Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-22 · Civilinė byla Nr. 2S-23-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
2S-23-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos
Ieškovas
UAB „TELE2“
Atsakovas
UAB „Lema“
Civilinė byla Nr. 2S-23-520/2009
Procesinių sprendimų klasifikatorius 94.2.1., 122.4. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria civilinė byla dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo panaikinimo pagal ieškovo UAB „TELE2“ ieškinį atsakovui UAB „Lema“ perduota Vilniaus apygardos teismui (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „TELE2“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti 2007-10-25 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau RRT) direktoriaus įsakymą Nr.(36.4)1V-1190 ir UAB „Lema“ reikalavimus atmesti, pripažinti kad UAB „TELE2“ teisėtai apribojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą UAB „Lema“. Nurodė, kad 2006-10-16 tarp šalių buvo sudaryta telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis ir priedai prie jos. Sutarties 3.6 p. ir priedų 2 p. šalys susitarė dėl atsakovo prievolės nenaudoti UAB „TELE2“ paslaugų pokalbių terminavimui komerciniais tikslais bei nustatė šios prievolės pažeidimo teisines pasekmes. Atsakovas šią sutarties sąlygą pažeidė, todėl jis (ieškovas) teisėtai apribojo paslaugų teikimą atsakovui bei perskaičiavo mokesčius už suteiktas paslaugas standartiniais pasirinkto plano tarifais. RRT direktoriaus įsakymas, kuriuo jis (ieškovas) buvo įpareigotas panaikinti atsakovui UAB „Lema“ už 2006 m. spalio mėn. – 2007 balandžio mėn. suteiktas judriojo ryšio paslaugas priskaičiuotą papildomą sumą (25000 Lt), panaikinti įsiskolinimus, priskaičiuotus pagal sąskaitas Nr.21642805, 22042675 (po 550 Lt) bei atnaujinti atsakovui elektroninių ryšių paslaugų teikimą, yra neteisėtas, nes atsakovo veikla nėra įprastinis galutinio paslaugos gavėjo naudojimasis ieškovo teikiamomis mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugomis, atsakovas užsiėmė verslu, kurio metu naudojosi ieškovo viešųjų ryšių tinklu, t.y. atsakovas sujungė savo tinklą su ieškovo tinklu, neturėdamas privalomo ieškovo sutikimo. RRT įsakymu netinkamai kvalifikavo tarp ieškovo ir atsakovo faktiškai susiklosčiusius santykius, pažeidė CK 6.38 str. 1 d., Elektroninių ryšių įstatymo 3 str. 22, 29, 60, 68 d., 22, 28 str., RRT direktoriaus 2005-11-04 įsakymu Nr.1V-941 patvirtintas Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles, RRT direktoriaus 2005-06-03 įsakymu Nr.1V-539 patvirtintas Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo taisykles (toliau Taisyklės) ir nesivadovavo RRT direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr.1V-1160 patvirtintomis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas UAB „TELE2“ atsakovo UAB „Lema“ veiklą pripažįsta tinklų sujungimu, o tai reiškia, kad atsakovo UAB „Lema“ veikla nėra įprastinis galutinio paslaugos gavėjo naudojimasis ieškovo teikiamomis mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugomis, nustatė, kad ginčas yra kilęs tarp dviejų ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas. Dėl to, vadovaudamasis Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. 18 d., 27 str. 1 d., padarė išvadą, kad šis ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo iškėlus bylą teisme, teismas pagal teismingumą perdavė civilinę bylą Vilniaus apygardos teismui.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo RRT atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. 18 d., 36 str. 4 d., todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir formuojamos teismų praktikos tokios kategorijos bylose neatitinkančią nutartį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčas yra kilęs tarp dviejų ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, todėl byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. 1 d. RRT turi teisę išankstine ne teismo tvarka spręsti ginčus tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis ir jos priedai buvo sudaryti kaip tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo. UAB „Lema“ atitinka galutinio paslaugų gavėjo sąvoką, numatytą Elektroninių ryšių įstatymo 3 str. 22 d., todėl akivaizdu, kad UAB „Lema“ yra asmuo, kuriam teikiamos UAB „TELE2“ viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos, tačiau atsakovas neteikia šių viešųjų elektroninių paslaugų kitiems asmenims, t.y. atsakovas yra galutinis paslaugų gavėjas. Dėl to, sprendžiant ginčą tarp šių šalių RRT, negalėjo būti taikoma ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir/ar paslaugas, sprendimų procedūra, numatyta Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. ir Taisyklėse. Tai reiškia, kad sprendžiant šį tarp šalių kilusį ginčą RRT, negalėjo būti taikomas Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. 