- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- II-37-725/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02242-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus – atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 20ANN-127111624-17 (ROIK: 17073696365).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. spalio 16 d. D. B. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį surašytas už tai, kad 2017 m. gegužės 24 d. 18.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, žymiai viršydamas maksimalų leistiną važiavimo greitį, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl to, į jo juostą statmena kryptimi įvažiavus kitam automobiliui, t. y. VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesugebėjo išvengti eismo įvykio kilimo ir su pastaruoju susidūrė, nors jam važiuojant leistinu greičiu, pavojinga situacija net nebūtų susidariusi. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 2, 3).
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimu 20ANN-127111624-17 (ROIK: 17073696365) D. B. už pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą buvo nubaustas 10 Eur bauda (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 3a).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. skundu prašo teismo panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 20ANN-127111624-17 (ROIK: 17073696365), administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Skunde nurodė, jog skundžiamame nutarime konstatuojama, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), 127 punkto reikalavimus. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 130 punkte nurodoma, kad stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. ANK 417 straipsnio (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) 8 dalis skamba taip: „Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų“. Tačiau ANK 416 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą. Taigi, pareiškėjas yra nubaustas ne už greičio viršijimą, o jokie kiti pažeidimai jam nėra inkriminuoti. Todėl iš esmės net nėra aišku, už kokį pažeidimą pareiškėjas yra nubaustas, jeigu nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą. Skundžiamame nutarime tik deklaratyviai teigiama, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu pareiškėjo vairuojamas automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo žymiai viršydamas maksimalų leistiną važiavimo greitį. Nei 2017 m. spalio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20ANN-123195494-17, nei skundžiamame nutarime greitis, kuriuo važiavo pareiškėjo vairuojamas automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), net nėra nurodytas. 2017 m. spalio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20ANN-123195494-17 suformuluotas kaltinimas yra nekonkretūs, tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ANK 566 straipsnio 1 dalyje nurodyti administracinių nusižengimų bylų teisenos principai – nekaltumo prezumpcijos principas bei teisingo proceso principas; tiek ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostata, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo. Bylose dėl administracinių nusižengimų padarymo turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kadangi vienas iš svarbiausių ir visuotinai pripažįstamų nekaltumo prezumpcijos postulatų teigia, kad kaltinimo šalis privalo įrodyti kaltinamojo kaltę, o pastarajam negalima perkelti įrodinėjimo pareigos, laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo esmingai pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Kadangi pareiškėjo atžvilgiu nebuvo paneigta nekaltumo prezumpcija, laikytina, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu neteisėtai buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į skundžiamame nutarime konstatuotą faktinę aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu į pareiškėjo judėjimo juostą statmena kryptimi įvažiavo kitas automobilis – VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors skundžiamame nutarime nutylima, iš kurios pusės šis automobilis įvažiavo į pareiškėjo judėjimo juostą, tačiau iš visos surinktos medžiagos akivaizdu, kad iš kairės pusės. Taigi, tokiu atveju privalu vadovautis KET 115 punkto imperatyvia nuostata, kad „kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės“. