Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. R. ir I. N. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

– pagal BK149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

– pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

D. R. nuteistas pagal BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Šiuo nuosprendžiu išteisintas A. S. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. ir D. R. naktį iš 2008 m. kovo 10 d. į kovo 11 d., tarp 2-4 val., D. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, S. M. bute, esančiame, panaudodami prieš S. M. fizinį smurtą, prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo: įsibrovė į butą, gėrė atsineštą degtinę, po to I. N., pasakęs išsigandusiai S. M., kad dabar jie ,,mylėsis traukiniu“, liepė rengtis, nekreipdamas dėmesio į tai, kad S. M. pasakė, kad ji to nenori, kitame kambaryje yra vaikai, jam priešinosi spardydamasi, prašė sustoti, sakė nesutinkanti tai daryti, jėga numovė kelnes, pasakęs ,,kale, ateik čia“ bei atsisegęs savo kelnes ir išsitraukęs lytinį organą, rankomis griebė už plaukų, jos galvą jėga pritraukė prie lytinio organo, įkišo į burną, liepė čiulpti, ir taip prieš jos valią oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą, po to nustūmė S. M., liepė nusimauti kelnaites ir kai ji verkdama, palaužta valia priešintis jas nusimovė, pasakęs, kad ašaros nepadės, paguldė ją ant lovos, ant nugaros, užgulė kūnu, savo lytinį organą įvedė į jos makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą. Po to I. N. išėjus į koridorių, D. R., atėjęs į S. M. butą, atsisegęs kelnes lindo prie jos, nekreipdamas dėmesio, kad ji priešinosi, sakė, kad nenorinti ir nereikia, lovoje tąsė ją, šaukė, kad ji nemoka atsistoti ant kelių, ją paguldė, praskėtė kojas, užgulė kūnu, ir, negavęs sutikimo lytiškai santykiauti, savo lytinį organą įvedė į jos makštį ir taip, panaudodamas fizinį smurtą, prieš jos valią atliko lytinį aktą.

Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti apylinkės nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 149 str. 2 d., ir jį išteisinti. Skunde teigia, kad jį su kitu nuteistuoju ir A. S. į nukentėjusiosios butą nuvedė H. Š., nukentėjusiąją apibūdinęs kaip palaido būdo moterį, sutiksiančią su jais santykiauti savo noru. Tikėdamiesi pabendrauti su malonia moterimi, jie pas nukentėjusiąją nusinešė alkoholio ir girtavo. Išgertuvių metu jie nukentėjusiajai leido suprasti apsilankymo tikslą ir ji tam neprieštaravo. Nukentėjusiajai nepagarbiai atsiliepus apie tuometinę H. Š. draugę, šis nukentėjusiajai trenkė per veidą. Jam su H. Š. ir A. S. išėjus parūkyti į koridorių, jis spėjo, kad nukentėjusioji lytiškai santykiaus su I. N., tačiau nemanė, kad tai bus daroma prievarta. Po to jis užėjo į nukentėjusiosios kambarį, ši jo laukė, gulėdama pusnuogė ant lovos, ir lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu. Vėliau jis nematė, kas lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, tačiau ji nereiškė jokio nepasitenkinimo, nė vienas iš santykiavusių jam nesakė, kad nukentėjusioji būtų nenorėjusi to daryti ir priešintųsi. Vėliau jis sužinojo, kad H. Š. nepavyko pabaigti lytinio akto, todėl jis kitą dieną nukentėjusiajai vėl pasiūlė susitikti, jai atsisakius grasino išspirti buto duris, todėl nukentėjusioji kreipėsi į policiją. Tyrėja I. R. padarė taip, kad nukentėjusioji nebegalėjo atsiimti savo pareiškimo, nors ne kartą išreiškė tokį norą. Pasak apelianto, tyrėja nukentėjusiajai grasino baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą ir viliodama civilinio ieškinio sumomis. Tyrėja I. R. dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nors apklausos protokole ši pareigūnė neįrašyta. Šios apklausos metu nukentėjusioji dėl tyrėjos dalyvavimo pakeitė savo parodymus dėl A. S. ir ėmė tvirtinti, kad šis ją taip pat išžagino. Apeliantas teigia, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra pagrindinis dokumentas, leidžiantis kaltinamuosius nuteisti ir be nukentėjusiojo dalyvavimo, tačiau tyrėja I. R., pažeisdama BPK nuostatas, vėl apklausė nukentėjusiąją ir ją privertė duoti jį kaltinančius parodymus, prieštaraujančius duotiesiems pas ikiteisminio tyrimo teisėją. I. R. nukentėjusiajai paskyrė gynėją, kuris teisminio nagrinėjimo metu apšaukė nukentėjusiąją, bandžiusią pasakyti tiesą apie savanoriškus lytinius santykius.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino jam nesipriešinusi ir pusnuogė laukusi lovoje, jis jokios prievartos prieš ją nevartojęs, po lytinių santykių spermą nuleidęs ant pledo, nors išžaginimo atveju tokio akivaizdaus įkalčio nebūtų palikęs. Nukentėjusioji kreipėsi į policiją tik kitą rytą, kai H. Š. ėmė reikalauti lytinių santykių. Apeliantas nurodo nemušęs ir negrasinęs nukentėjusiajai, ji nebuvusi bejėgiškos būklės ir galėjusi pasipriešinti, bet to sąmoningai nedariusi.

Nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, nes akistatos metu ji neigė lytiškai santykiavusi su A. S., o apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo teigė tai dariusi savo noru, teisme prisipažino apkalbėjusi A. S., nes šis jai nepasiūlęs pabėgti iš buto. Nukentėjusioji motinai L. K. sakė buvusi išžaginta keturių nepažįstamų vyrų, nors byloje nustatyta, kad ne visi ją žagino, ir du iš jų ji pažinojusi, be to, nukentėjusioji pas ikiteisminio tyrimo teisėją tvirtino nežinojusi, už ką jai H. Š. trenkė per veidą, o po to patikslino, kad už apkalbas. Apelianto teigimu, teismas neturėjo pagrindo remtis nukentėjusiosios sugyventinio V. N. ir motinos L. K. parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas neturėjo pagrindo remtis teismo medicinos specialisto išvada, kuria nukentėjusiajai nustatyta apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, nes ją sužalojo H. Š. ir šis sužalojimas nesusijęs su lytiniais santykiais.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas jo veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip padarytą bendrininkų grupe, nes jis su kitu nuteistuoju iš anksto nesitarė išžaginti nukentėjusiosios ir nepadėjo vienas kitam to daryti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. N. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. ir jį išteisinti. Skunde pateikia analogiškus D. R. skunde išdėstytiems motyvus.

Teismo posėdyje nuteistieji ir gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Pirmosios instancijos nuosprendis dalyje dėl I. N. ir I. R. nuteisimo naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, apeliantams paskirtos bausmės švelnintinos dėl per ilgos proceso trukmės. I. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad naktį iš 2008 m. kovo 10 d. į 2008 m. kovo 11 d. atvyko į S. M. butą, , ir pas S. M. svečiavosi kartu su D. R., H. Š. ir A. S.. Po to D. R., H. Š. ir A. S. išėjus parūkyti į koridorių, jis liko S. M. bute su S. M.. Ištraukęs varpą, prieš S. M. valią, ją rankomis sugriebęs už plaukų, jėga pritraukė jos galvą prie varpos, įkišo jai į burną ir taip prieš jos valią, nesant nukentėjusios sutikimo, oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Po to prieš S. M. valią, nesant nukentėjusios sutikimo, savo varpą įvedė į jos makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą. Atlikęs lytinį aktą išėjo į koridorių.

D. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad naktį iš 2008 m. kovo 10 d. į 2008 m. kovo 11 d. atvyko į S. M. butą, , ir pas S. M. svečiavosi kartu su I. N., H. Š. ir A. S.. S. M. bute gėrė alkoholinius gėrimus. Po to jis su H. Š., A. S., palikę I. N. su S. M. jos bute, išėjo į koridorių parūkyti. I. N. išėjus iš S. M. buto, jis užėjo į S. M. butą ir prieš S. M. valią, nesant nukentėjusios sutikimo, savo varpą įvedė į jos makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą.