18 d. ir Taisyklių 120 p., todėl RRT sprendimą, priimtą dėl ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus, galima skųsti bendrosios kompetencijos teismui (Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. 4 d., Taisyklių 48 p.). Kadangi šios kategorijos bylos nėra nurodytos CPK 27, 28 str. ir Elektroninių ryšių įstatymas nenustato, kad tokie RRT sprendimai turi būti skundžiami apygardos teismui, RRT tarnybos direktoriaus įsakymas buvo teisingai apskųstas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „TELE2“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai aiškino ir taikė Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. 18 d., 36 str. 4 d. bei pagrįstai ir teisingai nustatė, jog civilinė byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui. Byloje yra kilęs konfliktas dėl ieškovą ir atsakovą siejančių santykių teisinio kvalifikavimo, t.y. ar atsakovas yra galutinis paslaugų gavėjas, ar ūkio subjektas, teikiantis elektroninių ryšių paslaugas. Teismas, priimdamas sprendimą, turės konstatuoti šalis siejantį teisinį santykį, o apylinkės teismui nustačius, kad ginčas yra kilęs tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir/ar paslaugas, būtų pažeistos teisės normos, nustatančios išimtinio teismingumo taisykles ir sprendimas būtų pripažintas absoliučiai negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismo kompetencija yra platesnė, šio teismo sprendimas nebūtų panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, jei teismas konstatuotų, kad atsakovas yra galutinis paslaugos gavėjas, todėl teismui kilus abejonių, kuriam teismui byla yra teisminga, prioritetas turi būti teikiamas Vilniaus apygardos teismui.

Atsakovas UAB „Lema“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad jis sutinka su visais atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir trečiojo asmens reikalavimu nagrinėti bylą Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme. Pagal tarp jo ir ieškovo sudarytą sutartį ir priedus, jis (atsakovas) yra galutinis paslaugų gavėjas, todėl ginčas tarp jo ir ieškovo buvo pagrįstai nagrinėjamas vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. ir Taisyklėmis. Kadangi ginčas, kilęs tarp jo ir ieškovo, nepatenka į CPK 27 str. 1 p., vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. 4 d. ir Taisyklių 45 p., CPK 26 str. 1 d. RRT direktoriaus įsakymas buvo teisingai apskųstas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika tokios kategorijos bylose ir CPK 34 str. 2 d. 4 p., pagrįstai perdavė civilinę bylą dėl RRT direktoriaus įsakymo panaikinimo pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovo UAB „TELE2“ ir atsakovo UAB „Lema“ dėl tinkamo atsakovo Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 3.6 p. vykdymo. Šios sutarties 3.6 p. šalys susitarė paslaugų nenaudoti pokalbio srautų terminavimui komerciniais tikslais, kuomet atsakovas siekia ekonominės naudos, susijusios su pokalbių tarifų skirtumu tarp atsakovui taikomo tarifo ir ieškovo tinklų sujungimo mokesčiu. Atsakovas taip pat įsipareigojo užtikrinti, jog paslaugos bus naudojamos fizinio asmens bei paslaugomis nebus pasinaudota prijungiant tranzitinį komunikavimo įrenginį (b.l. 16). Ieškovas ieškiniu skundžia 2007-10-25 RRT direktoriaus įsakymą, kuriuo jis (ieškovas) buvo įpareigotas panaikinti atsakovui UAB „Lema“ už suteiktas judriojo ryšio paslaugas priskaičiuotą papildomą sumą, panaikinti įsiskolinimus, bei atnaujinti atsakovui elektroninių ryšių paslaugų teikimą. RRT atsakovo UAB „Lema“ skundą, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 36 str., išnagrinėjo kaip ginčą, kilusį tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo UAB „TELE2“ ir galutinio paslaugos gavėjo UAB „Lema“. Tačiau ieškovas UAB „TELE2“, elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, atsakovo veiksmus įvardija ne kaip įprastinio galutinio paslaugos gavėjo naudojimąsi ieškovo teikiamomis mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugomis, o kaip ūkio subjekto, kuris naudojo ieškovo teikiamas paslaugas pokalbių terminavimui komerciniais tikslais, teikė viešųjų (elektroninių) ryšių tinklą, pasinaudodamas ieškovo SIM kortelėmis, todėl atsakovo UAB „Lema“ veiklą ieškovas laiko tinklų sujungimu, nesant ieškovo sutikimo. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovas neteisėtai naudojo tranzitinių pokalbių komutavimo įrenginius, ir teigia, kad RRT turėjo išnagrinėti atsakovo UAB „Lema“ skundą vadovaudamasis ginčų sprendimo tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir/ar paslaugas, tvarka. Šiuo pagrindu ieškovas ginčija RRT direktoriaus įsakymą.

