Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-217/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2010-06-04
Bylos Nr.: 1A-217/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Žukauskas, Elena Vainienė, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis: A. G., Vilniaus apygardos vyriausiojo, A.
Nukentėjusysis: E. K., A. S.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-217/2010

Procesinių sprendimų kategorijos:1.2.7.2.2.3.; 1.2.7.6.; 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4. (S)LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Elenos Vainienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,gynėjai Violetai Mikutavičienei,nuteistajam A. G.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. (A. G.) ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

A. G. (A. G.) nuteistas:

- pagal BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu 8 metams;

- pagal BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. ir A. S. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 153 str. (dėl E. K. ir A. S. tvirkinimo) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. G. priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K. ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. S..

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo ir tvirkino mažamečius asmenis. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

A. G. periodiškai, t. y. 2008 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 18 d. iki 2008 m. spalio 25 d., 2008 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 4 d. iki 2009 m. sausio 11 d., 2009 m. vasario 14 d. ir 2009 m. vasario 20 d., tiksliau nenustatytu laiku, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tiksliai nenustatytą skaičių kartų – ne daugiau kaip aštuonis kartus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška E. K., gim. 1997 m. sausio 4 d., būkle, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasiguldęs nukentėjusiąją be apatinių kelnaičių ant lovos ir pats nusimovęs apatines kelnaites, laižė nukentėjusiajai lytinius organus, kišo savo lytinį organą E. K. į burną, liepdamas jį laižyti, ir tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą. Tokiu būdu jis seksualiai prievartavo mažametę E. K. pasinaudodamas jos bejėgiška būkle ir tenkindamas su ja lytinę aistrą oraliniu būdu.

Be to, A. G., laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 2009 m. kovo 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad E. K., gim. 1997 m. sausio 4 d., ir A. S., gim. 1995 m. rugpjūčio 12 d., yra mažametės, pasinaudodamas E. K. dėl mažametystės bejėgiška būkle, matant A. S., turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasiguldęs nukentėjusiąją E. K. be apatinių kelnaičių ant lovos ir pats nusimovęs apatines kelnaites, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, ne daugiau kaip tris kartus, laižė nukentėjusiosios lytinius organus, kišo jai savo lytinį organą į burną liepdamas jį laižyti, trynė savo lytinį organą į E. K. lytinius organus. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje A. G., pasinaudodamas A. S. dėl mažametystės bejėgiška būkle, matant E. K., turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, pasiguldęs nukentėjusiąją A. S. be apatinių kelnaičių ant lovos ir pats nusimovęs apatines kelnaites, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, ne daugiau kaip tris kartus, laižė nukentėjusiosios lytinius organus ir kišo savo lytinį organą pastarajai į burną liepdamas jį laižyti, trynė savo lytinį organą į A. S. lytinius organus. Tokiu būdu jis seksualiai prievartavo mažametes E. K. ir A. S. pasinaudodamas jų bejėgiška būkle ir tenkindamas su jomis lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, o taip pat atliko šių mažamečių nukentėjusiųjų tvirkinimo veiksmus.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jis grindžiamas ne įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais jo kaltę, o tik spėlionėmis ir prielaidomis. Nebuvo atsižvelgta į svarbias šios bylos aplinkybes, taip pat tinkamai neįvertinti medicininių tyrimų duomenys ir psichiatrų bei psichologų išvados. Šioje byloje taip pat buvo pažeista jo teisė į gynybą. Jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, paskirtas gynėja tardymo izoliatoriuje jį aplankė tik vieną kartą, neatsakinėjo į jo laiškus. Teisminio nagrinėjimo metu, 2009 m. gruodžio 11 d., jam kartu su kita paskirta gynėja susipažinimui su byla vėl buvo skirta tik viena valanda laiko. Prašo paskirti jam gynėją ir bylą išnagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl nepagrįstai sumažintos civilinio ieškinio sumos. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mažametę E. K. seksualiai prievartavo 2008 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 18 d. iki spalio 25 d., 2008 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 4 d. iki sausio 11 d., 2009 m. vasario 14 d. ir 2009 m. vasario 20 d. Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d. seksualiai prievartavo mažametes E. K. ir A. S., o taip pat šias mažametes tvirkino. Visos, iš viso 8 A. G. nusikalstamos veikos dėl mažamečių seksualinio prievartavimo buvo atskirai kvalifikuotos pagal BK 150 str. 4 d., o abiejų mažamečių tvirkinimo veiksmai buvo atskirai kvalifikuoti pagal BK 153 str. Nuosprendyje teismas visas A. G. veikas tenkinant lytinę aistrą su E. K. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. kvalifikavo pagal BK 150 str. 4 d. kaip vieną nusikaltimą. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad A. G. seksualinio prievartavimo veiksmus atliko bute, kuriame jis pats gyveno, tuos veiksmus atliko periodiškai ir laipsniškai savo sugyventinės dukrą E. K. prie to pripratinęs. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo tyčia buvo vieninga, nukreipta į savo lytinės aistros patenkinimą vis toje pačioje vietoje ir tokiu pačiu būdu, o tai patvirtina, kad A. G. E. K. buvo faktiškai pasirinkęs pastoviam lytinės aistros tenkinimui, todėl jo tyčia buvo vieninga. Toks nuteistojo veiksmų vertinimas ir kvalifikavimas kaip vienas tęstinis nusikaltimas yra neteisingas. Pagal doktrininį įstatymo aiškinimą, vieninga tyčia yra tada, kai asmuo, prievartaudamas nukentėjusįjį pirmą kartą, suvokia, kad ir ateityje seksualiai prievartaus šį nukentėjusįjį. Jei asmuo, atlikęs seksualinį prievartavimą, po kiek laiko, pasitaikius progai, vėl sumano seksualiai prievartauti nukentėjusįjį asmenį, tokia veika jau laikoma pakartotiniu nusikaltimu ir kvalifikuojama atskirai (LAT b/b Nr. 2K-396/2007). Ikiteisminio tyrimo metu A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neigė. Teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jokių tyčinių prievartinių kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų, kuriais būtų siekęs patenkinti savo lytinę aistrą su E. K. ir A. S., jis neatliko. A. G. teigimu, jis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio dažnai išgerdavo, todėl gali daug ko neprisiminti, nes dėl girtumo būdavo lyg be sąmonės. Nuteistasis visą laiką akcentavo, kad visais atvejais būdavo girtas ir nieko neatsimena. Faktai, kuriais jis buvo kaltinamas, galėjo būti, tačiau ne dėl jo aktyvių veiksmų, o mergaičių iniciatyva. A. G. parodymai leidžia daryti išvadą, kad vieningo nusikalstamo sumanymo jo veiksmuose nebuvo, kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu jis nė karto neužsiminė apie tai, kad prieš pirmąjį E. K. seksualinį prievartavimą ar jo metu jam buvo kilęs sumanymas tam tikrą laiko tarpą seksualiai prievartauti mažametę. Kvalifikuodamas A. G. veiksmus kaip vieną tęstinį nusikaltimą, šią esminę aplinkybę teismas ignoravo. Byloje nėra ir jokių duomenų, kurie patvirtintų A. G. norą ,,laipsniškai pripratinti mažametę E. K. prie lytinės aistros tenkinimo“. Visais atvejais A. G. tyčia prievartauti E. K. kildavo iš naujo, veiksmai nebuvo planuojami, noras santykiauti atsirasdavo staiga ir kiekvienu atveju jis iš naujo atlikdavo nusikalstamą veiką. Nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl seksualinės aistros tenkinimo toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu, šiuo atveju nėra esminiai, kadangi pagrindinis, lemiamą reikšmę turintis nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę nusikalstamą veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kurio A. G. neturėjo. Todėl teismas netinkamai įvertino A. G. nusikalstamo sumanymo turinį, nevisiškai išsamiai išanalizavo jo parodymus ir neteisingai kvalifikavo jo padarytas nusikalstamas veikas. E. K. atžvilgiu laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. A. G. padarė ne vieną tęstinį, o šešis atskirus nusikaltimus, kurie tarpusavyje sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Prokuroras nurodo, kad keistina ir nuosprendžio dalis dėl A. G. veiksmų laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 2009 m. kovo 14 d. kvalifikavimo. Šioje dalyje teismas padarė klaidingą išvadą, jog 2009 m. kovo 13-14 dienomis kaltinamasis, seksualiai prievartaudamas mažametes pakaitomis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tokiu būdu padarė vieną tęstinį nusikaltimą. Teismas nepagrįstai seksualinio prievartavimo veiksmus vienos ir kitos mažamečių atžvilgiu kvalifikavo pagal vieną baudžiamąjį įstatymą – BK 150 str. 4 d. Taip pat teismas klaidingai įvertino nuteistojo nusikalstamus veiksmus kaip tęstinius, padarytus vieninga tyčia, kai A. G. demonstravo seksualinio prievartavimo veiksmus vienai, o paskui kitai mažametei ir netinkamai tokius veiksmus dviejų mažamečių atžvilgiu kvalifikavo pagal sutaptį su seksualiniu prievartavimu pagal BK 153 str. kaip vieną tvirkinamųjų veiksmų epizodą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 p., jei asmuo lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su keliais nukentėjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas dviejų mažamečių mergaičių seksualinis neliečiamumas. Neatsižvelgiant į tai, kad pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės bei dalykas sutampa, tačiau lemiama aplinkybė, kurios neįvertino teismas, yra ta, kad pavojingos veikos buvo padarytos dviejų mažamečių atžvilgiu, t. y. šiuo atveju nuo A. G. nukentėjo du asmenys. Teismo sprendimas A. G. veiksmus E. K. ir A. S. atžvilgiu vertinti kaip vieną seksualinį prievartavimą ir vieną tvirkinimą laikytinas netinkamo įstatymo aiškinimo ir teisinio kvalifikavimo klaida. 2009 m. kovo 13-14 dienomis A. G. atlikti seksualinio prievartavimo ir tvirkinamieji veiksmai dviejų mažamečių atžvilgiu turi būti vertinami ne kaip du tęstiniai nusikaltimai, o kaip keturios nusikalstamos veikos, t. y. jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 150 str. 4 d. ir 153 str. mažametės E. K. atžvilgiu bei pagal BK 150 str. 4 d. ir 153 str. mažametės A. S. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Keistina ir nuosprendžio dalis, kurioje teismas nepagrįstai pašalino A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikų padarymą apsvaigus nuo alkoholio. Nuosprendyje teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nors ir pripažino, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog tęstinių nusikalstamų veiksmų metu A. G. gerdavo alkoholį, tačiau padarė išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui. Apsvaigimo nuo alkoholio būsenos įtaka nusikalstamos veikos padarymui nustatinėjama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismas nagrinėjamu atveju paviršutiniškai įvertino apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamų veikų padarymui ir nepakankamai įsigilino į A. G. atliktų neteisėtų veiksmų mažamečių atžvilgiu ir jo girtumo tiesioginę sąsają. Pats nuteistasis iš pradžių teigė, kad 2008-2009 metais jis dažnai būdavo labai girtas. Be to, A. G. paaiškino, kad 2009 m. kovo 13 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tik vėliau, pasirinkęs gynybinę taktiką, jis nurodė, kad jo girtumas nebuvo nustatytas. Nukentėjusioji E. K. nurodė, kad pirmą seksualinį prievartavimą A. G. padarė 2008 m., kitą dieną po jo gimtadienio, t. y. spalio 17 d., tada jis buvo išgėręs. Iš nukentėjusiųjų E. K. ir A. S. parodymų matyti, kad A. G. 2009 m. kovo 14 d. taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš nukentėjusiųjų ir nuteistojo parodymų matosi, kad A. G. tenkino su mažametėmis lytinę aistrą būtent tada, kai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas šias aplinkybes nepakankamai įvertino ir šios A. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepripažino nepagrįstai.

Prokuroras nurodo, kad keistina ir nuosprendžio dalis, kuria prokuroro civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies, t. y. E. K. priteista 15000 Lt neturtinės žalos, o A. S. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Mažamečių nukentėjusiųjų E. K. ir A. S. interesais pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti turėjo būti patenkinti visiškai, t. y. priteisiant neturtinės žalos atlyginimus E. K. 50 000 Lt ir A. S. 20 000 Lt. Spręsdamas žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosioms nusikalstamais veiksmais fizinio pobūdžio sužalojimai padaryti nebuvo. Be to, teismas nurodė, kad nuteistasis niekur nedirba, neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas žalos išieškojimas, todėl priteistos sumos atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Tokie teismo argumentai nėra pakankamas pagrindas ženkliai mažinti priteistinos žalos dydžius. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad mažametės E. K. atžvilgiu nusikalstami veiksmai, pažeidžiantys jos seksualinį neliečiamumą, buvo atlikti ne vieną, o mažiausiai 8 kartus, iš kurių pirmas įvyko 2008 m. spalio 17 d. ir vėliau tai kartojosi iki 2009 m. kovo 14 d. Be to, nors teismas akcentavo tą aplinkybę, kad fizinio pobūdžio sužalojimai nukentėjusiosioms padaryti nebuvo, tai nesumažina A. G. veiksmais mažametėms sukeltų dvasinių sužalojimų ir emocinio sukrėtimo mąsto. Nors nukentėjusiosios E. K. ir A. S. įvykių metu buvo mažametės ir pagal psichologinių tyrimų duomenis nesuprato kaltinamojo su jomis atliktų veiksmų reikšmės, tačiau jų pirminė seksualinio gyvenimo patirtis išsikreipė visam gyvenimui bei sukėlė didelę psichologinę traumą. Todėl vertinant šias ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, reali, teisinga, protinga ir sąžininga nukentėjusiosioms priteistina suma neturtinei žalai atlyginti būtų E. K. – 50 000 Lt, o A. S. – 20 000 Lt. Nuosprendyje padarytos nusikalstamų veikų kvalifikavimo klaidos turėjo įtakos ir teisingos bausmės A. G. paskyrimui. Keičiantis veikų kvalifikavimui bei atsižvelgiant į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atitinkamai keistina galutinė subendrinta bausmė. Skiriant bausmę, teismas turi atsižvelgti į tai, kad padaryti labai sunkūs, pavojingi nusikaltimai, darantys ypatingą žalą nukentėjusiosioms. Dėl įvykdytų nusikaltimų mažametės patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą, kurios pasekmes gali jausti visą gyvenimą. Nusikaltimai baigti, jie padaryti tiesiogine tyčia. A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 41 str. 2 d. įtvirtinta viena iš pagrindinių bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas pirmiausiai reikalauja, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, o jo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmę. A. G. turi būti skirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Prokuroras prašo nuosprendį pakeisti, pripažinti A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Pripažinto kaltu ir nuteisto pagal BK 150 str. 4 d. A. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į:

- BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo 2008 m. spalio 17 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams;

- BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 18 d. iki 25 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

- BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo 2008 m. lapkričio 1 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

- BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 4 d. iki 11 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

- BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo 2009 m. vasario 14 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

- BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo 2009 m. vasario 20 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

- BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

- BK 150 str. 4 d. (dėl A. S. seksualinio prievartavimo nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams.