I. N. ir D. R. pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes buvo kaltinami tuo, kad naktį iš 2008 m. kovo 10 d. į kovo 11 d., tarp 2-4 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, S. M. bute, esančiame Anykščiuose, A. V. g. 4-416, panaudodami prieš S. M. fizinį smurtą, prieš jos valią lytiškai santykiavo su S. M. : įsibrovė į butą, bute gėrė atsineštą degtinę, po to I. N., pasakęs išsigandusiai S. M., kad dabar jie mylėsis traukiniu, liepė rengtis, nekreipdamas dėmesio į tai, kad S. M. pasakė, kad ji to nenori, kitame kambaryje yra vaikai, jam priešinosi spardydamasi, prašė sustoti, sakė nesutinkanti tai daryti, jis pažeidė jos seksualinę laisvę, jėga numovė kelnes, pasakęs ,,kale, ateik čia“ bei atsisegęs savo kelnes ir išsitraukęs lytinį organą, rankomis griebė už plaukų, taip atimdamas galimybę priešintis, jos galvą jėga pritraukė prie lytinio organo, įkišo į burną, liepė čiulpti, ir taip prieš jos valią oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą, po to nustūmė S. M., liepė nusimauti kelnaites ir kai ji verkdama, palaužta valia priešintis jas nusimovė, pasakęs, kad ašaros nepadės, paguldė ją ant lovos bei nugaros, užgulė kūnu, pažeisdamas jos seksualinę laisvę, savo lytinį organą įvedė į jos makštį ir prieš jos valią atliko lytinį aktą. Po to I. N. išėjus į koridorių, D. R., atėjęs į S. M. butą, atsisegęs kelnes lindo prie jos, nekreipdamas dėmesio, kad ji priešinosi, sakė, kad nenori ir nereikia, lovoje tąsė ją, šaukė, kad ji nemoka atsistoti ant kelių, paguldė ją ant pilvo, praskėtė kojas, užgulė kūnu, pažeisdamas jos seksualinę laisvę ir negavęs sutikimo lytiškai santykiauti, savo lytinį organą įvedė į jos makštį ir taip, panaudodamas fizinį smurtą, prieš jos valią atliko lytinį aktą.

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje be jokių motyvų pakeisdamas kaltinamajame akte išdėstytą nusikalstamų veikų aprašymą, kartu pašalino ir daugelį šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių. Toks nemotyvuotas kaltinamojo akto performulavimas lėmė tai, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodyti apeliantams inkriminuotų nusikaltimų objektyvieji požymiai, todėl lieka neaišku, kokiais konkrečiais straipsnių dispozicijose išvardintais veiksmais jie palaužė nukentėjusiosios nesutikimą su jais lytiškai santykiauti. Be to, nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas neišdėstė apeliantų veikų kvalifikavimo motyvų, nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jiems inkriminavo jų veikas kvalifikuojančią aplinkybę – nusikaltimų padarymą bendrininkų grupe. Šie pirmosios instancijos teismo padaryti (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1, 3 p. reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes suvaržė nuteistųjų teisę žinoti, už kokias konkrečias nusikalstamas veikas jie nuteisti ir taip apribojo jų teisę į gynybą sekančiose baudžiamojo proceso stadijose. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis ((duomenys neskelbtini) str. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios, atsižvelgiant į tai, kad H. Š. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo miręs, o A. S. - išteisintas, aprašomos tiek, kiek susiję tik su abiejų apeliantų veiksmais. Tokia apeliacinės instancijos sprendimo priėmimo tvarka apeliantų teisės į gynybą nepažeidžia, nes su kaltinamuoju aktu jie buvo supažindinti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo pradžioje, kurioje abu patvirtino suprantantys jiems pareikštą kaltinimą (2 t., 166-168; 170-172 b.l., 3 t., 29 b.l.). Tai, kad apeliantai suprato, kokiomis konkrečiomis veikomis yra kaltinami, patvirtina ir jų apeliacinių skundų turinys, kuriame jie savo argumentaciją grindžia būtent kaltinamajame akte nurodytomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis.

Nuteistasis I. N., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad naktį iš 2008 m. kovo 10 d. į 11 d. su D. R. ir dar dviem asmenimis nuvyko pas nukentėjusiąją, kur kiti girtavo, jis negėrė, po to trise išėjo iš kambario, kuriame jis liko su nukentėjusiąja. Ji užrakino duris ir jie abipusiu sutikimu lytiškai santykiavo, oralinių santykių nebuvo. Jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, ji neverkė ir neatrodė išsigandusi. Kai po jo į kambarį įėjo D. R. ir pasiliko 10-20 minučių, jis nesuprato, kas vyksta kambaryje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis I. N. teigė, kad su nukentėjusiąją santykiavo susitarę, be jokios prievartos. Ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje neigė turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja, nes manė, kad taip sakyti geriau, o susipažinęs su biologinių tyrimų specialisto išvada, kuria nustatyta, kad įvykio vietoje rasta jo sperma, pripažino lytinių santykių buvimo faktą.

