis matė, kad stumdosi keli asmenys ir kažkuris trenkė. Matė, kad vienas trenkė kitam, ir tas kitas atsitrenkė į mašiną, o vėliau jau gulėjo prie mašinos, jo galva buvo už borto nulinkusi. Kai privažiavo arčiau, M. D. buvo arčiausiai nukentėjusiojo, tačiau kuris iš jų trenkė nematė. Įvykį taip pat matė mažametis jo sūnus, kuris patyrė emocinį stresą ir išgyvenimus. Nukentėjusysis M. B. parodė, jog įvykio vietoje buvo keturi asmenys. Kai artėjo link tos vietos, buvo likę trys asmenys, ketvirtasis buvo pabėgęs. Matė kaip kaltinamieji bandė pagauti pabėgantį asmenį, bet nepagavę, sugrįžo prie gulinčio asmens ir abu sudavė kelis smūgius gulinčiam asmeniui, o po to pabėgo, jų pagauti nepavyko. Mažametis nukentėjusysis N. K. pasakojo tėvams, jog matė, kaip keli dėdės spyrė gulinčiam dėdei. Nukentėjusieji M. B. ir M. K. asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, jų apkalbėti neturi pagrindo, tačiau atpažino kaltinamuosius tiek ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, taip pat apibūdino kaltinamuosius pagal jų amžių, ūgį, sudėjimą, todėl nukentėjusiųjų duoti parodymai nekelia jokių abejonių. Kadangi įvykį nukentėjusieji matė kelių minučių intervelais, sugretinus parodymus, susidaro išsamus nusikaltamos veikos padarymo vaizdas, jog kaltinamieji, viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli gyvenamųjų namų, parduotuvės, matant daugybei pašalinių asmenų, susitikę M. L. ir V. B., elgėsi įžūliai, tyčia iš chuliganiškų paskatų M. D. trenkė kumščiu M. L. į žandikaulį, dėl ko šis atsirėmė į automobilį ir po to nugriuvo. Nukentėjusysis V. B. tai pamatęs išsigando ir pabėgo, o kaltinamieji norėjo jį pasivyti. Nepasiviję, sugrįžo prie gulinčio M. L. ir sudavė jam ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis.
Nepatikimi yra kaltinamojo L. M. parodymai teisiamojo posėdžio metu, jog neva tarp jo ir nukentėjusiojo V. B. kilo asmeninis ginčas dėl moters, nes neva V. B. prie jo prisikabino ir vadino jį necenzūriniais žodžiais, paskui kažkuris jį patempė už kapišono, todėl jis vieną iš nukentėjusiųjų pastūmė, pasirodo tai buvo M. L.. Kaltinamasis šią versiją pateikė tik teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog visiškai jokio smurto nenaudojo ir jokių veiksmų niekieno atžvilgiu neatliko. Kaltinamasis M. D. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog nukentėjusieji prikibo prie L. M., ėmė prašyti grąžinti skolą, o teisiamojo posėdžio metu M. D. tvirtino, jog prasilenkiant su nukentėjusiais kažkas kažkam kažką pasakė, L. M. šoko per jį ir kažkuriam trenkė. Kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamieji, matydami, jog šaligatviu eina du neblaivūs asmenys, prikibo prie jų, o pastariesiems žodžiu atsikirtus, norėjo juos abu sumušti, tačiau nukentėjusysis V. B. spėjo pabėgti, todėl sumušė nukentėjusįjį M. L., ir visi šie veiksmai atlikti ne iš asmeninių, o iš chuliganiškų paskatų.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji M. D. ir L. M. veikdami bendrai, viešoje vietoje: (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 18 val. - laiku, kada žmonės grįžta iš darbo ir yra didelis žmonių judėjimas, elgėsi įžūliai, pyktybiškai: viešai, matant pašaliniams asmenims, norėjo “pamokyti” nukentėjusiuosius M. L. ir V. B., baugino ir gaudė V. B., kuris išsigandęs pabėgo, mušė rankomis ir kojomis nukentėjusįjį M. L.. Dėl jų veiksmų sureagavo pašaliniai asmenys, kurie buvo šokiruoti, išgasdinti, ne vienas skambino į policiją, bandė įsikišti ir nutraukti smurtinį elgesį, kas išgasdino kaltinamuosius ir jie pabėgo. Tokiais bendrais savo veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Kaip jau buvo paminėta, kaltinamieji, nors iš anksto ir nebuvo suplanavę nusikalstamos veikos, tačiau veikė spontaniškai, bendrai, vieninga tyčia, todėl kiekvieno iš jų atlikti veiksmai nėra individualizuojami ir jie atsako bendrai tiek už savo tiek ir už bendrininko padarytus veiksmus.