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas pažeidė KET 115 punkto reikalavimus. Akivaizdu, kad jeigu šio pažeidimo jis nebūtų padaręs, automobiliai nebūtų susidūrę ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, priešingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, dėl eismo įvykio vienareikšmiai kaltas yra vairuotojas, vairavęs automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjas. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su byloje esančiame 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1361 (17) (toliau - ekspertizės aktas) pateiktomis išvadomis: „tikėtina, kad susidūrimo metu automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis buvo 57 km/h...“; „...eismo įvykio kilimo tikėtina pagrindine sąlyga buvo automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. B. veiksmai – važiavo stovėjimo aikštelės teritorijoje žymiai viršydamas maksimalų leistiną važiavimo greitį, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl to, į jo judėjimo juostą statmena kryptimi įvažiavus kitam automobiliui, nesugebėjo išvengti eismo įvykio kilimo, nors jam važiuojant leistinu greičiu, pavojinga situacija net nebūtų kilusi“. Vertinant ekspertizės akto išvadas, būtina atsižvelgti į tai, kad: ekspertas visiškai atmetė abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų parašais patvirtintą eismo įvykio vietos schemą, bei vadovavosi tik jam pateiktomis fotonuotraukomis, padarytomis po eismo įvykio; pateiktose fotonuotraukose ekspertas įžiūrėjo intensyvaus eismo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie didelio prekybos centro, juodos spalvos pėdsaką, kurį galėjo palikti bet kuris šioje aikštelėje važiavęs automobilis, šį pėdsaką priskyrė VW Passat automobiliui bei vadovavosi šia aplinkybe nustatinėdamas eismo įvykio mechanizmą; atliekant ekspertizę visiškai neatsižvelgta į faktinę aplinkybę, jog prieš eismo įvykį pareiškėjas turėjo pervažiuoti greičio mažinimo kalnelį, dar vadinamą „gulinčiu policininku“, absurdiška teigti, kad per šį greičio mažinimo kalnelį pareiškėjas važiavo virš 50 km/h greičiu; ekspertizės akto 4 lape matyti, kad pareiškėjo vairuojamo automobilio tariamas greitis 57,01 km/h yra įvardintas kaip „Pradiniai duomenys“, o ne kaip atliktų paskaičiavimų rezultatas; ekspertizės akte visiškai neanalizuojamas kito vairuotojo padarytas KET 115 punkto pažeidimas, net nepasisakoma, ar nepadarius šio pažeidimo būtų kilęs pats eismo įvykis, t. y. ekspertinis tyrimas akivaizdžiai yra atliktas neobjektyviai ir šališkai; net Ekspertizės akto teiginys, kad „... išmatavus atstumą, kurį automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo sudarydamas kliūtį artėjančiam automobiliui nuo pažymėtų stovėjimo vietų krašto iki susidūrimo vietos...“ akivaizdžiai rodo, kad būtent automobilio VW Passat vairuotojas sudarė kliūtį, tačiau tokie jo veiksmai net nebuvo vertinami teikiant išvadą, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi; atliekant ekspertizę, visiškai neatsižvelgta ir į faktinę aplinkybę, kad automobiliui VW Passat pamatyti pareiškėjo vairuotą automobilį trukdė pastatytas ir matomumą ribojęs mikroautobusas, kas galėjo įtakoti automobilio VW Passat vairuotojo padarytą KET 115 punkto pažeidimą. Vertinant Ekspertizės akto išvadas, taip pat būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką, kad kaltės konstatavimas yra teisinio vertinimo problema, o ekspertai negali duoti išvadų dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo vertinimo sprendžiant asmens kaltumo ar nekaltumo klausimą. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du vairuotojai ir kiekvienas iš jų pažeidžia Kelių eismo taisykles, būtinąja padarinių kilimo sąlyga gali būti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Ne eksperto, o išimtinai teismo kompetencijoje yra priežastinio ryšio tarp abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei eismo įvykio pasekmių nustatymas, o taip pat išvada dėl kiekvieno iš šių asmenų kaltės. Todėl ekspertizės aktą pasirašęs ir tik vieno iš vairuotojų veiksmus analizavęs, bei jo kaltę dėl eismo įvykio preziumavęs ekspertas ne tik nebuvo bešališkas, bet ir viršijo savo kompetencijos ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas D. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas E. S. nurodė, jog mano, jog dėl eismo įvykio kaltas ne D. B., o kitas asmuo. D. B. automobilis važiavo tiesiai ir susidūrimo vietoje buvo jo pirmenybė pagal KET 115 p. Toje vietoje buvo ribotas matomumas dėl stovinčio mikroautobuso. Prieš susidūrimo vietą yra greičio mažinimo kalnelis, dėl ko D. B. turėjo pristabdyti. Apžiūrėjus eismo įvykį, stabdymo žymė nėra užfiksuota, pareiškėjas teigia, kad stabdymo nebuvo. Niekas neginčija aplinkybės, kad kitas automobilis įvažiavo į kelią, į trajektoriją, kurioje judėjo D. B. automobilis, kuris tam kitam automobiliui buvo iš dešinės. Kelią privalėjo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, tačiau šio vairuotojo veiksmai šioje byloje apskritai nebuvo analizuojami ir nagrinėjami. Ekspertas pasakė, kad yra įsitikinęs, kad kaltas D. B., todėl kito vairuotojo veiksmų jis neanalizavo. Jei šis automobilis nebūtų įvažiavęs ir kirtęs D. B. judėjimo trajektorijos, įvykio apskritai nebūtų, nes nebūtų susidariusi kliūtis. Specialistas konstatuoja, jog VW Passat sudarė kliūtį, tačiau neanalizuoja, ar tai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Specialisto išvadą negalima pripažinti vieninteliu įrodymu, kuriuo konstatuojama D. B. kaltė. Šioje byloje jokiame kitame dokumente apskritai nėra nurodytas D. B. vairuojamo automobilio važiavimo greitis – nei nutarime, nei protokole. Jo kaltė tikrai nėra įrodyta, vienareikšmiškai yra abipusė kaltė, tačiau tai visiškai nėra svarstyta, ir kurio vairuotojo kaltė vis tik didesnė. Ekspertas nesivadovavo policijos pareigūnų surašytais dokumentais, planu dėl automobilių išdėstymo, o vadovavosi padarytomis nuotraukomis. Neaišku, kodėl atmetė pirminius dokumentus, kuriuos pasirašė abi šalys, kuriuos surašė į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Specialisto išvadoje analizuojami tik vieno vairuotojo veiksmai, įvykio schema nubraižyta, su ja sutiko visi eismo įvykio dalyviai, tačiau specialistas savavališkai keičia visus duomenis – automobilių išsidėstymą, randa neužfiksuotus pėdsakus ir pagal šiuos duomenis specialistas pateikia išvadą. Specialistas taip padaryti negali, jei specialistui atrodė, kad yra neatitikimai, jis turėjo kontaktuoti su tyrėju ir derinti šiuos klausimus, gal reikėjo pateikti papildomus įrodymus, atlikti papildomus procesinius veiksmus, dar kartą apžiūrėti įvykio vietą. Jis negalėjo pakeisti pirminių duomenų, o juk būtent nuo pirminių duomenų ir priklauso specialisto išvada. Specialistas pats pasakė, jog nežino, ar ten slydimo, ar stabdymo žymė, ar ta žymė to automobilio, tai yra tik prielaidos. Visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Negalima remtis spėlionėmis. Nėra jokio pagrindo bausti D. B., todėl prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka. Iš tarnybinio pranešimo apie peržiūrėtą vaizdo įrašą matyti, kad automobilis Ford Focus dideliu greičiu važiavo nuo vieno aikštelės krašto link kito ir tuo metu iš lėto išvažiavo VW Passat transporto priemonė. Ford Focus automobilio greitis buvo panašus kaip ir gatve važiuojančių transporto priemonių greitis. 2017 m. rugsėjo 19 d. LTEC ekspertizės akte Nr. 11-1361(17) ištirta ir padaryta išvada, kad automobilis VW Passat, važiuodamas stovėjimo aikštelės teritorija link išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės, apie 5 km/h greičiu, įvažiavo į pravažiavimą tarp stovėjimo vietų, kurioje tuo metu skersine kryptimi automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimo krypties atžvilgiu, iš dešinės pusės apie 57 km/h greičiu artėjo automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobiliui VW Passat nuvažiavus pravažiavime apie 3,55 m, į jo dešinįjį šoną, priekinę jo dalį priekine dalimi, daugiau kaire puse trenkėsi automobilis Ford Focus. Susidūrimo metu tarp automobilio VW Passat dešiniojo šono ir automobilio Ford Focus kairiojo šono buvo 85 laipsnių kampas, atviras link jų galinių dalių. Automobilis Ford Focus, smūgiuodamas į automobilį VW