Pripažinto kaltu ir nuteisto pagal BK 153 str. A. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į:

- BK 153 str. (dėl E. K. tvirkinimo veiksmų nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams;

- BK 153 str. (dėl A. S. tvirkinimo veiksmų nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 metų ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. G. priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. K. ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. S.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė prašo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. G. ir jo gynėja prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jį išteisinti. Prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis ir jo gynėja prašo atmesti.

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas, o prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1, 2, 3, 4 p.).

Šalies argumentai

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė neįrodyta ir kad priimdamas nuosprendį teismas neįvertino kai kurių bylos aplinkybių. Nors iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis savo kaltę neigia ir nesutinka su teisme išnagrinėtų įrodymų įvertinimu, pačiame skunde apeliantas mini tik kažkokius ,,faktus“, tačiau nenurodo nei jokių teisme neišnagrinėtų jį teisinančių bylos duomenų, nei konkrečių savo nesutikimo su nuosprendyje išdėstytomis teismo išvadomis argumentų. Nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, nes iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, o visumą išnagrinėtų įrodymų įvertino tinkamai. Apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad teismas rėmėsi spėlionėmis bei prielaidomis, taip pat nepagrįstas. A. G. kaltė seksualiai prievartavus ir tvirkinus mažametes nukentėjusiąsias įrodyta pačių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių aktų išvadomis, taip pat kitais išnagrinėtais ir nuosprendyje išdėstytais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad nuteistojo dalyvavimą nusikaltimų padaryme iš dalies patvirtina ir paties A. G. parodymai.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. G. anksčiau kartu su savo motina gyveno jos bute (duomenys neskelbtini), čia gyvendamas susipažino su to paties namo 19-ame bute gyvenančia T. K., o maždaug 2004 m. persikėlė gyventi į jos butą. Šiame vieno kambario bute jis gyveno kartu su T. K. ir jos mažamete dukra E. K., gim. 1997 m. sausio 4 d. Nustatyta, kad kita nukentėjusioji mažametė A. S., gim. 1995 m. rugpjūčio 12 d., irgi gyveno to paties namo 135-ame bute kartu su savo teta ir jos globėju paskirtu savo seneliu S. S.. Gyvendamas su T. K. ir jos dukra, kuri A. G. apklausų metu vadina savo tėvu, nuteistasis prižiūrėjo savo sunkiai sergančią motiną, o jai 2009 m. kovo 8 d. mirus, keletą dienų gyveno jos bute. Nukentėjusiųjų, liudytojų ir paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad 2009 m. kovo 13 d. mažametės E. K. ir A. S. atėjo pas A. G. į jo motinos butą (duomenys neskelbtini), pasiliko kartu su nuteistuoju tame bute nakvoti, buvo tame bute iki 2009 m. kovo 14 d. vakaro, kol A. S. globėjas S. S. ir nukentėjusiosios teta O. S. pradėjo A. S. ieškoti ir bandė patekti į nurodytą butą. Niekam neatidarius durų, apie tai buvo pranešta policijai. Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos įvykio ataskaitos ir policijos tarnybinio pranešimo matosi, kad 2009 m. kovo 14 d., apie 21 val. 40 min., policijos pareigūnams nepavykus patekti į nurodytą butą pro duris, buvo pasitelkta priešgaisrinės apsaugos tarnyba, kurios darbuotojai į butą įlipo per balkoną. Šiame bute buvo rastos abi mažametės E. K. bei A. S. ir neblaivus nuteistasis A. G.. Po kelių dienų nukentėjusiajai A. S. savo tetai papasakojus apie prieš ją panaudotą seksualinę prievartą, 2009 m. kovo 19 d. nukentėjusiosios globėjas S. S. dėl to parašė pareiškimą policijai ir tada pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 150 str. 4 d. Visos aptartos aplinkybės nustatytos teisme išnagrinėtais įrodymais, jos jokių abejonių nekelia ir jas pripažįsta pats nuteistasis. Šios aplinkybės ne tik patvirtina A. G. padarytų nusikalstamų veikų vietas ir laiką, bet ir padeda geriau suprasti apie dar iki nusikaltimų padarymo nukentėjusiąsias ir nuteistąjį siejusius ryšius bei tą aplinką, sudariusią sąlygas nusikalstamų veikų padarymui.

Kad A. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis seksualiai prievartavo ir tvirkino mažametes E. K. bei A. S., pirmiausia patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2009 m. kovo 13 d. ji su savo drauge A. S. nuėjo pas A. G. į jo motinos butą, nes draugė norėjo su jos patėviu ,,pažaisti“. Tais ,,žaidimais“ jos vadino, jų nuomone, ,,netikrą seksą“, kurio metu būdavo laižomi lytiniai organai, A. G. joms laižydavo makštį, o jos jam laižydavo varpą. Tą dieną nuėję pas A. G. jos gėrė arbatą, žiūrėjo televizorių, o po to A. S. atsigulė pas A. G. ant grindų ir pradėjo su juo žaisti jau nurodytus ,, žaidimus“. Ji pati irgi laižė A. G. varpą, o šis laižė jos makštį, bet A. S. su A. G. tai darė ilgiau ir daugiau kartų. Jos liko tame bute nakvoti, gulėjo lovoje, o A. G. ant grindų. Naktį A. S. dar kartą buvo atsikėlusi ir atsigulusi pas A. G. ant grindų. Kitą rytą jos A. G. pažadino ir A. S. vėl su juo tokiu pačiu būdu ,,žaidė“. Vėliau ji su drauge buvo nuėjusios į baseiną, grįžo atgal į A. G. butą, ji žiūrėjo televizorių, o A. S. su A. G. vėl ,,žaidė“. Vakare kažkas beldėsi į buto duris, A. S. pasakė A. G., kad tai ne jos teta ir A. G. atsigulė miegoti, durų niekas neatidarė. Neužilgo per langą į butą kopėčiomis įlipo gaisrininkai. Tos pačios apklausos metu E. K. parodė, kad tokius pačius ,,žaidimus“ su savo patėviu A. G. ji žaidė jau nuo 2008 m. vasaros, liepos mėnesio. Tai vykdavo jų bute (duomenys neskelbtini). Viskas vykdavo tokiu pačiu būdu. Ji ir A. G. nusimaudavo kelnes ir kelnaites, ji atsiguldavo ant nugaros, o A. G. susiriesdavo lovos gale ir laižydavo jos makštį. Po to ant nugaros atsiguldavo A. G., o ji atsiklaupdavo ant kelių, įsikišdavo sau į burną jo varpą ir laižydavo kaip ,,ledinuką“. Nuo 2008 m. vasaros jų bute, kai nebūdavo mamos, jos su A. G. tokius ,,žaidimus“ žaisdavo po 2-3 kartus per savaitę. Kad A. G. jai palaižytų makštį, pirmą kartą ji to paprašė pati, tai darė iš smalsumo, nors to paprašyti ir buvo gėda. A. G. su jos prašymu sutiko. Iki 2009 m. sausio mėn. pradžios A. G. jai laižydavo makštį, o vėliau jam ir ji laižydavo jo varpą. Iš bylos matosi, kad kitiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti E. K. parodymai. Šios apklausos metu E. K. jau patikslino, kad pirmą kartą nurodytus ,,žaidimus“ su tėčiu (A. G.) ji žaidė kitą dieną po jo gimtadienio, t. y. 2008 m. spalio 17 d. Tą dieną A. G. buvo išgėręs ir ji pati to jo paprašė. ,,Žaidė“ dienos metu, mamos nebuvo namuose. Antrą kartą tai buvo 2008 m. spalio pabaigoje, iki lapkričio 1 d., tada jie abu laižė vienas kitam lytinius organus. Po to mokykloje buvo atostogos, gruodžio mėnesį vėl buvo atostogos, ji buvo išvažiavusi pas močiutę į Šumską, ten išbuvo iki 2009 m. sausio 4 d., o grįžusi su A. G. vėl žaidė tą patį ,,žaidimą“, po savaitės ,,žaidė“ vėl. Prisimena, kad tą patį jie darė ir Valentino dieną, t. y. 2009 m. vasario 14 d., ir dar po savaitės laiko. Po to tai vyko jau 2009 m. kovo 13-14 d. A. G. motinos bute ir jau kartu dalyvaujant A. S.. Ji jai buvo pasakojusi apie su A. G. žaidžiamus ,,žaidimus“ ir A. S. taip pat užsimanė tai pabandyti. A. S. rankų po A. G. kelnėmis nekišdavo, jie irgi vienas kitam laižydavo lytinius organus. Tų ,,žaidimų“ su A. S. ir su ja pačia metu A. G. niekada nemiegodavo, nors ir būdavo girtas, visada suprasdavo, kas vyksta. A. G. išgėręs būdavo ne visada, tačiau dažniausiai. Kai A. G. laižydavo lytinius organus A. S., o ši jam, tai matydavo ji, o kai su A. G. taip žaisdavo ji pati, tai matydavo A. S.. E. K. nurodytas nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina ir teisme perskaityti kitos mažametės nukentėjusiosios A. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Šios apklausos metu A. S. parodė, kad 2009 m. kovo 13 d., apie 13 val., ji užėjo į svečius pas savo draugę E. K. į jos butą (duomenys neskelbtini). E. K. papasakojo, kad su savo patėviu A. G. žaidžia tokius ,,žaidimus“, kurių metu abu laižo vienas kito lytinius organus, o A. G. dar ant jos atsiguldavo ir savo varpa ,,brūžindavo“ jos lytinius organus. Kai E. K. apie tai papasakojo, jos abi nuėjo pas A. G. į kitą butą (duomenys neskelbtini). Nuėjus jie kalbėjosi, A. G. ji pati sakė, kad mokosi 7 klasėje ir kad yra 13 metų amžiaus. E. K. pirma pasiūlė A. G. ,,pažaisti“, šis nusiuntė jas abi praustis lytinių organų vietų, o po to prausėsi pats. Tada visi atsigulė į vieną lovą, E. K. nusirengė nuogai, o ji ir A. G. buvo su marškinėliais, tačiau nusimovę kelnaites. Iš pradžių A. G. ir E. K. vienas kitam laižė lytinius organus, o po to tai darė ir ji pati su A. G.. Jis jai ir E. K. savo varpa dar ir ,,brūžino“ jų lytinius organus. A. G. nebuvo girtas. Po to jos su E. K. valgė, tvarkė A. G. butą, A. G. prašymu lauke rinko jam nuorūkas ir darė iš jų cigaretes. Vakare A. G. jau buvo girtas, pasiūlė dar pažaisti tuos pačius ,,žaidimus“, bet jos nenorėjo, kai pirmą kartą laižė A. G. varpą, ji buvo apsivėmusi. E. K. prašė A. G. leisti joms pas jį nakvoti ir šis sutiko. Apie 23 val. vakaro lovoje ji užmigo. Kitą rytą A. G. davė joms savo buto raktus, jos vaikščiojo pas kaimynus, prašinėjo pinigų, o jų gavusios nuvažiavo į baseiną. 20 Lt joms davė vyriškis vardu Jonas, pas kurį buvo nuėjęs A. G.. Atgal jos sugrįžo apie 15.30 val. ir A. G. rado jau girtą. Ji paklausė E. K., ar ji nori su savo patėviu ,,pažaisti“, ši atsakė, kad taip ir viskas vyko taip pat kaip dieną prieš tai. Jos nusiprausė, visi atsigulė į lovą, A. G. laižė lytinius organus joms, o jos jam. Tą dieną jis savo varpa joms lytinių organų ,,nebrūžino“. Po to ji su E. K. ėjo pirkti valgyti, A. G. buvo girtas ir miegojo. Apie 18 val. jos jį pažadino, ji pasiūlė ,,pažaisti“, A. G. atsakė ,,gerai“ ir jie vėl žaidė tuos pačius ,,žaidimus“. Kai ji ką tik buvo baigusi laižyti A. G. varpą, į užrakintas buto duris pradėjo belstis jos senelis. Durų neatidarė, nes taip liepė A. G.. Jis joms sakė, kad jis girtas ir jeigu jį tokį pamatys, tai bus blogai. Dar liepė joms sakyti, kad ją jos senelis muša, o E. K. mama girtuokliauja ir neduoda valgyti, todėl jos ir būna jo bute. A. G. sakė, kad ,,toks yra planas“. Po to A. G. atsigulė ant čiužinio, bet nemiegojo. Atvažiavo policija, o per balkoną į butą įlipo gaisrininkai. Dar kitą dieną apie tai, ką darė tame bute ji papasakojo močiutei, o ši jos tetai. E. K. jai pasakojo, kad tokius ,,žaidimus“ su A. G. žaidžia jau 3 metus.