Kaltinamieji iš chuliganiškų paskatų tyčia mušė M. L. rankomis ir kojomis, veikė bendrai ir nors jų tyčia nebuvo konkretizuota, tačiau jie turėjo suprasti, kad suduodami smūgius rankomis ar kojomis žmogui į galvą, gali jį sužaloti. Bylos duomenimis nėra nustatyta nuo kurio kaltinamojo smūgio lūžo M. L. apatinis žandikaulis, todėl jie bendrai atsako už įžūliais chuliganiškais veiksmais sukeltas pasekmes. 2024-05-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 580/2024(04) nustatyta, kad M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t. b. l. 63-64), todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamųjų M. D. ir L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. M. tvirtino, jog visiškai pripažįsta savo kaltę ir sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais, tačiau jo nurodytos aplinkybės neatitinka teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Kaltinamasis tvirtina, jog kilus ginčui su V. B., kažkuris iš jų patraukė jį už kapišono, todėl jis pastūmė nukentėjusįjį M. L., o šis, griūdamas trenkė žandikaulį į bordiurą. Kaip jau buvo paminėta, tokia kaltinamojo pozicija laikytina gynybine, siekiant sušvelninti savo padėtį, tačiau ji yra nenuoširdi ir prieštaraujanti kitai bylos medžiagai, todėl toks prisipažinimas nepripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinančiomis palinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas), taip pat M. D. pripažintinas recidyvistu, nes jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir, esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo L. M. atsakomybę sunkinančiomis palinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas), taip pat L. M. pripažintinas recidyvistu, nes jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir, esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant bausmę M. D., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti nesunkus ir apysunkis tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltinamais nedirba, padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamasis yra teistas, nusikalto teistumui neišnykus, todėl jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės (BK 61 straipsnio 2 dalis), kurios bendrintinos tarpusavyje apėmimo budu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tai neturi jam labiau pasunkinti padėties, vertinant aplinkybes, svarbias paskiriant bausmę ir nustatant jos vykdymą. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika nebuvo iš anksto planuota, padaryta spontaniškai, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis po šios nusikalstamos veikos (per daugiau negu metus laiko) būtų padaręs naujų nusikaltimų ar nusižengimų, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 3 dalis, 5 dalis, 6 dalies 5 punktas, 6 punktas).
Skiriant bausmę L. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti nesunkus ir apysunkis tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, padaryta žala nėra atlyginta, kaltinamasis yra teistas, nusikalto teistumui neišnykus, todėl jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės (BK 61 straipsnio 2 dalis), kurios bendrintinos tarpusavyje apėmimo budu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę ir gailisi, dirba, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir pasiryžęs jį atlyginti, į tai, jog nusikalstama veika nebuvo iš anksto planuota, padaryta spontaniškai, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis po šios nusikalstamos veikos (per daugiau negu metus laiko) būtų padaręs naujų nusikaltimų ar nusižengimų, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei tęsti darbą (BK 75 straipsnio 3 dalis, 5 dalis, 6 dalies 5 punktas, 6 punktas).
M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo 1148 Eur. sumai (1 t., b. l. 59). Nurodė, jog 148 Eur tai patirtos kelionės išlaidos ir išlaidos už vaistus, o 1000 Eur tai patirta neturtinė žala dėl patirto skausmo, nepatogumų, streso, liekamųjų reiškinių.
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).
Nukentėjusysis prašo prieteisti 148 Eur turtinei žalai atlyginti už įsigytus vaistus ir patirtas kelionės išlaidas. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, jog nukentėjusiajam dėl žandikaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nors nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, jog vaistam išleido 48 Eur, o kelionėms 100 Eur, iš 2024-05-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 580/2024(04) nustatyta, kad jis 2024-03-28 buvo paguldytas į VšĮ Klaidėdos universitetinės ligoninės filialą “Klaipėdos ligoninė”, kur buvo atlikta apatinio žandikaulio lūžio repozicija, uždėti vieliniai įtvarai ant žandikaulių dantų, uždėtas tempimas gumutėmis, atstatytas sakandis, 2024-05-30 išrašytas į namus. 2024-05-09 nukentėjusysis vėl lankėsi Klaipėdos universitetinės ligoninėje pas burnos chirurgą, kur jam nuimtos gumos, fiksuojančios sąkandį. Rekomenduojama atvykti įtvarų šalinimui po savaitės (2 t. b. l. 63), todėl akivaizdu, jog nukentėjusysis pirko vaistus dėl patiriamo skausmo bei patyrė kelionės išlaidas. Prašoma priteisti suma turtinei žalai atlyginti nedidelė, įvertinus viešai žinomas kuro kainas, laikytina, jog 100 Eur už tris keliones į Klaipėdą nėra didelė, reali ir prašoma priteisti 48 Eur suma išleista vaistams, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 148 Eur nukentėjusiojo M. L. naudai turtinės žalos atlyginimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaltinamieji savo bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamųjų priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, į gydymosi trukmę, į nukentėjusiojo patirtus emocinius išgyvenimus, laikytina, kad prašomas priteisti 1000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka patirtus išgyvenimus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktikai analogiškose bylose, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina nukentėjusiajam 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 523,53 Eur sumai PSDF biudžeto naudai, už nukentėjusiajam M. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 65-77). Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą solidariai iš kaltinamųjų (CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.290 straipsnio 3 dalis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 70 (septyniasdešimt) parų arešto;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Iki nuosprendžio vykdymo M. D. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - 70 (septyniasdešimt) parų arešto;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei tęsti darbą.
Iki nuosprendžio vykdymo L. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų M. D. ir L. M. nukentėjusiojo M. L. naudai: 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) neturtinės žalos atlyginimui ir 148 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur) turtinės žalos atlyginimu.
Priteisti solidariai iš nuteistųjų M. D. ir L. M. 523,53 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris Eur 53 ct) žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank AB.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.