Nuteistasis D. R., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2008 m. kovo 10 d. su I. N. ir kitais dviem asmenimis nuvykę pas nukentėjusiąją, pasikalbėję, po to jis išėjo į koridorių parūkyti, o I. N. liko kambaryje su nukentėjusiąja. I. N. išėjus iš kambario, ten įėjo jis, rado ant lovos gulinčią nusirengusią nukentėjusiąją, tarp jų abipusiu sutarimu įvyko lytiniai santykiai. Nesuprato, kad I. N. prieš jį lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji jam nesipriešino, neverkė nei ji, nei jos vaikai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. R. parodė, kad lytiniai santykiai su nukentėjusiąja įvyko jai nesipriešinant, jiems abiems susitarus, be to, papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje neigė turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja, nes bijojęs žmonos, o susipažinęs su biologinio tyrimo išvada, kuria konstatuota, kad įvykio vietoje yra jo spermos, pakeitė savo parodymus.

Nukentėjusioji S. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. kovo mėn., iš 10 d. į 11 d. naktį į jos butą įsibrovė A. S. ir H. Š., kuris jai trenkė ir praskėlė lūpą. Atvykusieji jos bute gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau atvykę I. N. ir D. R. prisijungė prie girtavusių. Trims atvykėliams išėjus iš kambario, jame liko ji su I. N.. Jis, suėmęs ją už plaukų, palenkė galvą prie lytinio organo ir jį privertė čiulpti. Ji sakė nenorinti to daryti, bet I. N. pasiekė savo. Po oralinio akto I. N. ją nustūmė ant lovos, numovė jos kelnes ir kelnaites ir su ja atliko lytinį aktą. Ji priešinosi spardydamasi, prašė neprievartauti, nebaigti lytinio akto, kad nepastotų, tačiau garsiai nerėkė, nes bijojo, kad I. N. jos nesumuštų ir nebūtų dar labiau išgąsdinti kitame kambaryje verkę jos du mažamečiai vaikai. I. N., baigęs lytinį aktą, išėjo iš kambario, ji apsivilko kelnaites ir marškinėlius. Tuoj pat į kambarį įėjo D. R., kuris ją nustūmė ant lovos, bandė ją pastatyti ant kelių, nepavykus paguldė ant nugaros ir išprievartavo. Prievartaujama ji D. R. prašė pasigailėti, verkė, tačiau D. R. tik klausinėjo, kodėl ji nežiūrinti jam į akis. Po to visi vyrai išvyko iš jos namų, ji nuėjo raminti vaikų, o rytą kreipėsi į policiją. Nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad I. N., likęs su ja kambaryje, pasakė, kad teks ,,mylėtis traukinuku“, besispardančiai numovė kelnes, pasakęs ,,kale, ateik čia“, už plaukų pritraukė jos galvą prie savo lytinio organo ir liepė čiulpti, po to nustūmė, ji jo liepimu nusimovė kelnaites, jis paguldė ant lovos ir išžagino. Po I. N. į kambarį atėjęs D. R., nekreipdamas dėmesio į jos pasipriešinimą, tąsė, paguldė ant pilvo, užgulė ir išžagino (1 t., 11-14 b.l.).

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji S. M. parodė, kad jai likus kambaryje su I. N., jis pirmiausia laidė seksualinio pobūdžio užuominas, po to klausinėjo, ar ji norinti santykiauti oraliniu būdu. Ji teigė to nenorinti ir nemokanti, tačiau jis atsisegė kelnes, palenkė jos galvą prie savo lytinio organo ir prievartavo oraliniu būdu. Netrukus parvertė ant nugaros, numovė kelnes, ji pati nusimovė kelnaites, kad nesuplėšytų, vėl prašė nieko nedaryti, tačiau I. N. ją išžagino. Jam išėjus, į kambarį įėjo D. R., kuris pirmiausia klausinėjo, kokia poza santykiaus, po to ją paguldė ir išžagino (1 t., 29-36 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji S. M. patvirtino teisme ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją davusi teisingus parodymus, teigė šiuo metu dėl ilgo laiko tarpo po nusikaltimo tikslių detalių nebeatsimenanti, tačiau tvirtino, kad su nuteistaisiais lytiniai santykiai vyko prieš jos valią. Nukentėjusioji parodė, kad po proceso pirmosios instancijos teisme nuteistųjų artimieji jos ne kartą prašė keisti savo parodymus nuteistiesiems palankia linkme, o kasacinį skundą, kuriame buvo pakeisti jos parodymai, ji pasirašė jo net neskaičiuosi, nes tekstą jai atvežė ir primygtinai prašė pasirašyti nuteistųjų giminaičiai.