Iš nuosprendžio matosi, kad savo išvadas teismas pagrindė ne tik mažamečių nukentėjusiųjų, tačiau ir liudytojais apklaustų jų atstovų pagal įstatymą, taip pat kitų liudytojų parodymais. Nukentėjusiosios E. K. atstovė pagal įstatymą, jos motina T. K. teisme parodė, kad jos bute A. G. gyveno 7 metus. Ji su A. G. miegodavo vienoje lovoje, o jos dukra Eugenija – kitoje. A. G. nebuvo impotentas, su juo ji lytiškai santykiaudavo ir 2008, ir 2009 metais. Tai galėdavo matyti ir jos dukra, nes jos butas yra vieno kambario. Jos dukra A. G. mylėjo, buvo prie jo pripratusi, kokių nors pasikeitimų jų santykiuose nuo 2008 m. ji nepastebėjo. Apie tai, kad A. G. su jos dukra turėjo seksualinių santykių, ji sužinojo tik tada, kai jos sugyventinį sulaikė policija. Dukra tada jai papasakojo, kad jos su drauge Agata laižė A. G., o šis laižė joms lytinius organus. Tai buvo 2009 m. kovo 13-14 d., tada dukra prašė leisti ją eiti į A. G. butą žiūrėti filmo, o pats A. G. irgi sakė, kad E. K. tame bute galės žiūrėti filmą, o po to ten ir pernakvoti, galės miegoti lovoje, nes jis pats miega ant grindų. T. K. parodė, kad jos dukra apie ankstesnius, iki 2009 m. kovo 13-14 d. vykusius jos ir A. G. seksualinius santykius nepasakojo, tačiau patvirtino, kad bandant apie tai su dukra pasikalbėti, ši susinervindavo, jai būdavo gėda. T. K. teisme taip pat pripažino, jog ji dukrai E. K. priekaištavo, kad ši taip pasielgė, kad apie viską papasakojo policijai ir kad taip sugriovė jų šeimą. Kitos mažametės nukentėjusiosios A. S. atstovas pagal įstatymą, jos senelis S. S. parodė, kad kaimynystėje gyvenusį A. G. pažinojo. Su juo sveikindavosi, bet ant jo pykdavo už tai, kad jis į savo butą priimdavo vaikus. Jam būdavo nesuprantama, apie ką brandaus amžiaus A. G. gali savo bute kalbėti su mažametėmis mergaitėmis. Jis pastebėjo, kad 2009 m. sausio mėn. jo globotinė A. S. išeidavo į mokyklą, bet po pamokų negrįždavo į namus, žinojo, kad ji būna A. G. bute, bet šis niekada neatidarinėjo durų. Dėl to tarp jų būdavo konfliktų. 2009 m. kovo 13-14 d. naktį A. S. negrįžo namo nakvoti, jis žinojo, kad mergaitė su savo drauge E. K. vėl yra A. G. bute. Savo globotinę jis matė A. G. buto balkone, o ar bute buvo ir pats A. G., nežinojo. 2009 m. kovo 14 d. jis beldėsi į to buto duris, jų jam niekas neatidarė ir tada jis iškvietė policiją. Kartu su pareigūnais įėjus į butą, ten rado savo globotinę A. S., E. K. ir patį A. G., kuris girtas sėdėjo prie stalo. Policijos pareigūnai jam liepė globotinę vestis namo ir apie tai, kas vyko tame bute, jis iš pradžių nesužinojo. Apie meilės reikalus jis su A. S. niekada nekalbėdavo, nes jam netgi būdavo gėda jos apie tai klausinėti. A. S. atviriau bendraudavo su jo motina ir dukra ir apie tai, kad globotinė turėjo seksualinių santykių su A. G., jis sužinojo tik vėliau. Sužinojus kas įvyko, jį ištiko šokas. Liudytoja apklausta A. S. teta O. S. teisme parodė, kad kaimynystėje gyvenantį A. G. irgi pažinojo. A. S. draugavo su kita mergaite E. K. ir ji pastebėjo, kad nuo 2009 m. pradžios mergaitės ėmė užeidinėti į A. G. butą. 2009 m. kovo 13-14 d. abi mergaitės užsirakinusios irgi buvo A. G. bute, A. G. neatidarė durų. Todėl ji su S. S. iškvietė policiją. Laukiant pareigūnų, jos tėvas S. S. išėjo į lauką, o ji toliau laukė prie A. G. buto durų. Stovėdama laiptinėje matė, kaip A. G. atidarė duris, išėjo pasižiūrėti, bet pamatė ją ir vėl užsirakino savo bute. Pareigūnai pateko į tą butą ir ji A. S. parsivedė namo. Tačiau apie tai, kas vyko A. G. bute, A. S. jai papasakojo tik vėliau. Mergaitė jai papasakojo, kad A. G. jai ir E. K. liepė čiulpti jo lyties organą, jas lietė. Ji santykiavo su A. G. oraliniu būdu, o E. K. su juo mylėjosi dar ir kitaip, A. G. kišo savo lyties organą ne tik į burną, bet ir kitur. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. M. parodė, kad 2009 m. kovo 14 d. tarnybos metu gavo pranešimą apie bute prievarta laikomas dvi nepilnametes. Nuvykus į tą vietą, vienos iš mergaičių globėjas parodė tą butą ir pasakė, kad jame gyvena A. G.. Pasibeldus buto durų niekas neatidarė, todėl buvo iškviesta priešgaisrinės apsaugos tarnyba ir į tą butą pareigūnai įlipo kopėčiomis. Bute buvo dvi mergaitės, kurios verkė, o ant kėdės sėdėjo A. G.. Jis buvo girtas, bet galėjo suprasti, ką daro ir ką šneka. Kodėl neatidarė buto durų, A. G. negalėjo paaiškinti, vėliau aiškino kažką apie tai, kad jam buvo gaila mergaičių.

Šalies argumentai

Nors nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė neįrodyta, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė jį išteisinti, iš bylos matosi, kad teisme jis pats iš dalies prisipažino kaltu. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad T. K. bute apsigyveno jau prieš keletą metų ir nuo tada gyveno su ja kartu. Sugyventinės dukrai Eugenijai tuo metu buvo 6 metai, atrodo, kad ji tada mokėsi 1 klasėje. Jis pažinojo ir E. K. draugę A. S., žino, kad jai šiuo metu 13-14 metų. Su sugyventinės dukra jo santykiai buvo geri, ji vadino jį savo tėvu. Kitas tame pačiame name esantis butas Nr. 24 priklausė jo motinai, kuri 2009 m. kovo 8 d. mirė. Nuo 2008 m. rudens jo santykiai su E. K. buvo tokie kaip visada. Būdavo, kad jis su mergaite pasilikdavo namuose vieni, tačiau jis prieš ją niekada nenaudojo jokios prievartos. Toliau nuteistasis parodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėn., kai jo motina patyrė antrą insultą, jis pradėjo daug gerti, dėl alkoholio būdavo nesąmoningoje būsenoje, todėl neatmeta galimybės, kad kažkas tarp jo ir E. K. galėjo įvykti. Po motinos laidotuvių 2009 m. kovo 13-14 d. jis vėl daug gėrė ir atsigavo tik dar kitą dieną. Nuteistasis parodė, kad kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų jis neprisipažįsta padaręs, tačiau neatmeta galimybės, kad kai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, E. K. ir A. S. galėjo 3-4 kartus pasinaudoti jo paties bejėgiška būkle ir atlikti su juo kokius nors veiksmus. Taip galėjo būti, nes 2009 m. kovo 13-14 d. abi mergaitės buvo jo bute, o E. K. ir turėjo jo motinos buto raktą. Mergaitės galėjo su juo eksperimentuoti ir jį seksualiai išnaudoti. Jis pats jokio pasitenkinimo negalėjo jausti, nes yra impotentas. Abi mergaitės į jo motinos butą atėjo 2009 m. kovo 13 d., keletą kartų užeidavo ir vėl išeidavo. Tą dieną jis buvo labai girtas, mergaitės nakvojo jo bute, o kitą rytą jis jas pavalgydino. Jau būdamas išsiblaivęs nuėjo pas pažįstamą kaimyną, pas jį dirbo ir vėl išgėrė. Laižyti mergaičių lytinių organų negalėjo dėl girtumo. 2009 m. kovo 14 d. A. S. seneliui ir policijai durų neatidarė todėl, kad miegojo ir beldimosi negirdėjo. Pabudo tik kai pareigūnai į butą įlipo per balkoną. Kodėl durų neatidarė pačios mergaitės, jis nežino, jis joms tai padaryti nedraudė. Apie tai, kas įvyko tomis dienomis, dar iki jo sulaikymo, 2009 m. kovo 26 d. jam papasakojo pati E. K.. Mergaitė papasakojo, kad naktį į kovo 14 d., kai jis miegojo, ji ir A. S. nusprendė su juo ,,pažaisti“, pačios nusirengė ir kažkiek nurengė jį patį. E. K. sakė, kad ji pati nieko nedarė, o nuoga A. S. į jį trynėsi, visur bučiavo ir laižė jo lytinį organą. To jis, būdamas girtas, nepajuto, tačiau ryte tikrai matė, kad jo marškiniai pakelti, o kelnės numautos iki kelių. Dar prisimena, kad pabudęs kovo 13 d. po pietų, pamatė, kad E. K. sėdi jam ant krūtinės, o A. S. rankomis liečia jo lyties organą. Teisme A. G. taip pat parodė, kad E. K. ir dabar rašo jam laiškus, jo nuomone, tai, kad mergaitės su juo truputį ,,pažaidė“, neperžengė padorumo ribų ir jis nemano, kad įvyko kažkas bloga. Iš bylos matosi, kad, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., įrodymams patikrinti teisme buvo perskaityti ir A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Tos apklausos metu A. G. buvo parodęs ir apie kai kurias papildomas įvykių aplinkybes. 2009 m. balandžio 1 d. apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad A. S. pažįsta nuo 2008 m. rudens, kai ji ėmė užeidinėti pas jo sugyventinės dukterį E. K.. Po jo motinos laidotuvių 2009 m. kovo 12 d. jis keletą dienų gyveno jos bute. Kovo 13 d. jis dirbo pas pažįstamą Joną, o po to su juo gėrė. Tą dieną E. K. ir A. S. vis užeidavo į jo motinos butą, joms jis buvo davęs raktą. Grįžęs iš pažįstamo į savo butą, jis dar išgėrė ir nuėjo miegoti, abi mergaitės tuo metu žiūrėjo televizorių. Jis miegojo apsirengęs ir pabudo pajutęs, kad ant jo kažkas sėdi. Pamatė, kad ant jo sėdi A. S. ir įkišusi ranką po jo kelnėmis liečia jo lytinius organus. E. K. tuo metu lietė jo krūtinę ir ją bučiavo. Juokaudamas jis mergaitėms pasakė, kad ,,užteks“, jas nustūmė ir nuėjo į tualetą. Po to jis vėl miegojo ir pabudo tik kovo 14 d. ryte. Paskui vėl gėrė ir miegojo, ką veikė mergaitės jo bute, nežino. Pabudo tik pamatęs, kad per balkoną į jo butą įlipo pareigūnai. Atsakydamas į papildomus klausimus, tos pačios apklausos metu A. G. dar parodė, kad pabudęs kovo 13 d. jis nuo savęs iš karto nustūmė tik E. K.. Tuo tarpu ant jo sėdėjusios ir jo lytinius organus lietusios A. S. iš pradžių nenustūmė, o rankomis pamaigė jai šonus ir krūtis, lyg ,,žaisdamas“ su ja pasivoliojo. Dar parodė, jog E. K. jam kažkada buvo sakiusi, kad A. S. yra jį įsimylėjusi ir nori su juo ,,paigratsia“ (,,pažaisti“).