Passat, jį pasuko prieš laikrodžio rodyklės kryptį apie 90 laipsnių kampu nuo buvusios judėjimo krypties ir nubloškė į padėtį, kurioje jis matomas nuotraukose po eismo įvykio, o pats pasisuko laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi apie 27 laipsnius nuo buvusios judėjimo krypties ir judėdamas į priekį, sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos nuotraukose. Pažymėtina, kad susidūrimo metu automobilio Ford Focus greitis buvo apie 57 km/h. Atliktas tyrimas duoda pagrindą teigti, kad šio eismo įvykio kilimo priežastimi buvo D. B. veiksmai, t. y. važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje žymiai viršydamas leistiną greitį, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl to, į jo judėjimo juostą statmena kryptimi įvažiavus kitam automobiliui WV Passat, nesugebėjo išvengti eismo įvykio kilimo ir su pastaruoju susidūrė, nors jam važiuojant leistinu greičiu, pavojinga situacija nebūtų susidariusi. Nėra užfiksuota, kad Kauno apskrities VPK KPV pareigūnas ar autotechninę ekspertizę atlikęs specialistas būtų suinteresuotas neteisingai apkalbėti D. B.. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus visus surinktus įrodymus. Mano, kad D. B. situaciją vertina subjektyviai savo naudai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 20ANN-127111624-17 (ROIK: 17073696365) galioti.
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas L. L., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, jog vykstant eismui normaliomis aplinkybėmis ir neviršijant leistinų greičių, situacija nebūtų susidariusi, nes tarp automobilių buvo 40,5 m atstumas, todėl automobilio VW Passat vairuotojas negalėjo tikėtis susidūrimo. Važiuodamas leistinu 20 km/h greičiu Ford Focus niekaip negalėtų atsidurti prie susidūrimo vietos, o kai jis būtų atsidūręs prie susidūrimo vietos, tas vairuotojas, kuriam taikomas reikalavimas duoti kelią iš dešinės, jau būtų pravažiavęs to automobilio trajektoriją 10 m, tokiu atveju, visiems vykdant kelių eismo taisyklių reikalavimus, net nesusidarytų pavojinga situacija, tad šiuo atveju grėsmę kelią ne tas, kuriam artėja transporto priemonė iš dešinės, o tas, kuris beveik tris kartus viršijo greitį, dėl to kilo pavojinga situacija. Todėl grėsmę eismo saugumui sukėlė D. B.. Kadangi stovėjimo aikštelėse matomumas būna ribotas, todėl matyti kitą transporto priemonę 40 m atstumu ir įvertinti, kad ji važiuoja žymiai greičiau nei yra leidžiama, yra sudėtinga. Toje vietoje buvo ribotas matomumas ir vairuotojas, važiuodamas 5 km/h greičiu, galėjo pavojingos situacijos išvengti, jei kitas vairuotojas važiuotų 20 km/h greičiu, ir matydamas kad, išvažiuoja vairuotojas, kuris turi jam duoti kelią, spėtų sustabdyti, tačiau jam net nereiktų stabdyti, nes kol privažiuotų iki susidūrimo vietos, kitas vairuotojas jau būtų pravažiavęs. Jei nebūtų buvę stabdymo, pagal matmenis, kurie buvo užfiksuoti, automobiliai turėjo būti vienas ant kito. Įvykio vietos atkūrimą specialistas darė pagal mastelinę fotografiją, suderinęs tos aikštelės palydovines nuotraukas, ir pagal matmenis, kurie buvo užfiksuoti pareigūnų. Nubraižė mastelinę schemą ir toliau tyrimas vykdytas pagal tai, kas matoma schemoje. Automobilių padėtys gal ir nėra labai tiksliai atkurtos, tačiau artimos buvusioms. Specialistas gavo tokius judėjimo parametrus, atsižvelgiant į automobilių apgadinimus. Nuotraukose matomi automobilių ratų pėdsakai, slydimo pėdsakai (7, 8 nuotrauka), tai rodo, kad automobilis Ford Focus buvo stabdomas arba dėl užgesusio variklio buvo blokuoti priekiniai jo ratai ir automobilis slydo. Pėdsakai matomi nuotraukose, priekinio kairiojo rato žymė apie 1 m, todėl negalėjo jų ignoruoti. Galutiniai greičio reikšmei tai didelės įtakos neturi – 2-3 km ribose, nes automobilis slysdamas ganėtinai intensyviai stoja tiek dėl stabdymo pedalu, tiek dėl užsiblokavusių ratų. Susidūrimo metu greitis buvo apie 57 km/h, ką prieš tai vairuotojas veikė – ar važiavo dar greičiau ir mažino greitį prieš susidūrimą, ar jis akseleravo iki pat susidūrimo, specialistas pasakyti negali, nes nėra jokių objektyvių duomenų. Vaizdo įrašas jam pateiktas nebuvo, buvo pateiktos įvykio vietos nuotraukos.