Išteisintasis A. S. parodė, kad įvykio metu į nukentėjusiosios kambarį paeiliui buvo nuėję I. N. ir D. R..

Liudytojas V. N. parodė, jog įvykio metu gyveno su S. M., tačiau dieną prieš įvykį jie buvo susipykę, ir ji su vaikais išėjo į bendrabutį. Rytą S. M. jam paskambino ir pasakė, kad ją išprievartavo 4 vyrai. Jis ją paėmė iš motinos ir nuvežė į policiją. Kai nuvažiavo, S. M. buvo išsigandusi, blogai jautėsi. Prie policijos komisariato verkė, bijojo lipti iš mašinos, dairėsi ar jos niekas neseka.

Liudytoja L. K. parodė, jog 2008 m. kovo 11 d. 9 val. dukra atėjo su vaikais, verkė. Veidas buvo užtinęs, akys raudonos. Vaikai irgi verkė, pasakojo, jog mamą 4 dėdės skriaudė. Paskui ji pasakė, kad ją išžagino 4 nepažįstami vyrai. Telefonu išsikvietė V. N., vaikus paliko pas ją ir ji su V. N. išvažiavo į policiją.

Liudytoja I. R. parodė, jog atliko ikiteisminį tyrimą. S. M. dėl A. S. nuolatos keitė parodymus. Pasakė, kad A. S. tą prašė daryti.

Iš byloje, esančio 2008 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog apžiūrėtas butas, esantis ( b.l. 4-10, tomas 1).

Iš byloje esančio M. R. universiteto teismo medicines instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G.383/08(05) matyti, jog S. M. nustatyta apatinės lūpos gleivinės kraujosruva. Sužalojimų lyties organų srityje nėra.( b.l. 43, tomas 1).

Iš byloje esančio Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialistų išvados matyti, jog spermos, rastos ant tirtų S. M. kelnaičių ir kilimo bei žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant tirti pateiktos cigaretės, paimtų 2008-03-11 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, , genotipas sutampa su I. N. genotipu., spermos, rastos ant tirti pateikto lovos užtiesalo, paimto 2008-03-11 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, , genotipas sutampa su D. R. genotipu (b.l.65-70, 1 tomas ).

Nuteistieji tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose laikėsi versijos, kad su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo pačios nukentėjusiosios sutikimu, ji nei žodžiais, nei veiksmais neišreiškė nesutikimo turėti lytinius santykius, todėl jie prieš ją nenaudojo nei fizinės, nei psichinės prievartos. Pagrindinis šiuos nuteistųjų parodymus paneigiantis ir jiems pareikštą kaltinimą prievartiniais lytiniais santykiais patvirtinantis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiosios parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu nukentėjusiosios parodymai dėl nuteistųjų prieš ją atliktų lytinės prievartos veiksmų buvo nuoseklūs : ji teigė, kad kambaryje su ja pasilikęs I. N. tampydamas už plaukų privertė jį tenkinti oraliniu būdu, po to nurengė ir lytiškai santykiavo. D. R., įėjęs į kambarį netrukus po I. N., ją apšaukė, apstumdė ir išžagino. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad savo nesutikimą lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą ji aiškiai išreiškė žodžiais ir veiksmais : spardėsi, verkė, prašė jos neprievartauti, negąsdinti jos vaikų. Iš šių veiksmų nuteistieji suvokė, kad nukentėjusioji priešinasi lytiniams santykiams. Nukentėjusiosios parodymai ir kiti bylos duomenys apie įvykio situaciją pateikia atsakymą į apeliantų skunduose akcentuojamą aplinkybę, esą jiems suprasti tikrąją nukentėjusiosios valią trukdė jos nepakankamai išraiškingas ir efektyvus pasipriešinimas. Nukentėjusioji viso proceso metu teigė bijojusi ne tik dėl savo, bet ir dėl kitame kambaryje buvusių vienų mažamečių (4 ir 6 metų amžiaus) vaikų saugumo, supratusi, kad negalės adekvačiau pasipriešinti ją prievartavusiems vyrams, žinojusi, kad artimiausių kaimynų nėra, todėl garsiai nerėkusi ir nesišaukusi pagalbos, pati nusirengusi kai kuriuos apatinius rūbus, kad nuteistieji jų nesuplėšytų.