Iš nuosprendžio matosi, kad jame teismas ne tik smulkiai ir išsamiai visus nukentėjusiųjų, liudytojų ir paties nuteistojo parodymus išdėstė, tačiau ir juos tinkamai įvertino. Sutikus pačiam nuteistajam, be to, atsižvelgiant ir į teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių išvadas, teismas nutarė mažamečių nukentėjusiųjų papildomai neapklausinėti ir rėmėsi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šie nukentėjusiųjų parodymai buvo perskaityti nepažeidžiant BPK 276 str. 2 d. reikalavimų, todėl jie pagrįstai pripažinti įrodymais. Ikiteisminio tyrimo teisėjui E. K. ir A. S. duoti parodymai labai išsamūs, jos apklaustos dalyvaujant specialistėms psichologėms, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Nors nuteistasis A. G. šiuos nukentėjusiųjų parodymus vadina ,,fantazijomis“, kolegijos nuomone, tokių smulkių detalių, kurias E. K. ir A. S. nurodė šių apklausų metu, nukentėjusiosios tikrai negalėjo išgalvoti. E. K. ir A. S. parodymuose yra kai kurių nežymių prieštaravimų, mažametės ne visai vienodai nurodo jų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo aplinkybes, jos abi labiau linkusios pirmiausia nurodyti, kokius veiksmus A. G. atliko ne joms asmeniškai, o jos draugei. Tačiau šie jų parodymų prieštaravimai nėra esminiai, jie paaiškinami nukentėjusiųjų jaunu amžiumi, gėdos jausmu, o taip pat dėl nuteistojo nusikalstamų veikų patirtu ir išlikusiu jų psichiką traumuojančiu poveikiu, apie kurį nurodoma ir abiems nukentėjusioms atliktų teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių išvadose. Dėl visų esminių kaltinimuose nurodytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių abiejų nukentėjusiųjų parodymai sutampa, vieni kitus papildo ir tai dar kartą patvirtina jų parodymų objektyvumą ir patikimumą. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir jau išdėstyti liudytojų parodymai. E. K. motina T. K. parodė, kad jau po A. G. sulaikymo jos dukra pati jai papasakojo, kad 2009 m. kovo 13-14 d. A. G. motinos bute nuteistasis jai ir jos draugei laižė lytinius organus, o jos laižė lytinius organus nuteistajam. T. K. parodė, kad dukra jai nepasakojo apie seksualinio prievartavimo veiksmus, vykusius anksčiau, nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. vasario mėn., tačiau ji pati pripažino, kad pokalbių metu dukra su ja nebuvo pakankamai atvira, būdavo susinervinusi ir gėdindavosi kalbėti. Vertinant T. K. parodymus būtina atsižvelgti į kelias aplinkybes. Iš jos parodymų matosi, kad T. K. buvo suinteresuota kuo palankesne šios bylos baigtimi būtent jos sugyventiniui A. G. ir netgi prisipažino kaltinusi savo dukrą, kad ši ,,sugriovė jos šeimą“. Todėl netikėti T. K. parodymais apie jos dukros jai papasakotas aplinkybes šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Tuo, kad T. K. netgi kaltino savo dukrą dėl A. G. sulaikymo, paaiškinama ir tai, kad E. K. savo motinai pati nepapasakojo apie jos ankstesnių seksualinių prievartavimų atvejus. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad E. K. apie A. G. seksualinę prievartą ne tik parodė apklausų metu, bet apie tai pasakojo ir savo motinai, dar kartą patvirtina, kad šios nukentėjusiosios parodymai yra neišgalvoti ir patikimi. Tokia pati išvada daroma ir dėl kitos mažametės A. S. parodymų. Jos giminaitė liudytoja O. S. irgi parodė, kad apie 2009 m. kovo 13-14 d. A. G. nusikalstamus veiksmus motinos bute seksualiai prievartaujant ir tvirkinant abi nukentėjusiąsias jai papasakojo būtent A. S.. Šiai liudytojai mažametė A. S. papasakojo apie tuos pačius A. G. veiksmus, kuriuos vėliau nurodė ir apklausų metu. Kitų liudytojų parodymai irgi patvirtina nukentėjusiųjų parodymus. A. S. globėjo liudytojo S. S. ir policijos pareigūno liudytojo P. M. parodymai patvirtina A. G. ir abiejų nukentėjusiųjų buvimo nuteistojo bute faktą, nuteistojo atsisakymą atidaryti savo buto duris ir jau aptartas pareigūnų patekimo į šį butą per balkoną aplinkybes.

Vertinant paties nuteistojo A. G. parodymus, iš jų matosi, kad nuteistasis neigia tik aktyvų ir tyčinį dalyvavimą nusikaltimų padaryme, tačiau neatmeta galimybės, kad kokius nors seksualinio pobūdžio veiksmus su juo galėjo atlikti pačios nukentėjusiosios savo iniciatyva. Apeliantas nurodo netgi apie tai, kad nukentėjusiosios galėjo pasinaudoti jo paties bejėgiška būkle. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į kažkokias aiškias aplinkybes (,,faktus“), tačiau skunde konkrečiai tų aplinkybių neįvardija. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis reiškė abejones dėl to, ar nukentėjusioji E. K. galėjo taip tiksliai įvardinti jos seksualinio prievartavimo datas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. vasario mėnesio. Aiškino, kad jis yra impotentas, todėl atlikti jokių seksualinių veiksmų negalėjo. Taip pat mėgino įtikinti teismą dėl netinkamo pačių mažamečių nukentėjusiųjų elgesio, aiškino, kad jos blogai mokėsi, nelankė mokyklos, rūkė ir vartojo alkoholį, žiūrėdavo pornografinius filmus, o A. S., jo nuomone, anksčiau netgi buvo turėjusi lytinių santykių. Teismui nuteistasis buvo pateikęs prašymus iš policijos išreikalauti duomenis apie nukentėjusiąsias ir paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę vienos iš nukentėjusiųjų globėjui S. S.. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis vėl pareiškė prašymą išreikalauti iš policijos duomenis apie tai, ką nukentėjusiosios veikė jau po jo sulaikymo, nes jo sugyventinė T. K. jam parašiusi laišką ir jame nurodžiusi apie mergaičių vagystes. Apeliantas dar kartą prašė ištirti jo sveikatos būklę, kuri patvirtintų jo impotenciją, aiškino, kad S. S. yra ligonis ir policija negalėjusi priimti jo pareiškimo. Visi šie apelianto argumentai bei prašymai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmetė. Pažymėtina, kad į didžiąją dalį tų pačių argumentų jau buvo motyvuotai atsakyta ir skundžiamame nuosprendyje. Nuosprendyje teismas atmetė nuteistojo versiją dėl jo impotencijos remdamasis A. G. sugyventinės T. K. parodymais apie tai, kad ir 2008 m., ir 2009 m. ji su A. G. gyveno pilnavertį lytinį gyvenimą. Netikėti šiais T. K. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes nukentėjusiosios motina, kaip jau buvo paminėta, nebuvo suinteresuota pakenkti nuteistajam ir netgi kaltino savo dukrą dėl A. G. suėmimo, priekaištavo jai dėl tariamo ,,šeimos išardymo“. Šioje dalyje kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. buvo kaltinamas ir nuteistas ne už išžaginimą, o už seksualinį prievartavimą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pat už mažamečių asmenų tvirkinimą. Lytinės aistros tenkinimui tokiais būdais kaltininko lytinis pajėgumas iš viso negalėjo turėti didelės reikšmės. Skirti teismo psichiatrijos ekspertizę arba kitokiais būdais tirti mažametės A. S. globėjo S. S. psichikos būklę taip pat nėra jokio pagrindo. S. S. šioje byloje atstovavo savo globotinę A. S., byloje yra teismo sprendimas dėl S. S. paskyrimo jo mažametės anūkės globėju, todėl akivaizdu, kad skiriant šią globą vaikų teisių apsaugos tarnybos jokių duomenų apie sutrikusią S. S. psichikos būklę nenustatė. Pažymėtina tai, kad S. S. parodymai šioje byloje nebuvo pagrindinis A. G. kaltės įrodymas, nes apklaustas liudytoju S. S. iš esmės patvirtino tik 2009 m. kovo 14 d. įvykių aplinkybes, kuriomis policija ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojai pateko į A. G. butą. Šios aplinkybės nustatytos ir kitais įrodymais, be to, jų faktiškai neginčija ir pats nuteistasis. 2009 m. kovo 19 d. S. S. tikrai parašė pareiškimą policijai, tačiau jo nepriimti pareigūnai bet kuriuo atveju neturėjo jokio pagrindo. A. G. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 150 str. 4 d. ir pagal BK 153 str. nuo vienos iš nukentėjusiųjų atstovo pareiškimo iš viso nepriklausė, nes tai ne privataus kaltinimo byla, ir tai nėra BPK 3 str. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalėtų būti pradėtas, o pradėtas turėtų būti nutrauktas. Iš bylos taip pat matyti, kad joje jau yra surinkti išsamūs duomenys apie abi mažametes nukentėjusiąsias ir šie duomenys jau buvo išdėstyti nuosprendyje. Vidurinės mokyklos charakteristikose iš tikrųjų nurodoma apie A. S. ir E. K. be pateisinamos priežasties praleistas pamokas, prastą pažangumą, apie E. K. nurodoma, kad ji pastebėta rūkanti, kartais serga utėlėtumu. Visos šios aplinkybės paaiškinamos tuo, kad abiems nukentėjusiosioms trūko ir tėvų dėmesio, ir elementarių tinkamų gyvenimo sąlygų. Nustatyta, kad A. S. tėvo neturi, jos motinai dėl teistumų, narkotikų vartojimo ir nesirūpinimo dukra teismas neterminuotai apribojo motinystės valdžią, o mergaitės globėju, kaip jau buvo nurodyta, paskyrė jos senelį. Nustatytos E. K. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos taip pat nepalankios. Nors jos motina T. K. piktnaudžiavimą alkoholiu neigia, surinkti bylos duomenys rodo, kad jos šeima jau nuo 2007 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Motina su dukra gyveno vieno kambario bendrabučio tipo bute, pragyveno iš socialinių pašalpų, piktnaudžiavo alkoholiu, be to, kaip nustatyta šioje byloje, paskutinius keletą metų tame pačiame kambaryje gyveno ir savo priklausomybės nuo alkoholio neslepiantis nuteistasis A. G.. Aptartos gyvenimo ir auklėjimo sąlygos paaiškina ir A. S. bei E. K. elgesį, negalima atmesti galimybės, kad jos galėjo daryti smulkias vagystes ar kitokius teisės pažeidimus, tačiau tai nėra tos aplinkybės, kurios leistų suabejoti jų parodymais šioje byloje apie A. G. nusikalstamas veikas. Šio nuosprendžio pradžioje jau buvo paminėta, kad aptartos aplinkybės tik patvirtino nukentėjusiųjų pažeidžiamumą ir tas sąlygas, kuriomis pasinaudojęs nusikaltimus prieš šias nukentėjusiąsias padarė A. G.. Tuo tarpu apelianto versijos apie kažkokią ankstesnę nukentėjusiųjų seksualinę patirtį ar net turėtus lytinius santykius yra niekuo nepagrįstos ir paneigtos. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į medicininių tyrimų bei psichiatrų ir psichologų išvadas, tačiau šie apelianto argumentai visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Iš byloje esančių ir teisme išnagrinėtų teismo medicinos specialistų išvadų matosi, kad A. S. ir E. K. mergystės plėvės nepažeistos ir jokių požymių, kad su jomis buvo lytiškai santykiauta, nėra. Tai nepaneigia A. G. kaltės, nes, kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis lytiniu santykiavimu, t. y. nukentėjusiųjų išžaginimu, ir nebuvo kaltinamas. Tačiau tos pačios specialistų išvados visiškai paneigia nuteistojo argumentus apie nukentėjusiųjų lytinius santykius su kitais asmenimis. Pats teismas šioje byloje abiems nukentėjusiosioms paskyrė kompleksines teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizes, kurių išvados irgi jau aptartos skundžiamame nuosprendyje. Ekspertizių išvadose nurodyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ir po jo A. S. ir E. K. jokiu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga. Abi nukentėjusiosios, atsižvelgiant į jų psichologinius ir amžiaus tarpsnio ypatumus bei turimų žinių apimtį, galėjo teisingai suvokti su jomis atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo ir šiuo metu negali suprasti jų reikšmės, o dėl to jos abi negalėjo su jomis atliktiems veiksmams konstruktyviai pasipriešinti. Ekspertizių išvados padarytos ekspertams įvertinus visus bylos duomenis bei atlikus išsamų A. S. bei E. K. psichiatrinį ir psichologinį tyrimą, todėl šiomis išvadomis abejoti nėra pagrindo. Nuosprendyje teismas pagrįstai rėmėsi ir nurodytų ekspertizių išvadomis apie tai, kad A. S. ir E. K. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ir kad jos gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Šios ekspertų išvados paneigia nuteistojo argumentus dėl to, kad nukentėjusiųjų parodymai tariamai yra tik jų ,,fantazijos“. Specialisto teismo psichiatro išvadoje dėl paties A. G. psichikos būklės nurodyta, kad jokių požymių apie lėtinius A. G. psichikos sutrikimus nėra, jam nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kuris nėra medicininio nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus. Ši išvada paneigia nuteistojo versijas apie tai, kad nuo 2008 m. rudens jis taip piktnaudžiavo alkoholiu, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu pats galėjo būti bejėgiškoje būklėje. Šiuos apelianto argumentus paneigia ir kiti jau aptarti įrodymai. Pirmiausia, apie tokias apelianto nurodomas jo psichikos būsenas ir apie tokius piktnaudžiavimus alkoholiu teisme nieko neparodė jo sugyventinė T. K.. Abi nukentėjusiosios parodė, kad ir tais atvejais, kai A. G. būdavo neblaivus, jis nebūdavo toks girtas, kad nesuprastų, ką daro. Iš nukentėjusiųjų parodymų taip pat matosi, kad 2009 m. kovo 14 d., neleisdamas atrakinti savo buto durų, nuteistasis dar ir aiškino, ką abi mažametės turėtų sakyti, dėl ko jos yra jo bute, A. S. liepė sakyti, kad ją muša jos senelis, o E. K. – kad jos motina girtuokliauja ir neduoda jai valgyti. Liudytoja O. S. parodė, kad 2009 m. kovo 14 d. jau iškvietus policiją, pats A. G. buvo atidaręs savo buto duris, išėjęs pasižvalgyti į laiptinę, tačiau pamatęs liudytoją, vėl užsirakino savo bute. Tai paneigia nuteistojo aiškinimus apie tokį jo girtumą, dėl kurio jis nesuprato, kas vyksta, ir kad tą dieną pabudo tik tada, kai pareigūnai į jo butą įlipo per balkoną. Tas pačias nuteistojo versijas paneigia ir jau aptarti paties nuteistojo parodymai. Nors jis nurodo, kad jam girtam miegant kokius nors seksualinius veiksmus su juo galėjusios atlikti tik pačios nukentėjusiosios, teisme jis parodė, kad 2009 m. kovo 13 d. pabudęs suprato, matė ir jautė, kad viena nukentėjusioji ant jo sėdi ir rankomis liečia jo lytinius organus. Ikiteisminiame tyrime vykusios apklausos metu A. G. buvo parodęs ir apie tai, kad pamatęs ant jo sėdinčią ir jo lytinius organus liečiančią A. S., jis ir pats rankomis maigė jos šonus ir krūtis, o taip pat ,,pasivoliojo su ja kaip žaisdamas“. Visi šie paties nuteistojo parodymai paneigia jo versijas ir netgi patvirtina aktyvų A. G. dalyvavimą tenkinant savo lytinę aistrą. Jau aptarti bylos duomenys leidžia padaryti išvadą, kad nuteistasis padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, o jo aiškinimai apie nuolatinę sunkaus girtumo būklę, nesupratimą, ką su juo darė nukentėjusiosios, taip pat bandymai bet kokiu būdu kuo nepalankiau apibūdinti pačių nukentėjusiųjų elgesį, yra tik nuteistojo bandymai išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Jau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. G. nusikalstamas veikas padarė ne tik 2009 m. kovo 13-14 d., tačiau seksualiai prievartavo E. K. ir laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. Nuteistojo abejonės dėl to, kad mažametė nukentėjusioji negalėjusi taip tiksliai prisiminti jau nurodytų jų ,,žaidimų“ datų, taip pat yra nepagrįstos. Vertinant jau išdėstytus ir aptartus abiejų nukentėjusiųjų, A. S. globėjo S. S. bei O. S. parodymus, yra pagrindas įtarti, kad A. G. seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo veiksmus prieš abi nukentėjusiąsias galėjo atlikti ir daugiau kartų ir ilgesniais laikotarpiais. Tačiau ir kaltinamajame akte, ir nuosprendyje abejonės jau buvo įvertintos nuteistojo naudai, nes jis buvo pripažintas kaltu padaręs tik tas veikas, dėl kurių jo kaltė nekėlė jokių abejonių. Kad A. G. seksualiai prievartavo E. K. ir A. S. savo motinos bute 2009 m. kovo 13-14 d., jokių abejonių nėra. Tuo tarpu dėl E. K. seksualinio prievartavimo ankstesniais laikotarpiais teismas pagrįstai rėmėsi mažametės E. K. parodymais, kuriuose kiekvieną jos ,,žaidimų“ su A. G. atvejį nukentėjusioji susiejo su kitais konkrečiais ir nepamirštamais faktais ir aplinkybėmis. Nukentėjusioji aiškiai prisiminė, kad pirmą kartą nuteistasis jos lytinius organus laižė kitą dieną po paties A. G. gimtadienio, todėl aišku, kad tai įvyko 2008 m. spalio 17 d. Kitus seksualinio prievartavimo atvejus E. K. irgi susiejo su savo mokyklinėmis atostogomis, išvykimu iš Vilniaus svečiuotis pas močiutę, sugrįžimu namo, Naujųjų Metų švente ir kitomis konkrečiomis aplinkybėmis. Nors kai kurių nusikalstamų veikų laiką E. K. nurodė tik apytiksliai, teismas neturėjo pagrindo netikėti jos parodymais ir pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, o išnagrinėtus įrodymus įvertino teisingai. Jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir apie byloje padarytus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Jis nurodo, kad jam paskirtas gynėjas tardymo izoliatoriuje jį aplankė tik vieną kartą, neatsakė į jo siunčiamus laiškus. Be to, jis nebuvo supažindintas su baudžiamąja byla. Jau teisme 2009 m. gruodžio 11 d. jam ir kitai jo gynėjai susipažinimui su byla irgi buvo skirta tik viena valanda laiko. Šiuos apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kolegija vieną kartą atidėjo teismo posėdį ir dar kartą pateikė nuteistajam susipažinti visą baudžiamąją bylą. Apeliantas dar kartą buvo supažindintas su visa byla dalyvaujant jo gynėjai ir vertėjai. Tačiau išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad nuteistojo teisė į gynybą ir teisė susipažinti su baudžiamąja byla ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo pažeistos. Iš bylos matosi, kad visose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose įtariamojo apklausose, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo A. G. paskirti gynėjai. Jie dalyvavo ir kituose su ginamuoju atliekamuose veiksmuose, teikė ikiteisminiam tyrimui ir teismui prašymus, pats A. G. jokių skundų arba pareiškimų dėl jo teisės gintis ir pačiam, ir per gynėją nebuvo pareiškęs. Todėl jokių duomenų apie tai, kad A. G. gynėjai nebūtų atlikę BPK 48 str. 2 d. numatytų pareigų, byloje nėra. Iš bylos taip pat matosi, kad dar pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo patenkintas įtariamojo prašymas ir jis buvo supažindintas su nukentėjusiosios A. S. parodymais. Pabaigus ikiteisminį tyrimą įtariamasis kartu su gynėja buvo supažindinti su visa baudžiamąja byla ir abu pateikė prašymus. Supažindinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokole įtariamasis apie pageidavimą skirti susipažinimui su byla daugiau laiko nieko nenurodė, tokių prašymų jis nepareiškė ir pradėjus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą ir kaltinamajam paskyrus kitą gynėją, A. G. pareiškė prašymą dar kartą susipažinti su byla. Iš nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomo 2009 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad šį kaltinamojo prašymą teismas patenkino, be to, iš protokolo matosi, kad A. G. kartu su gynėja dar kartą susipažinti su byla buvo leista ne, kaip nurodo apeliantas, 1 valanda, o žymiai daugiau laiko, tam teismas buvo paskelbęs teisiamojo posėdžio pertrauką nuo 9¹⁵ iki 13¹⁰ val. Po pertraukos gynėja į teismo klausimą atsakė, kad kartu su kaltinamuoju su byla susipažino pilnai. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, dalyvaujant gynėjams, su šia byla, kuri nėra didelės apimties, buvo supažindintas ne vieną, o kelis kartus, be to, susipažinimui su byla jis turėjo pakankamai laiko. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad A. G. teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo jis įtariamas ir kaltinamas, taip pat teisė susipažinti su byla bei turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai nebuvo pažeistos ir nuteistasis šias savo teises realizavo. BPK 10 str. 1 d., 21 str. 4 d., 22 str. 3 d., 44 str. 7, 8 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Kiti apelianto argumentai dėl byloje išnagrinėtų įrodymų vertinimo jau buvo aptarti ir atmesti. Vertindamas įrodymus teismas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų irgi nepažeidė. Jokių kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kolegija taip pat nenustatė.