Liudytojas M. N., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog į eismo įvykį (duomenys neskelbtini) PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje vyko pagal iškvietimą. Nuvykę į vietą, rado du susidūrusius automobilius. Pareigūnai išklausė abi puses, vairuotojai pateikė savo versijas, aikštelė buvo filmuojama – priešais „(duomenys neskelbtini)“ pastate buvo vaizdo kamera, kolega nuėjo pažiūrėti vaizdo medžiagos, kurioje matėsi kaip automobiliai judėjo. Pats liudytojas vaizdo medžiagos nematė. Kolega, žiūrėjęs vaizdo įrašą, minėjo, kad vaizdo įraše matėsi, kad kažkuris automobilis važiavo dideliu greičiu. Vairuotojų papasakotas aplinkybes pareigūnai surašė į tarnybinį pranešimą ir nubraižė į eismo įvykio schemą. Dėl eismo įvykio schemos iš eismo įvykio dalyvių tuo metu pretenzijų nebuvo, abi pusės pasirašė. Kaltės nei vienas neprisiėmė. Stabdymo žymes schemoje paprastai atvaizduoja, matuoja ir braižo automobilių vietas, stabdymo žymių šiuo atveju neatsimena.
Liudytojas R. M., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog galėjo būti 2017 m. gegužės 24 d., liudytojas dirbo priešais (duomenys neskelbtini) PC „(duomenys neskelbtini)“, kitoje pusėje kelio esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, išgirdo smūgio garsą, pažiūrėję pamatė eismo įvykį. Pasižiūrėjęs vaizdo įrašą, pamatė, kad matosi visa įvykio eiga, nuėjęs pranešė žmonėms, kad yra nufilmuota, ir, jeigu reikės, gali kreiptis. Kai pareigūnai atvažiavo, jiems irgi pasakė apie vaizdo įrašą. Vienas pareigūnas nuėjo su juo į patalpas ir peržiūrėjo vaizdo įrašą. Vaizdo įraše aiškiai matėsi, kad vairuotojui, kuris turėjo praleisti automobilį iš dešinės, matomumą užstojo mikroautobusas. Tuo metu jam iš dešinės pusės atvažiavo kitas automobilis ir trenkėsi į jį. Matėsi, kad eismo įvykis įvyko dėl greičio – greitai važiavo tas automobilis, kuris trenkėsi. Pagal bendrą automobilių srautą gatvėje matėsi, kad automobilio aikštelėje greitis buvo ženkliai didesnis. Vaizdo įraše matėsi, kad VW Passat vairuotojas pristabdė, važiavo labai iš lėto. Policijai pranešė, kad vaizdo įrašą saugoja savaitę laiko, tačiau niekas nesikreipė ir jie vaizdo įrašo neišsaugojo.