Nukentėjusiosios parodymus apie priverstinius lytinius santykius netiesiogiai patvirtina ir tuo pačiu nuteistųjų versiją apie savanorišką lytinį santykiavimą paneigia liudytojų I. K. ir V. N. parodymai. Šiems liudytojams nukentėjusioji kitą dieną po įvykio papasakojo apie prieš ją įvykdytą nusikaltimą, be to, liudytojai betarpiškai stebėjo nukentėjusiosios ir jos vaikų reakciją į patirtą prievartą : jie tapo ypatingai baukštūs, jautrūs, vyresniajam sūnui prireikė psichologo pagalbos. Šios liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės paneigia nuteistųjų parodymus, kad nukentėjusioji su jais santykiavo savanoriškai, o jos vaikai tuo metu įbauginti neverkė už sienos.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistųjų teiginius, jog nukentėjusioji juos kaltinančius parodymus davė, paveikta ją apklaususios tyrėjos I. R.. Nukentėjusiosios pirmuosius parodymus užfiksavo ne ši, o tyrėjas A. P. (1 t., 10-14 b.l.) ir nukentėjusioji savo parodymų dėl nuteistųjų veiksmų proceso metu nekeitė. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos nukentėjusiosios apklausos protokolo matyti, kad I. R. šioje apklausoje nedalyvavo (1 t., 29-36 b.l.), todėl įtakoti šios apklausos turinio neturėjo galimybių. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta I. R. patvirtino tai, ką patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymų turinys – nukentėjusioji apklausose parodymų dėl apeliantų veiksmų nekeitė. Tai, kad I. R. nukentėjusiajai prieš apklausas išaiškindavo jos pareigas, tarp kurių – pareiga duoti teisingus parodymus bei įspėdavo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus – negalima laikyti poveikiu nukentėjusiajai, nes tokiais veiksmais ji būdavo supažindinama su savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis.

Apeliantai skunduose teisingai pažymi, kad nukentėjusiosios parodymų dalis dėl išteisintojo A. S. nebuvo nuosekli : ikiteisminiame tyrime teigusi, kad jis ją taip pat žagino, teisme ji tai paneigė. Tačiau dėl šios priežasties laikyti nepatikimais nukentėjusiosios parodymus dėl apeliantų nusikalstamų veiksmų nėra pagrindo, nes jie, kaip jau nurodyta, buvo nuoseklūs, be to, nukentėjusioji išdėstė įtikinamą parodymų pakeitimo priežastį : ji pykusi ant pažįstamo A. S., kad šis jos neįspėjęs apie apeliantų ketinimus ir ji neturėjusi galimybės pabėgti iš namų iki jų atvykimo.

Apeliantai nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Bendrininkavimo atveju būtinas bent dviejų vykdytojų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą ir supranta kitus daromos nusikalstamos veikos požymius. Susitarimas tarp bendrininkų galimas bet kokia forma ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, todėl susitarimo įrodymui nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Šioje byloje nėra įrodymų, kad apeliantai būtų iš anksto taręsi išžaginti nukentėjusiąją, tačiau jų suderinti veiksmai : pirmais kambaryje su nukentėjusiąja likęs I. N. perkeltine prasme pasako nukentėjusiajai, kad jai teks turėti lytinius santykius iš eilės su keliais asmenimis (t.y. ,,mylėtis traukiniu“), po to panaudojęs prieš ją fizinę prievartą, ją seksualiai išprievartauja ir išžagina, tada į kambarį įeina prieš tai už durų stovėjęs ir kiekybinę persvarą demonstravęs D. R. ir, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas I. N. jau palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu, ją taip pat išžagina - rodo apeliantų nusikaltimo darymo metu įvykusį susitarimą konkliudentiniais veiksmais ir supratimą, kad abu, padėdami vienas kitam, kėsinasi į nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę.