BK 150 str. 1 d. dispozicijoje seksualinis prievartavimas apibrėžiamas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pagal BK 150 str. 4 d. atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad lytinės aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 str., kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią. Jeigu nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu. Jeigu nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, teismas turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandą ir tik tada padaryti išvadą, ar sutikimas lytinės aistros tenkinimui yra sąmoningas ir ar jis duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Priešingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią. Veika kvalifikuojama pagal BK 149 str. 4 d. ar BK 150 str. 4 d., jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. Taip pat veika kvalifikuojama ir tuo atveju, jei kaltininkas ir nesuvokė, kad nukentėjusysis yra mažametis, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. G. net keletą metų gyveno viename bute su savo sugyventine T. K., jos dukra A. G. vadino tėvu, nuteistasis žinojo, kad E. K. yra mažametė. Jis taip pat ir anksčiau matydavo tame pačiame name gyvenusią E. K. draugę A. S., be to, ši nukentėjusioji parodė, jog pati pasakė nukentėjusiajam, kurioje klasėje mokosi ir kad jai yra 13 metų. Kad abi nukentėjusiosios tikrai mažametės, nuteistasis negalėjo nesuprasti ir pagal jų fizinius duomenis. Nors už savo draugę vyresnė A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 13 metų amžiaus, nuteistasis negalėjo manyti, kad ji yra vyresnė, tenkindamas su ja lytinę aistrą ir matydamas šios nukentėjusiosios dar tik pradedančio brendimo stadiją, kurios požymiai aprašyti teismo medicinos specialisto išvadoje. Nuteistasis ir pats neneigia, kad jis žinojo nukentėjusiųjų amžių, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jis suvokė, kad abi nukentėjusiosios buvo mažametės. Tame pačiame AT senato nutarime Nr. 49 išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ar psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Šioje byloje teismas nukentėjusiosioms paskyrė kompleksines teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizes. Jų išvadose nurodyta, kad E. K. ir A. S., atsižvelgiant į jų turimų žinių apimtį, joms būdingus individualius psichologinius ir amžiaus tarpsnio ypatumus, galėjo teisingai suvokti su jomis atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir šiuo metu negali) suprasti jų reikšmės, ko pasekoje jos negalėjo konstruktyviai pasipriešinti su jomis atliktiem veiksmams. Šios išvados patvirtina, kad abiejų nukentėjusiųjų sutikimas tenkinti lytinę aistrą su A. G. nebuvo duotas sąmoningai, o nuteistojo veikos buvo padarytos prieš nukentėjusiųjų valią ir pasinaudojant jų bejėgiška būkle dėl amžiaus. Byloje nustatyta, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąsias nenaudojo fizinio smurto ir grasinimų, nukentėjusiosios A. G. veiksmams aktyviai nesipriešino, o iš jų pačių parodymų matosi, kad netgi pačios ėjo į nuteistojo motinos butą, po to, kai 2009 m. kovo 13 d. nuteistasis jau tenkino su jomis lytinę aistrą, nukentėjusiosios liko jo bute nakvoti ir išbuvo ten iki kitos dienos vakaro. Nukentėjusioji E. K. netgi parodė apie tai, kad pirmą kartą, t. y. 2008 m. spalio 17 d., savo tėčio (A. G.) ji paprašė ,,pažaisti“ su ja pati. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus dar ir atvejį, kai tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Vis dėlto tokie atvejai, kai nustatoma, kad toks nukentėjusysis pats buvo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo iniciatorius, teismų praktikoje turi būti vertinami atsargiai ir tik įvertinus visas bylos aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, kaip seka iš E. K. ir A. S. parodymų, kaltinamojo paaiškinimų teisme mergaitės pačios buvo iniciatyvios, nesipriešino kaltinamojo norams ir veiksmams. Nors šiuo atveju teismas nurodė apie nukentėjusiųjų iniciatyvumą, ši aplinkybė paminėta kitame kontekste ir ji nereiškė pačių nukentėjusiųjų iniciatyvos būtent lytinės aistros tenkinimo veiksmams. Kolegijos nuomone, šioje byloje nukentėjusiosios lytinės aistros tenkinimo iniciatorėmis nebuvo. Nuteistojo versijos ir jo argumentai apie tai, kad nukentėjusiosios jam miegant galėjo atlikti kokius nors seksualinius veiksmus savo iniciatyva jau buvo aptarti ir paneigti. Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2008 m. spalio 17 d., kai namuose nebuvo motinos, pati paprašė A. G. su ja ,,pažaisti“. Nukentėjusioji parodė, kad padarė tai iš smalsumo, jai buvo labai gėda, bet ji paprašė, kad ,,tėtis jai ten palaižytų“. A. G. jai atsakė ,,jeigu nori, tai galiu vieną kartą“ ir palaižė. Šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo netikėti, tačiau iš jų matosi, kad pati E. K. jokių aktyvių veiksmų, rodančių jos iniciatyvą tenkinti lytinę aistrą, neatliko, o tik gėdindamasi nuteistojo paprašė to žodžiu. Tuo tarpu visus aktyvius veiksmus, laižydamas mažametei lytinius organus, šiuo atveju atliko tik nuteistasis A. G.. Žinodamas, kad tuo metu E. K. buvo tik 11 metų amžiaus, nuteistasis taip pat negalėjo nesuvokti ir, aišku, suvokė, kad tokio amžiaus mergaitės prašymas pažaisti su ja tokius ,,žaidimus“, kai laižomi lytiniai organai, tikrai nereiškė jos noro patenkinti lytinę aistrą, o buvo tik paprastas mažametės smalsumas, niekaip nesusijęs su jos seksualiniais poreikiais. Tai suprasdamas ir pasinaudodamas mažametės bejėgiška būkle dėl jos amžiaus, nuteistasis laižė jai lytinius organus. Vėliau tai kartojosi dar keletą kartų, lytinius organus jau laižydavo A. G. ir E. K. abu vienas kitam, o 2009 m. kovo 13-14 d. nuteistasis tokius pačius veiksmus, taip pat ir trindamas savo lytinius organus į E. K. bei A. S. lytinius organus, atliko su abiem nukentėjusiomis. Šias nuteistojo nusikalstamas veikas teismas tinkamai įvertino kaip mažamečių seksualinį prievartavimą pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiųjų būkle tenkinant lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, ir šias veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 150 str. 4 d. Byloje taip pat įrodyta, kad 2009 m. kovo 13-14 d. savo motinos bute A. G. ne tik seksualiai prievartavo abi nukentėjusiąsias, tačiau šiuos veiksmus atliko visiems trims būnant kartu ir vieni kitų akivaizdoje. BK 153 str. numatytas mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis, tačiau nepanaudojant prieš mažametį jokios prievartos. Tvirkinimas gali būti padaromas demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Šioje byloje įrodyta, kad 2009 m. kovo 13-14 d. laikotarpiu A. G. E. K. seksualiai prievartavo A. S. akivaizdoje, o šią nukentėjusiąją irgi seksualiai prievartavo E. K. akivaizdoje. Tokiu būdu A. G. abi nukentėjusiąsias ne tik seksualiai prievartavo, bet ir atliko abiejų mažamečių asmenų tvirkinimo veiksmus, kuriuos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 153 str.