Liudytojas J. T., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog galėjo būti 2017 m. gegužės 24 d., eismo įvykis buvo (duomenys neskelbtini) PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, vairuotojai nesutarė dėl kaltės: automobilio VW Passat vairuotojas nesilaikė „dešinės rankos“ taisyklės, tačiau įvykio liudytojai ir kitas vairuotojas teigė, jog šios taisyklės ir nebuvo galima laikytis, nes kita transporto priemonė atvažiavo dideliu greičiu. Aiškinantis įvykio aplinkybes, priėjo liudytojas, kuris dirba priešais aikštelę esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir šios įstaigos stebėjimo kameros nukreiptos į tą vietą, kurioje įvyko eismo įvykis. Nuėjo kartu su liudytoju į tą įstaigą ir peržiūrėjo vaizdo įrašą. Situacija buvo tokia, kad vienas automobilis važiuoja neskubėdamas, palengva, o kitas automobilis važiavo aikštelėje panašiu greičiu, kaip ir važiuojamojoje dalyje važiavę automobiliai. Tuo metu gatvėje transportas judėjo srautu, kamščių nebuvo, prie šviesoforo automobiliai nestovėjo, buvo vientisas judėjimas. Greitis galėjo būti apie 50 km/h. Įrašo jie nepaėmė, surašė tarnybinį pranešimą, nubraižė schemą, o vaizdo įrašą turėjo išimti tyrėjas, kuriam buvo perduota medžiaga. Eismo įvykio schemą braižė kolega. Kiek pamena, dėl eismo įvykio schemos iš eismo įvykio dalyvių tuo metu pretenzijų nebuvo, abi pusės pasirašė, jiems buvo paaiškinta, jog bus aiškinamasi toliau, nes vietoje pareigūnai jokio sprendimo nepriėmė. Stabdymo ar slydimo žymes, šukes, nukritusias detales stengiasi užfiksuoti darydami fotonuotraukas, reiktų užfiksuoti ir eismo įvykio schemoje, tačiau ne visada fiksuoja, kartais ir dėl įgūdžių stokos. Ar tokios žymės buvo, dabar neatsimena.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pareiškėjas D. B. nesutinka dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo.
ANK 417 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (nėra konkrečiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, nukreipia į kitą nei ANK norminį teisės aktą – Kelių eismo taisykles (toliau – KET), kurio teisės normos pažeidimas analizuojamu atveju ir turi būti konstatuotas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. B. pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Institucijos nutarimu D. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 24 d. 18.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) 29, vairuodamas transporto priemonę Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, žymiai viršydamas maksimalų leistiną važiavimo greitį, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl to, į jo juostą statmena kryptimi įvažiavus kitam automobiliui VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesugebėjo išvengti eismo įvykio kilimo ir su pastaruoju susidūrė, nors jam važiuojant leistinu greičiu, pavojinga situacija net nebūtų susidariusi (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 3a).
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.
Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. kaltę iš esmės grindė policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 4, 5), D. B. ir R. M. paaiškinimais (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 10, 11), eismo įvykio vietos schema ir prie jos pridėtomis fotonuotraukomis (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 6-9), ekspertizės aktu (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 21-30).
Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas iš tiesų padarė jam inkriminuotą ANK pažeidimą.
Pareiškėjas nurodė, jog net nėra aišku, už kokį pažeidimą jis nubaustas, jeigu nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą, o automobilio greitis nėra nurodytas nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime. Tačiau pats pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiu, jo nuomone, greičiu jis važiavo iki eismo įvykio ir koks jo automobilio greitis buvo susiduriant transporto priemonėms.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis prieš eismo įvykį turėjo pervažiuoti greičio mažinimo kalnelį, todėl negalėjo būti, jog per šį kalnelį važiavo didesniu nei 50 km/h, atmetama, nes nei liudytojas J. T., nei liudytojas R. M., apklausti teismo posėdyje, nenurodė, jog jiems peržiūrint vaizdo įrašą, būtų matę, jog Ford Focus vairuotojas prieš eismo įvykį būtų sulėtinęs greitį.