Kolegija šalina iš kaltinimo I. N. inkriminuotą antrą (pirmoji – fizinis smurtas) jo veikų požymį – atėmimą galimybės nukentėjusiajai priešintis, nes šį požymį apibūdinantys veiksmai - nukentėjusiosios sugriebimas už plaukų ir galvos palenkimas – yra jam jau inkriminuotas fizinis smurtas. Iš kaltinimo abiems nuteistiesiems šalintina ir aplinkybė, kad jie pažeidė nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę, nes tai bendro pobūdžio ir todėl perteklinė pasekmė, kuri kaltinime konkretizuota, aprašant jų atskiras veikas. Tikslintina aplinkybė, kad nuo alkoholio buvo apsvaigęs tik D. R., nes skundžiamu nuosprendžiu ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė I. N. neinkriminuota. Šalintina aplinkybė, kad D. R. nukentėjusiąją paguldė būtent ant pilvo, nes ši aplinkybė neįrodyta. Šių aplinkybių pašalinimas ir kaltinimo tikslinimas kaltinimą susiaurina, bet nekeičia jo esmės, nes išlieka visi pagrindiniai nuteistųjų veikas kvalifikuojantys požymiai: veikų padarymas bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą. Byloje nustatyta, kad abu apeliantai į nukentėjusiosios butą pateko prieš jos valią, pasinaudodami anksčiau už juos atėjusių dviejų asmenų sudarytomis sąlygomis, todėl apeliantams pagrįstai inkriminuotas įsibrovimo požymis.

I. N. ir D. R., matydami ir girdėdami nukentėjusiosios fizinį ir žodinį pasipriešinimą jų atliekamiems lytinės prievartos veiksmams, suprato jos nesutikimą lytiškai santykiauti ir tai pasiekė, prieš nukentėjusiąją panaudodami fizinį smurtą, t.y. veikdami tiesiogine tyčia. I. N., su nukentėjusiąja santykiavusio oraliniu būdu ir ją išžaginusio, veiksmuose yra BK 150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d., o D. R., nukentėjusiąją išžaginusio – BK 149 str. 2 d. numatytų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jie pripažintini kaltais dėl šių nusikaltimų padarymo.

Skirdama nuteistiesiems bausmes, kolegija, nagrinėjanti bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, yra saistoma pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių dydžių, kurių griežtinti negali. Įvertinusi I. N. ir D. R. veikų ir asmenybių pavojingumą : I. N. įvykdė du tyčinius sunkius nusikaltimus, taigi, jis atliko daugiau lytinės prievartos veiksmų ir todėl jo veika buvo pavojingesnė nei kito nuteistojo, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl jų buvimas nekvestionuojamas, veikos padarymo metu buvo apibūdinamas gerai : neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas gerai, dirbo (2 t., 19-22 b.l.; 29-30 b.l.), D. R. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, įrodytas nukentėjusiosios ir paties D. R. parodymais apie įvykio metu vartotą alkoholį, kas, įvertinus jo veikos pobūdį, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), veikos metu buvo apibūdinamas patenkinamai : neteistas, baustas administracine tvarka, dirbo (2 t., 52-57; 65 b.l.) – kolegija sprendžia, kad nuteistiesiems skirtos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės už sankcijose numatytą vidurkį, yra tinkamai individualizuotos, todėl jų švelninti nėra pagrindo. Tačiau bausmės nuteistiesiems švelnintinos kitu pagrindu – dėl pernelyg ilgo proceso. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimas šioje nedidelės apimties ir sudėtingumo byloje pradėtas 2008-03-11 (1 t., 1 b.l.), taigi, procesas tęsiasi jau ketverius metus ir tai vyksta ne dėl nuteistųjų kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistiesiems skirtų bausmių trukmė mažintina. I. N., nusikalstamas veikas padariusiam, esant idealiajai veikų sutapčiai, skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Nukentėjusioji S. M. pirmosios instancijos teisme savo civilinio ieškinio atsisakė ir nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, todėl sprendimas dėl civilinio ieškinio paliekamas toks pat, kokį priėmė pirmosios instancijos teismas – procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. 4 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį dėl I. N. ir I. R. nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

I. N. pripažinti kaltu pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. ir jį nubausti:

pagal BK 149 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams,pagal BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, I. N. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. N. sulaikymo dienos.

D. R. pripažinti kaltu pagal BK 149 str. 2 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. R. sulaikymo dienos.

Procesą dėl S. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktinius įrodymus: S. M. rūbus: džinsines kelnes, palaidinę, kelnaites, kilimą, cigarečių nuorūkas, indelį su tamponai ir tepinėliais sunaikinti kaip menkaverčius, lovos užtiesalą grąžinti S. M., vokus su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.