Jau aptartos bylos aplinkybės paneigia visus nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus, jo kaltė įrodyta, naikinti teismo nuosprendį ir priimti naują, A. G. išteisinantį nuosprendį, taip pat kitokiu būdu švelninti jo padėtį arba tenkinti apelianto prašymą bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Tuo tarpu prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Šiame skunde dėstomi įvairūs nuosprendžio apskundimo pagrindai, tačiau pirmiausia nesutinkama su teismo sprendimu atskiras kaltinime išvardintas nuteistojo veikas kvalifikuoti kaip tęstines nusikalstamas veikas. Iš kaltinamojo akto matosi, kad aprašant A. G. padarytas nusikalstamas veikas visi abiejų mažamečių seksualiniai prievartavimai ir jų tvirkinimo veiksmai buvo įvardinti kaip atskiri nusikaltimai. A. G. buvo kaltinamas E. K. seksualiniais prievartavimais 2008 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 18 d. iki 25 d., 2008 m. lapkričio 1 d., laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 4 d. iki 11 d., 2009 m. vasario 14 d., 2009 m. vasario 20 d. ir 2009 m. kovo mėn., nuo 13 d. iki 14 d. Taip pat buvo kaltinamas mažametės E. K. tvirkinimu 2009 m. kovo mėn., nuo 13 d. iki 14 d. A. G. atskirų nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinamas ir dėl mažametės A. S. seksualinio prievartavimo 2009 m. kovo mėn., nuo 13 d. iki 14 d., bei dėl tuo pačiu laikotarpiu atliktų šios nukentėjusiosios tvirkinimo veiksmų. Priėmęs šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pripažino A. G. kaltu padarius tuos pačius abiejų mažamečių seksualinius prievartavimus ir atlikus tuos pačius jų tvirkinimo veiksmus, kvalifikavo nuteistojo veikas pagal tuos pačius baudžiamuosius įstatymus, t. y. pagal BK 150 str. 4 d. ir BK 153 str. Tačiau dalį kaltinime nurodytų atskirų nusikalstamų veikų įvertino kaip pavienių tęstinių nusikalstamų veikų epizodus. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino A. G. kaltu pagal BK 150 str. 4 d. dėl veiksmų E. K. atžvilgiu, visus šios nukentėjusiosios seksualinius prievartavimus laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. įvertinus kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Be to, A. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 150 str. 4 d. dėl veiksmų E. K. ir A. S. atžvilgiu ir pagal BK 153 str. dėl veiksmų tų pačių abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Šiose dalyse E. K. ir A. S. seksualinius prievartavimus 2009 m. kovo 13 d. – 14 d. ir abiejų nukentėjusiųjų tvirkinimo veiksmus tuo pačiu laikotarpiu teismas irgi įvertino ir kvalifikavo kaip tęstines nusikalstamas veikas. Nuosprendyje teismas išdėstė ir tokio nusikalstamų veikų vertinimo bei jų kvalifikavimo motyvus. Nuosprendyje nurodyta, jog byloje buvo nustatyta, kad A. G. savo sugyventinės dukrą E. K. seksualiai prievartaudavo tame bute, kuriame pats tuo metu gyveno, tai darė periodiškai ir laipsniškai nukentėjusiąją prie to pripratinęs. Nuosprendyje nurodyta, jog tai patvirtina, kad nuteistasis E. K. faktiškai buvo pasirinkęs pastoviam savo lytinės aistros tenkinimui. Teismas padarė išvadą, kad A. G. tyčia E. K. atžvilgiu buvo vieninga, nukreipta į lytinės aistros patenkinimą vis toje pačioje vietoje ir tokiu pačiu būdu, todėl jo nusikalstami veiksmai laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. buvo tęstiniai ir kvalifikuojami pagal BK 150 str. 4 d. kaip vienas nusikaltimas, o ne kaip nusikaltimų daugetas. Toliau nuosprendyje nurodyta, kad 2009 m. kovo 13-14 d., jau kitame bute nuteistasis seksualiai prievartavo abi mažametes nukentėjusiąsias pakaitomis, tuo pačiu metu ir abi toje pačioje vietoje. Tomis dienomis A. G. tyčia buvo nukreipta į lytinės aistros tenkinimą pakaitomis su abiem mažametėm, vienos tvirkinimo metu kitą seksualiai prievartaujant. Todėl šiuos seksualinio prievartavimo veiksmus vienos ir kitos nukentėjusiosios atžvilgiu teismas irgi kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir pagal vieną baudžiamąjį įstatymą, t. y. pagal BK 150 str. 4 d. Šį dviejų mažamečių seksualinį prievartavimą teismas įvertino dar ir kaip antrą A. G. nusikalstamos veikos epizodą. Tokiu pačiu būdu kaip tęstinius teismas įvertino ir nuteistojo veiksmus demonstruojant seksualinio prievartavimo veiksmus iš pradžių vienai, o po to kitai mažametei, nes tai, teismo nuomone, A. G. padarė irgi veikdamas vieninga tyčia. Nuosprendyje nurodyta, kad šie nuteistojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami iš sutapties su seksualiniu prievartavimu pagal BK 153 str. kaip vienas tvirkinamųjų veiksmų epizodas. Prokuroras su šia nuosprendžio dalimi nesutinka, apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti ir A. G., nuteisto pagal BK 150 str. 4 d. ir BK 153 str., nusikalstamas veikas perkvalifikuoti kaip atskiras nusikalstamas veikas taip, kaip jos buvo išdėstytos kaltinamajame akte. Konkretūs prokuroro nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentai, ginčijamos bylos aplinkybės ir apeliacinio skundo esmė šiame nuosprendyje jau buvo nurodyti. Prokuroro skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atskiras nuteistojo nusikalstamas veikas įvertino kaip tęstinius nusikaltimus, remiamasi doktrininiu vieningos tyčios aiškinimu, taip pat jau suformuota teismine praktika, pateikiama nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą kitą kasacinę baudžiamąją bylą Nr. 2K-396/2007.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nurodyta apie tai, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos esmę atskleidžiantys kriterijai, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. spalio 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007. Šioje nutartyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, nustatomas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo kvalifikavimo klausimų išsprendimas esant nusikaltimų daugetui aptartas ir jau paminėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49. Šio nutarimo 17 p. išaiškinta, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau negali būti laikomas vienu tęstiniu nusikaltimu toks atvejis, kai asmuo, turėdamas vieningą sumanymą, padaro BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas veikas, t. y. lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju. Tame pačiame nutarimo punkte taip pat išaiškinta, kad jei asmuo lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su keliais nukentėjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas. Prokuroro apeliaciniame skunde paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2007 irgi pirmiausia išdėstytos tos pačios BK 63 str. 10 d. ir Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 17-o punkto išaiškinimų nuostatos. Toliau nutartyje nurodyta, jog pagal doktrininį įstatymo aiškinimą vieninga tyčia yra tada, kai asmuo, prievartaudamas nukentėjusįjį pirmą kartą, suvokia, kad ir ateityje seksualiai prievartaus šį nukentėjusįjį. Jei asmuo, atlikęs seksualinį prievartavimą, po kiek laiko pasitaikius progai vėl sumano seksualiai prievartauti nukentėjusįjį asmenį, tokia veika jau laikoma pakartotiniu nusikaltimu ir kvalifikuojama atskirai. Bet kuriuo atveju, teismo išvada dėl kelių seksualinio prievartavimo atvejų kvalifikavimo kaip vieno tęstinio nusikaltimo turi būti motyvuota teismo nuosprendyje.

Teismo išvada nuteistojo A. G. padarytus mažametės E. K. seksualinius prievartavimus laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą skundžiamame nuosprendyje motyvuota, o šie teismo motyvai jau buvo išdėstyti. Kolegijos nuomone, šiuo atveju teismo išvada dėl nuteistojo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos pagrįsta ir neprieštarauja nei įstatymo nuostatoms, nei jau aptartai teisminei praktikai. Tuo tarpu prokuroro skundo argumentai dėl nesutikimo su tokia teismo išvada yra nepagrįsti. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas neišsamiai išanalizavo A. G. parodymus, kuriuose jis pats nė karto neužsiminė apie tai, kad jau prieš pirmąjį E. K. seksualinį prievartavimą ar jo metu jis jau turėjo sumanymą seksualiai prievartauti nukentėjusiąją tam tikrą laiko tarpą. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė yra esminė, dėl kurios teismas netinkamai įvertino A. G. nusikalstamo sumanymo turinį. Tokius prokuroro skundo argumentus kolegija atmeta. Nuteistojo A. G. parodymus, duotus ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, teismas išanalizavo labai išsamiai, tie parodymai dar kartą buvo išdėstyti bei įvertinti ir šiame nuosprendyje. Nors vienų apklausų metu A. G. savo kaltę visiškai neigė, o kitų apklausų metu kaltu iš dalies prisipažino, visų jo parodymų esmė buvo ta pati. A. G. visuose parodymuose kategoriškai neigė padaręs kaltinime nurodytus seksualinio prievartavimo ir mažamečių tvirkinimo veiksmus, aiškino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu piktnaudžiavo alkoholiu, ne viską prisimena, todėl neatmetė galimybės, kad kokius nors seksualinio pobūdžio veiksmus su juo savo iniciatyva galėjo atlikti pačios nukentėjusiosios. Šie nuteistojo parodymai buvo įvertinti ir pagrįstai atmesti. Pirmiausia tuos parodymus atmetė pats prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą ir perdavęs bylą nagrinėti teismui. Tuo tarpu teismas irgi atmetė jau nurodytas nuteistojo versijas ir priimdamas nuosprendį rėmėsi tik tais A. G. parodymais, kurie atitiko kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Prokuroro skundo argumentas apie tai, kad pats A. G. savo parodymuose nepatvirtino vieningo sumanymo ir vieningos tyčios seksualiai prievartauti mažametę E. K. tam tikrą laiko tarpą, atmetamas be jokių išlygų. Savo parodymuose A. G. neigė ir tebeneigia bet kokią tyčią ar bet kokį sumanymą seksualiai prievartauti nukentėjusiąją ne tik tam tikrą laiko tarpą, bet ir visais konkrečiais atvejais. Jis iš viso neprisipažino padaręs bet kokius kaltinime nurodytus aktyvius tyčinius veiksmus. Įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam, o nuosprendyje negali būti net užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo. A. G. visų apklausų metu neprisipažino padaręs nei vienos BK 150 str. 4 d. ir BK 153 str. numatytos nusikalstamos veikos, todėl įrodinėjimo našta dėl jo tyčios turinio padarant šias nusikalstamas veikas, jam taip pat negalėjo ir negali būti perkelta. Tuo tarpu prokuroro skunde faktiškai kaip tik prašoma remtis tuo, kad nuteistasis neįrodė savo nekaltumo, šiuo konkrečiu atveju – kad jis pats nepatvirtino vienų ar kitų aplinkybių, atskleidžiančių jo tyčios turinį. Toks motyvas teismo nuosprendyje ne tik reikštų kaltinamojo ar nuteistojo teisės į gynybą pažeidimą, bet ir būtų esminis baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas. Skundžiamame nuosprendyje savo išvadą dėl A. G. vieningos tyčios seksualiai prievartauti E. K. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. teismas pagrindė jau aptartų byloje išnagrinėtų įrodymų visetu, t. y. pačios nukentėjusiosios E. K. parodymais ir juos patvirtinančiais kitais įrodymais. Nuosprendyje teismas įvertino tai, kad A. G. seksualinio prievartavimo veiksmus savo sugyventinės dukros E. K. atžvilgiu atlikdavo tame bute, kuriame jis pats tuo metu gyveno, tuos veiksmus atlikdavo toje pačioje vietoje ir tokiu pačiu būdu, periodiškai ir nukentėjusiąją laipsniškai prie to pripratinęs. Prokuroro skundo argumentas, kad šios aplinkybės negalėjo turėti lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl tęstinės nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, pagrįstas tik iš dalies. Byloje tikrai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. A. G. keletą kartų seksualiai prievartavo E. K. tame pačiame bute ir tokiu pačiu būdu. Pagrįsta ir teismo išvada, kad tie veiksmai buvo atliekami periodiškai, taip pat nustatyta, kad nors šis E. K. seksualinio prievartavimo laikotarpis tęsėsi net keletą mėnesių laiko, tačiau tie patys iš esmės tapatūs nusikalstami veiksmai prieš tą pačią nukentėjusiąją nebuvo vienas nuo kito nutolę laiko atžvilgiu. Visos šios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo vieningos tyčios tikrai turi svarbios reikšmės. Galima būtų sutikti, kad vien tik šių aplinkybių išvadai apie A. G. vieningą tyčią seksualiai prievartauti E. K. tam tikrą laiką dar nepakaktų, tačiau tokį vieningą nuteistojo sumanymą, kolegijos nuomone, patvirtina dar ir kitos aplinkybės. Nustatyta, kad A. G. su E. K. lytinę aistrą tenkindavo nepanaudodamas fizinio smurto ar grasinimų tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, o tai darė pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos amžiaus. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji tokiems A. G. veiksmams neprieštaravo, o pirmą kartą netgi pati paprašė A. G. pažaisti su ja tuos ,,žaidimus“. Šios bylos aplinkybės jau buvo aptartos ir įvertintos, jos nešalina A. G. baudžiamosios atsakomybės ir jo nusikalstamos veikos pagal BK 150 str. 4 d. buvo kvalifikuotos teisingai. Vis dėlto šios aplinkybės, kolegijos nuomone, irgi svarbios sprendžiant nuteistojo nusikalstamo sumanymo ir jo tyčios turinio klausimą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios ir nuteistojo tarpusavio santykiai buvo geri, E. K. A. G. vadino savo tėvu ir apie tai parodė netgi šioje byloje vykusių apklausų metu. Nurodytu laikotarpiu žaisdami mažametės vadinamus ,,žaidimus“, t. y. vienas kitam laižydami lytinius organus, nuteistasis ir nukentėjusioji tai slėpė nuo tame pačiame bute gyvenusios nukentėjusiosios motinos, tai darydavo tada, kai jos nebūdavo namuose ir tai buvo savotiškas nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio susitarimas bei jų abiejų bendra paslaptis. Lytinės aistros tenkinimo veiksmai būdavo atliekami tada, kai namuose nebūdavo nukentėjusiosios motinos, jie nutrūkdavo kai E. K. atostogų metu ilgesniam laikui išvykdavo iš namų, tačiau vėl būdavo atnaujinami, kartojami ir tęsiami nukentėjusiajai sugrįžus į namus. Prokuroras skunde nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. G. E. K. prie lytinės aistros tenkinimo veiksmų laipsniškai pripratino ir kad jo tyčia seksualiai prievartauti nukentėjusiąją visada atsirasdavo staiga ir iš naujo. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmiausia, pačiame prokuroro skunde teiginys apie staigų ir vis naujos tyčios kilimą kiekvienu seksualinio prievartavimo atveju niekuo nepagrįstas, apeliantas nenurodo jokių šį teiginį patvirtinančių bylos aplinkybių. Be to, bylos aplinkybės tokį prokuroro skundą netgi paneigia. A. G. negalėjo visais atvejais sumanyti atlikti lytinės aistros tenkinimo veiksmus to neplanuodamas ir juo labiau staiga, nes tai galėjo padaryti tik tada, kai namuose nebūdavo jo sugyventinės ir nukentėjusiosios motinos. Abu šiuos veiksmus slėpdami nuo T. K., nuteistasis ir nukentėjusioji galėjo tenkinti lytinę aistrą tik tada, kai turėjo tokią galimybę ir šiuos savo veiksmus turėjo planuoti. Nukentėjusiosios laipsniškas pripratinimas prie tokių lytinės aistros tenkinimo veiksmų kvalifikuojant nusikalstamą veiką esminės reikšmės šiuo atveju neturi, tačiau ši teismo paminėta aplinkybė irgi yra svarbi ir ją bylos duomenys taip pat patvirtina. Byloje nustatyta, kad nors E. K. pirmą kartą palaižyti jos lytinius organus A. G. paprašė pati, tačiau anksčiau ji tokios praktikos neturėjo, tokius veiksmus pirmą kartą jai atliko nuteistasis A. G.. Be to, remiantis pačios nukentėjusiosios parodymais, nuo 2009 m. sausio mėn. pradžios lytinius organus jau laižydavo ne tik nuteistasis nukentėjusiajai, bet ir pati nukentėjusioji nuteistajam. Nors šie veiksmai yra lytinės aistros tenkinimas tokiu pačiu oraliniu būdu, vis dėlto tai patvirtina, kad nuteistasis mažametę nukentėjusiąją prie tokių veiksmų laipsniškai pratino ir tie veiksmai tapdavo vis įvairesni. Įvertinusi visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad teismas nuteistojo lytinės aistros tenkinimo epizodus laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m,. vasario 20 d. įvertino ir kvalifikavo teisingai. Šiuo laikotarpiu A. G. keletą kartų tenkino lytinę aistrą su ta pačia nukentėjusiąja E. K. turėdamas vieną sumanymą ir vieningą tyčią. Seksualiai prievartaudamas nukentėjusiąją pirmą kartą nuteistasis suvokė, kad tai darys ir ateityje, todėl keletą lytinės aistros tenkinimo veiksmų, kuriuos A. G. su E. K. atliko laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d., teismas pagrįstai įvertino kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 150 str. 4 d.