Elektroninių ryšių įstatymas numato, kokia tvarka yra skundžiami RRT priimti sprendimai: jei RRT išnagrinėja ginčą pagal galutinio paslaugų gavėjo skundą, RRT sprendimas per 30 dienų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui (Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. 4 d.), o jei RRT išnagrinėja ginčą, kilusį tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir/ar paslaugas, RRT sprendimas, kuriuo ginčas tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir/ar paslaugas, yra išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui (Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. 18 d.).

Pirmosios instancijos teismas perdavė šią civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-28 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje 2S-164-42/2008 (UAB „TELE2“ v. UAB „CSC Telecom“). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toje apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas analogiškas teismingumo klausimas. Apeliantas RRT nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, nes, anot apelianto, ginčas yra kilęs tarp galutinio paslaugų naudotojo ir paslaugų teikėjo, o ne tarp dviejų ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir/ar paslaugas, RRT direktoriaus įsakymas nėra priimtas UAB „Lema“ skundą išnagrinėjus privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl turėtų būti skundžiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles ir nagrinėjamas apylinkės teisme. Šie atskirojo skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Tiek pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2S-164-42/2008, tiek Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje 2-904/2008, buvo sprendžiamas analogiškas šiai nagrinėjamai bylai bylos rūšinio teismingumo klausimas dėl RRT direktoriaus įsakymo panaikinimo ir papildomo mokesčio už judriojo telefono ryšio paslaugas bei teikiamų mobiliojo ryšio paslaugų nutraukimo pripažinimo teisėtu. Nurodytose bylose apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tokios bylos yra teismingos Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-904/2008 (UAB „TELE2“ v. UAB „CSC Telecom“), išaiškinta, kad siekiant nustatyti tokios bylos rūšinį teismingumą reikia vertinti ne tik mobiliojo telefono sutarties prigimtį ir rūšį, tačiau būtina vadovautis rungimosi ir dispozityvumo principais, t.y. ieškovo nurodytu ieškinio dalyku ir pagrindu, pareikštų reikalavimų pobūdžiu, nes ieškinio dalyko ir pagrindo nurodymas, jų keitimas, reikalavimų didinimas ar mažinimas yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d.). Dėl to ieškovui įrodinėjant, jog atsakovas veikė ne kaip galutinis paslaugų gavėjas, o kaip ūkio subjektas, kuris jam suteikiamas paslaugas neteisėtai panaudojo pokalbių terminavimui, ieškovo suformuluotas ieškinio pagrindas lemia rūšinį bylos teismingumą – toks ginčas pirmąja instancija turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, nors ginčas iškilo tarp teisės subjektų, kurie formaliai patenka į Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. numatytų subjektų ratą (elektroninių ryšių paslaugų teikėjas ir galutinis paslaugų gavėjas). Taip pat šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad teismingumo klausimų teisinis reguliavimas dėl ginčų, kylančių iš Elektroninių ryšių įstatymo reguliuojamų santykių, nėra aiškus ir nepriekaištingas, todėl, taikant bendruosius teisingumo, sąžiningumo, protingumo teisės principus, tokio ginčo nagrinėjimas pirmąją instancija Vilniaus apygardos teisme, suteikia daugiau garantijų, kad byla bus išnagrinėta kvalifikuotai, bus išvengta sprendimo panaikinimo CPK 329 str. 2 d. 6 p. nurodytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui“ išaiškino, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai yra privalomi teismams sprendžiant bylas, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atmestini trečiojo asmens RRT atskirojo skundo argumentai, atsakovo UAB „Lema“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl bylos teismingumo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai perdavė šią civilinę bylą Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d.nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėPetras Jaržemskis