Be to, teismas pažymi, jog greičio dydis, jo viršijimas nėra šios bylos ginčo objektas, šiuo atveju greičio dydis yra vertinamoji sąvoka. Nors D. B. vairuojamo automobilio greitis eismo įvykio metu jokiomis priemonėmis nebuvo fiksuotas, kadangi vaizdo įrašas neišlikęs (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 19), yra kiti duomenys, kurių visuma leidžia spręsti apie administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties buvimą D. B. veiksmuose, be to, įrodinėjama neturi būti iki begalybės, t. y. neturi būti pasitelkiamos visos įmanomos priemonės ir atliekami visi veiksmai, kad būtų įrodytas administracinio nusižengimo padarymas, kadangi teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Apie buvusį didelį transporto priemonės Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį galima spręsti iš bylos medžiagos: policijos pareigūno J. T. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo matyti, kad automobilis VW Passat važiuoja neskubėdamas, palengva, o automobilis Ford Focus važiavo dideliu greičiu nuo vieno aikštelės galo link kito, greitis buvo panašus kaip ir važiuojamojoje dalyje važiavusių automobilių (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 4) bei teismo posėdyje liudytoju apklausto J. T. analogiškų paaiškinimų; iš liudytojo R. M. paaiškinimų teismo posėdyje, kai jis nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl greičio – greitai važiavo vairuotojas to automobilio, kuris trenkėsi, t. y. Ford Focus, pagal bendrą automobilių srautą gatvėje matėsi kad automobilio Ford Focus greitis aikštelėje buvo ženkliai didesnis, o VW Passat vairuotojas pristabdė, važiavo labai iš lėto; iš teismui pateikto ekspertizės akto (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 17073696365, b. l. 21-30) ir teismo posėdžio metu duotų eksperto paaiškinimų, kai jis nurodė, jog važiuodamas leistinu 20 km/h greičiu Ford Focus niekaip negalėtų atsidurti prie susidūrimo vietos, o kai jis jau būtų atsidūręs prie susidūrimo vietos, tas vairuotojas, kuriam taikoma reikalavimas duoti kelią iš dešinės, jau būtų pravažiavęs to automobilio trajektoriją 10 m, tokiu atveju, visiems vykdant kelių eismo taisyklių reikalavimus, net nesusidarytų pavojinga situacija, o šiuo atveju grėsmę eismo saugumui sukėlė būtent D. B..
Teismo posėdyje apklaustas ekspertas nuosekliai ir logiškai paaiškino, kodėl jis vadovavosi jam pateiktomis fotonuotraukomis, padarytomis po eismo įvykio, ir nurodė, jog eismo įvykio schemoje nurodyti nekonkretūs duomenys bei kodėl ekspertizės akte nebuvo analizuotas VW Passat vairuotojo padarytas KET 115 punkto pažeidimas (tai nurodyta ir ekspertizės akte).
Aplinkybę, jog eismo įvykio schema gali būti netiksli, patvirtino ir liudytoju apklaustas J. T., nurodydamas, jog stabdymo ar slydimo žymes, šukes, nukritusias detales stengiasi užfiksuoti darydami fotonuotraukas, reiktų užfiksuoti ir eismo įvykio schemoje, tačiau ne visada fiksuoja, kartais ir dėl pareigūnų įgūdžių stokos.
Tiek liudytojų, tiek eksperto parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi, sutampantys su įvykio aplinkybėmis, nurodytomis tarnybiniuose pranešimuose, administracinio nusižengimo protokole, nutarime ir ekspertizės akte.
Nėra pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusio ir pažeidėjo anksčiau nepažinojusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais parodymais bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis.
Teismas konstatuoja, kad akivaizdu, jog D. B., vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje ir žymiai viršydamas maksimalų leistiną važiavimo greitį, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, nesugebėjo išvengti eismo įvykio kilimo ir susidūrė į jo juostą statmena kryptimi įvažiavusiu kitu automobiliu (VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), nors jei D. B. būtų važiavęs leistinu greičiu, pavojinga situacija net nebūtų susidariusi. Todėl dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas D. B..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 20ANN-127111624-17 (ROIK: 17073696365) yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu, o D. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. B. skundą atmesti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 20ANN-127111624-17 (ROIK: 17073696365) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.