Prokuroro skundas iš dalies yra pagrįstas, nes teismas nepagrįstai kaip tęstinius nusikaltimus įvertino bei kvalifikavo ir kitas A. G. nusikalstamas veikas, kurių metu jis 2009 m. kovo 13-14 d. laikotarpiu jau kitame bute seksualiai prievartavo ir tvirkino jau ne vieną, o abi mažametes E. K. ir A. S.. Skundžiamo nuosprendžio motyvuose dėl tokio šių nuteistojo nusikalstamų veikų įvertinimo yra prieštaravimų, o pati išvada, kad šios nusikalstamos veikos buvo tęstinės, neatitinka bylos aplinkybių. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad abiejų nukentėjusiųjų seksualinius prievartavimus kitame bute 2009 m. kovo 13-14 d. laikotarpiu nuosprendyje teismas įvardino kaip antrąjį A. G. nusikalstamos veikos epizodą. Jau paminėtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2007 buvo nurodyta apie tai, kad terminas ,,epizodas“ naudojamas tik pavienės tęstinės nusikalstamos veikos atskiroms grandims (veikoms) pažymėti. Tuo tarpu šioje byloje, pripažinęs A. G. kaltu padarius dvi tęstines, tačiau atskiras nusikalstamas veikas (2008 m. spalio 17 d. – 2009 m. vasario 20 d. laikotarpiu ir 2009 m. kovo 13-14 d. laikotarpiu), antrąją atskirai kvalifikuotą pagal BK 150 str. 4 d. A. G. nusikalstamą veiką teismas įvardino kaip antrąjį šio nuteistojo nusikalstamos veikos epizodą. Dėl to šioje dalyje nuosprendis yra prieštaringas. Vis dėlto nurodytais skirtingais laikotarpiais padarytas nusikalstamas veikas teismas pagrįstai įvertino kaip atskirus nusikaltimus, o prokuroro skundas tenkinamas dėl kitų priežasčių. Byloje nustatyta, kad 2009 m. kovo 13-14 d. savo motinos bute A. G. seksualiai prievartavo pakaitomis abi nukentėjusiąsias, be to, seksualiai prievartaudamas vieną, o po to kitą nukentėjusiąją, tai darydavo kitos mažametės akivaizdoje ir tokiu būdu dar ir atliko abiejų mažamečių tvirkinimo veiksmus. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į savo lytinės aistros tenkinimą pakaitomis su abiem mažametėm vienos tvirkinimo metu kitą nukentėjusiąją tuo metu seksualiai prievartaujant. Todėl teismas padarė išvadą, kad sutaptį sudarančios nuteistojo nusikalstamos veikos seksualiai prievartaujant abi nukentėjusiąsias ir jas abi tvirkinant buvo tęstiniai nusikaltimai. Nuteistojo nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 150 str. 4 d., ir vienas nusikaltimas, numatytas BK 153 str. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų. Galima sutikti su tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu arba artimais laikotarpiais A. G. tikrai turėjo tyčią seksualiai prievartauti ir tvirkinti abi mažametes nukentėjusiąsias. Taip pat teisinga teismo išvada dėl nusikalstamų veikų sutapties, nes seksualiai prievartaudamas vieną, o po to kitą nukentėjusiąją, darydamas tai kitos nukentėjusiosios akivaizdoje ir tokiu būdu atlikdamas jas tvirkinančius veiksmus, nuteistasis tais pačiais nusikalstamais veiksmais tikrai padarė po du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Šiuo atveju jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 str. 4 d. ir BK 153 str., sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Tačiau teismas neįvertino to, kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami tik tokie tapatūs ar vienarūšiai nusikalstami veiksmai, kurie, vertinant atskirai, ne tik atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnio numatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, bet ir yra padaryti įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Prokuroro skunde teisingai nurodyta, kad A. G. nusikalstamos veikos negalėjo būti įvertintos tęstinėmis, nes nuteistasis šiuo atveju seksualiai prievartavo ir tvirkino jau ne vieną, o abi nukentėjusiąsias. Jau nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 17 p. aiškiai nurodyta, kad jei asmuo lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su keliais nukentėjusiaisiais, padarytos veikos sudaro nusikalstamą sutaptį ir kiekvieno nukentėjusiojo išžaginimas ar seksualinis prievartavimas kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas. Nors šiame nutarime išaiškinta teismų praktika išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose, tokia praktika taikoma ir sprendžiant klausimus dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 153 str., juo labiau, kad mažamečio asmens tvirkinimas irgi yra tame pačiame BK XXI skyriuje numatytas nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Dėl to, kas buvo išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas. Nuteistojo A. G. nusikalstamos veikos dėl E. K. ir A. S. seksualinio prievartavimo ir jų tvirkinimo nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d., kvalifikuotos pagal BK 150 str. 4 d. ir pagal BK 153 str. kaip tęstinės nusikalstamos veikos, perkvalifikuojamos į atskiras nusikalstamas veikas atskirai pagal BK 150 str. 4 d. dėl E. K. ir A. S. seksualinio prievartavimo ir atskirai pagal BK 153 str. dėl abiejų mažamečių nukentėjusiųjų tvirkinimo.

Prokuroro apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma nuosprendį pakeisti ir nustatyti nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat yra pagrįsta. Iš byloje surašyto kaltinamojo akto matosi, kad aprašant įtariamojo A. G. nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta ta, kad A. G. nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Priėmęs byloje apkaltinamąjį nuosprendį, jo nustatomoje dalyje išdėstant įrodytomis pripažintų A. G. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pats teismas nurodė, kad šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nepripažino. Nuosprendyje teismas nurodė, jog iš nukentėjusiųjų E. K. ir A. S. parodymų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. G. girtas būdavo ne visuomet. Be to, nuteistasis pats nurodė, kad kiekvieną kartą nebuvo nustatytas jo girtumo laipsnis. Teismo nuomone, nors bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog tęstinių nusikalstamų veiksmų metu nuteistasis gerdavo alkoholį, tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nes nuteistasis taip elgdavosi ir būdamas blaivus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nuteistojo girtumą pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, ši teismo išvada yra nepagrįsta ir neatitinkanti bylos aplinkybių, tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Skunde teisingai nurodyta, kad kaltininko apsvaigimo nuo alkoholio būsena, kaip ir kitos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nustatinėjama pagal tas pačias BPK numatytas įrodinėjimo taisykles. Šioje byloje nėra jokių A. G. apsvaigimą nuo alkoholio patvirtinančių specialisto išvadų ir kitų rašytinių dokumentų, tačiau nuteistojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina jo paties, abiejų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Kad 2009 m. kovo 14 d. policijos pareigūnams patekus į A. G. butą, nuteistasis jame buvo surastas neblaivus, nėra jokių abejonių. Tai patvirtina ne tik jau aptarti liudytojais apklaustų S. S. bei O. S., tačiau ir policijos pareigūno P. M. parodymai. Nukentėjusiosios E. K. ir A. S. irgi parodė, kad joms būnant A. G. bute 2009 m. kovo 13-14 d., nuteistasis pirmąją dieną iš pradžių girtas nebuvo, tačiau po to vartojo alkoholį, apie 20 val. jau buvo girtas. Abi nukentėjusiosios parodė, kad kitos dienos (kovo 14 d.) vakare, apie 20 val., A. G. irgi buvo girtas, jie vėl žaidė tuos pačius ,,žaidimus“, o iš karto po to į buto duris pradėjo belstis A. S. senelis S. S.. Nukentėjusioji E. K. parodė ir apie tai, kad pirmą kartą laižydamas jai lytinius organus 2008 m. spalio 17 d., iš karto po savo gimtadienio, A. G. buvo išgėręs. Šie jų ,,žaidimai“ tęsėsi iki 2009 m. vasario mėn., jų metu A. G. dažniausiai būdavo išgėręs, nors ir suprasdavo kas vyksta. Pats nuteistasis A. G. teisme parodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėn. apie 6 mėnesius laiko nemažai gėrė, todėl būdavo net nesąmoningose būklėse. Nuteistasis neatmetė galimybės, kad abi nukentėjusiosios galėjo su juo atlikti kokius nors seksualinius veiksmus, kai jis būdavo labai apsvaigęs nuo alkoholio, pats parodė, kad kai po motinos laidotuvių vėl girtavo, jo sugyventinės prašymu jos duktė nukentėjusioji E. K. netgi užeidavo pažiūrėti, ar jis gyvas ir pažiūrėjusi vėl išeidavo. Nuteistasis taip pat teisme parodė, kad 2009 m. kovo 13 d. buvo labai girtas, kitą rytą išsiblaivė, nuėjo pas kaimyną, ten vėl gėrė, po to miegojo, todėl net negirdėjo, kaip į buto duris beldžiasi A. S. senelis ir policija. A. G. dar parodė, kad jam reikia išgerti visai nedaug kad būtų girtas, kad ,,iš karto atsijungtų“ pakakdavo pusės butelio vyno arba burnos skalavimo skysčio. Alkoholio vartojimas buvo jo senas išbandytas atsipalaidavimo būdas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teisme sakydamas paskutinį žodį A. G. jau nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš kitiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaitytų jau aptartų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad apklaustas įtariamuoju A. G. savo kaltę neigė, tačiau irgi parodė, kad 2009 m. kovo 13 d. girtavo su kaimynu Jonu, grįžęs namo vėl vartojo alkoholį, girtas miegojo ir pabudo pajutęs, kad ant jo sėdi nukentėjusioji A. S.. Kitą dieną, t. y. kovo 14 d., vėl savo bute girtas miegojo tol, kol per balkoną į butą įlipo pareigūnai.

Teismo sprendimas nepripažinti apsvaigimo nuo alkoholio nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra nepagrįstas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dar kartą pažymėtina, kad apie nusikalstamų veikų padarymą apsvaigus nuo alkoholio pats teismas nurodė skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Šioje nuosprendžio dalyje išdėstomos pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Nurodęs, kad nusikaltimus A. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šią aplinkybę kaip įrodytą išdėstęs nuosprendžio nustatomojoje dalyje, o vėliau to paties nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaręs kitokią išvadą, pats teismas dėl tos pačios aplinkybės padarė visiškai skirtingas išvadas. Kolegijos nuomone, bylos aplinkybes atitiko būtent pirmoji teismo išvada, juo labiau, kad motyvai, dėl kurių nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo pripažintas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nepagrįsti ir dėl kitų priežasčių. Nuosprendyje buvo paminėtas paties A. G. argumentas, kad kiekvieną kartą nebuvo nustatytas jo girtumo laipsnis, be to, teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad jas seksualiai prievartaudamas nuteistasis ne visuomet būdavo girtas. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad dalį tokių pačių nusikalstamų veikų nuteistasis padarė blaivus, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo būtent nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio. Kolegijos nuomone, šiuo atžvilgiu teismas netinkamai įvertino jau aptartus įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Nuteistojo nusikalstamos veikos tikrai buvo tęstinės ir truko tam tikrus laikotarpius. Net ir keičiant nuosprendžio dalį dėl 2009 m. kovo 13-14 d. laikotarpiu padarytų nusikaltimų kvalifikavimo, atskirai kvalifikuoti abiejų nukentėjusiųjų seksualiniai prievartavimai ir jų tvirkinimo veiksmai irgi yra tęstiniai nusikaltimai. Tačiau tai, kad darydamas tęstinius nusikaltimus nuteistasis ne visada buvo girtas, o dalį tapačių nusikalstamų veiksmų padarė būdamas blaivus, negalėjo būti kliūtimi apsvaigimą nuo alkoholio pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tokia išvada daroma įvertinus ir jau aptartus paties nuteistojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, o taip pat rašytinius įrodymus, tarp jų ir specialisto psichiatro išvadą, kuria nuteistajam buvo nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas. 2009 m. kovo 13-14 d. laikotarpiu nuteistasis alkoholį vartojo abi dienas. Tuo metu abi nukentėjusiąsias jis seksualiai prievartavo ir jas tvirkino po kelis kartus. Įrodyta ir tai, kad A. G. tikrai buvo apsvaigęs nuo alkoholio seksualiai prievartaudamas E. K. pirmą kartą 2008 m. spalio 17 d., o remiantis nukentėjusiosios E. K. parodymais, kuriais teismas patikėjo ir jais pagrindė savo išvadas dėl A. G. kaltės, nuteistasis dažniausiai būdavo girtas ir kitais seksualinio prievartavimo atvejais, besitęsusiais iki 2009 m. vasario 20 d. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis padarė didžiąją dalį jo tęstines nusikalstamas veikas sudarančių nusikalstamų veiksmų. Paties nuteistojo argumentas, kad kiekvienu atveju nebuvo nustatytas jo girtumo laipsnis, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Konkretus girtumo laipsnis, dėl kurio apsvaigimas nuo alkoholio gali būti pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, baudžiamuosiuose įstatymuose nenumatytas. BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatoma tada, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jei šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors šioje byloje tikslus A. G. girtumo laipsnis padarant nusikaltimus nustatytas nebuvo, nėra abejonių, kad visus tęstinius nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kad tas apsvaigimas buvo pakankamai ženklus, kad turėtų įtakos nuteistojo elgesiui, irgi nėra abejonių, tai patvirtina paties A. G. parodymai apie jo nuolatinį girtavimą kaltinime nurodytais laikotarpiais, o taip pat jo paties parodymai apie tai, kad visiškam apsvaigimui (,,išsijungimui“) nuteistajam pakakdavo išgerti tik nedidelį kiekį alkoholio. Nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta tik tuo atveju, jei nustatoma, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o šioje byloje nuteistojo girtumas tokią įtaką tikrai turėjo. Apsvaigimo nuo alkoholio būsena mažina asmens gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus ir potraukius, todėl A. G. apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų, kurių metu nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą, padarymui tikrai turėjo įtakos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismo išvada, jog nuteistojo girtumas neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, neatitinka šios bylos aplinkybių, o nenustatęs šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas dar ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šioje dalyje nuosprendis keičiamas, o nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl A. G. paskirtos bausmės ir dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimo irgi yra iš dalies pagrįsti.

Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant nuteistajam A. G. bausmes teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi ir BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skiriant bausmes buvo atsižvelgta į A. G. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, tų nusikaltimų padarinius, buvo atsižvelgta į kaltininko asmenybę ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatyta jokių nuteistojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, dydžiu artimas baudžiamųjų įstatymų sankcijų vidurkiams. Galima būtų sutikti, kad bausmių skyrimo motyvai skundžiamame nuosprendyje išdėstyti tinkamai, o bausmės nuteistajam irgi paskirtos teisingai. Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas, dalis nuteistojo nusikalstamų veikų perkvalifikuojamos, taip pat nustatoma nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme ir tai turėjo reikšmės bausmių paskyrimui. Keičiant nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo kolegija taip pat vadovaujasi BPK 320 str. 4 d. nuostatomis, pagal kurias nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma A. G. veikas dėl seksualinio prievartavimo perkvalifikuoti į aštuonias atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 150 str. 4 d., už pirmąją E. K. seksualinį prievartavimą 2008 m. spalio 17 d. paskirti nuteistajam 8 metų laisvės atėmimo bausmę, o už visas kitas nusikalstamas veikas pagal BK 150 str. 3 d. paskirti vienodas 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Prokuroro skundas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo buvo patenkintas iš dalies, į atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 150 str. 4 d. perkvalifikuojami tik nuteistojo nusikalstami veiksmai 2009 m. kovo 13 d. – 14 d. seksualiai prievartaujant abi nukentėjusiąsias. Todėl skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK 150 str. 4 d. dėl E. K. seksualinio prievartavimo laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d. paskirta bausmė nekeičiama, o pagal BK 150 str. 4 d. dėl abiejų nukentėjusiųjų seksualinio prievartavimo nuo 2009 m. kovo 13 d. iki 14 d. nuteistajam skiriamos bausmės, kurios nurodomos prokuroro apeliaciniame skunde. BK 153 str. sankcija numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Nuosprendyje teismas išdėstė motyvus, dėl kurių nuteistajam skyrė būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir pagal BK 153 str. paskyrė A. G. sankcijos vidurkį atitinkančią 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras prašo už abiejų mažamečių nukentėjusiųjų tvirkinimą nuteistajam paskirti maksimalias 2 metų laisvės atėmimo bausmes. Nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir A. G. nusikalstami veiksmai dėl mažamečių asmenų tvirkinimo perkvalifikuojami į atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 153 str. Kolegija vadovaujasi tais pačiais nuosprendyje išdėstytais motyvais, atsižvelgia į konkrečias mažamečių asmenų tvirkinimo aplinkybes, į tai, kad šias veikas nuteistasis padarė darydamas kitą, labai sunkų nusikaltimą, todėl irgi daroma išvada, kad A. G. pagal BK 153 str. turi būti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Kadangi buvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pagal BK 153 str. A. G. skiriamos laisvės atėmimo bausmės mažesnės, negu prašoma prokuroro skunde, tačiau griežtesnės už tą bausmę, kuri pagal BK 153 str. buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma, vadovaujantis BK 63 str., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 10 metų ir 6 mėnesiams. Prokuroro prašymas bausmes subendrinti tik dalinio sudėjimo būdu yra nepagrįstas. BK 150 str. 4 d. numatytas nusikaltimas yra labai sunkus, o BK 153 str. numatyta nusikalstama veika priskiriama tik nesunkių nusikaltimų kategorijai, tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad 2009 m. kovo 13-14 d. laikotarpiu padaryti seksualiniai prievartavimai ir mažamečių asmenų tvirkinimai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl skiriant nuteistajam A. G. galutinę subendrintą bausmę, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, bausmės bendrinamos ir apėmimo, ir dalinio sudėjimo būdu BK 63 str. 6 d. nustatyta tvarka.

Iš bylos matosi, kad joje prokuroras buvo pareiškęs civilinius ieškinius, kuriuose iš nuteistojo A. G. prašė priteisti nukentėjusiajai E. K. 50 000 Lt, o nukentėjusiajai A. S. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas šiuos ieškinius patenkino iš dalies ir priteisė neturtinei žalai atlyginti E. K. 15 000 Lt, o A. S. 10 000 Lt. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuosprendį šioje dalyje irgi pakeisti ir pareikštus civilinius ieškinius patenkinti pilnai. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ženkliai sumažino ieškiniuose prašytas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas, nebuvo atsižvelgta į tai, kad mažametė E. K. buvo seksualiai prievartauta mažiausiai 8 kartus, taip pat nuosprendyje be pagrindo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiosioms nebuvo padaryti fizinio pobūdžio sužalojimai. Prokuroras nurodo, kad ši aplinkybė nesumažina nukentėjusiosioms padarytos žalos, nes nuteistojo padaryti nusikaltimai mažametėms padarė dideles psichologines traumas ir visam gyvenimui iškreipė jų seksualinio gyvenimo patirtį. Šioje dalyje prokuroro skundas irgi iš dalies pagrįstas.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nuteistojo A. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiosioms fiziniai sužalojimai tikrai nebuvo padaryti, tačiau akivaizdu, kad seksualiai prievartaudamas ir tvirkindamas nuteistasis mažametėms nukentėjusiosioms sukėlė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, o šie nusikaltimų padariniai iki šiol neišnykę ir dar gali trukti ilgą laiką. Tai patvirtina ir jau aptartos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizių išvados, kuriose nurodyta, kad šiuo metu E. K. emocinėje būsenoje stebimas iešliekantis byloje nagrinėjamo įvykio psichotraumuojantis poveikis, dėl ko jai rekomenduojama psichologinė pagalba. Nors nukentėjusioji A. S. buvo seksualiai prievartaujama mažiau kartų ir trumpesnį laikotarpį, jai šiuo metu konstatuojamas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, jos emocinėje būsenoje stebimas išliekantis byloje nagrinėjamo įvykio psichotraumuojantis poveikis, dėl ko jai netgi rekomenduojama intensyvi stacionari psichologinė pagalba. Visa tai patvirtina, kad abiems nukentėjusiosioms neturtinė žala tikrai buvo padaryta. Iš nuosprendžio matosi, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovavosi iš esmės visais CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Buvo atsižvelgta į tai, kad A. G. neturtinę žalą nukentėjusiosioms padarė labai sunkiais tyčiniais nusikaltimais, taip pat į tai, kad šie nusikaltimai padaryti nukentėjusiųjų brandos ir vystymosi laikotarpiu, kad nusikaltimų pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką. Atsižvelgta ir į tai, kad nors E. K. buvo seksualiai prievartaujama ilgesnį laiką, kitai nukentėjusiajai A. S. šiuo metu reikalinga didesnė psichologinė pagalba. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimais nukentėjusiosioms nebuvo padaryti fizinio pobūdžio sužalojimai, taip pat atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis A. G. niekur nedirbo ir neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas žalos atlyginimo išieškojimas. Nors į visus CK 6.250 str. 2 d. nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus teismas, kaip jau minėta, faktiškai atsižvelgė, kolegijos nuomone, nuosprendyje vis dėlto nepakankamai įvertino neturtinę žalą padariusio nuteistojo kaltę, jo padarytų nusikaltimų padarinius, o taip pat, nustatydamas neturtinės žalos dydį, per didelį prioritetą skyrė prastai nuteistojo turtinei padėčiai. Seksualiai prievartaudamas abi mažametes nuteistasis padarė tyčinius labai sunkius nusikaltimus. Galima sutikti su prokuroro skundo argumentu dėl to, kad teismas be pagrindo vienu iš neturtinės žalos dydžio sumažinimo motyvu nurodė tai, kad nukentėjusiosioms nebuvo padaryti fizinio pobūdžio sužalojimai. Bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi būti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Šioje byloje abi mažametės nukentėjo nuo nusikaltimų jų seksualiniam neliečiamumui, todėl teismas turėjo labiau atsižvelgti būtent į nukentėjusiųjų patirtas psichines traumas ir galimus ilgalaikius jų padarinius. Vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nors skundžiamame nuosprendyje nuteistojo A. G. turtinė padėtis paminėta kartu su kitais žalos dydžio nustatymo kriterijais, vis dėlto iš teismo motyvų turinio galima spręsti, kad sumažinant prašomų priteisti neturtinės žalos atlyginimų dydžius nuteistojo turtinei padėčiai teismas skyrė didžiausią reikšmę. Šį kriterijų, kaip jau buvo minėta, teismas per daug sureikšmino. Teisminėje praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Lygiai taip pat šis kriterijus neturi būti sureikšmintas ir bylose dėl nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Šioje byloje A. G. seksualiai prievartavo mažametes, jo padaryti nusikaltimai labai sunkūs, todėl nuteistojo turtinė padėtis sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą negalėjo turėti ne tik lemiamos, bet ir ženklios reikšmės. Per didelis nuteistojo turtinės padėties sureikšminimas šiuo atveju prieštarauja ir pačiame nuosprendyje išvardintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, nes jų paskirtis yra siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Dėl jau aptartų aplinkybių kolegija nuosprendį keičia ir šioje dalyje. Abiems nukentėjusiosioms priteisti neturtinės žalos atlyginimai didinami iki artimesnių toms sumoms, kurios nurodytos prokuroro civiliniuose ieškiniuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., teisėjų kolegija

n usprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką dėl E. K. ir A. S. seksualinio prievartavimo nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d., kvalifikuotą pagal BK 150 str. 4 d. kaip tęstinę nusikalstamą veiką, perkvalifikuoti į atskiras nusikalstamas veikas ir A. G. nuteisti:

- pagal BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d.) laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams;

- pagal BK 150 str. 4 d. (dėl A. S. seksualinio prievartavimo nuo 2009 m. kovo 13 d. iki kovo 14 d.) laisvės atėmimu 8 metams ir 3 mėnesiams.

Nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką dėl E. K. ir A. S. tvirkinimo, kvalifikuotą pagal BK 153 str. kaip tęstinę nusikalstamą veiką, perkvalifikuoti į atskiras nusikalstamas veikas ir A. G. nuteisti:

- pagal BK 153 str. (dėl E. K. tvirkinimo) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 153 str. (dėl A. S. tvirkinimo) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 2 p., 6 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 150 str. 4 d. (dėl E. K. seksualinio prievartavimo laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. vasario 20 d.) paskirtą bausmę subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. G. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. G. priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. K. ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. S..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai: Elena VainienėLinas Žukauskas