- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-509-498/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- J. B.
- Kategorijos
- 2.5.19Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 93-15 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 1996-05-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 16 str., 272 str. 3 d., 271 str. 4 d., 75 str., 16 str. 105 str. 8p. 105 str. 12 p., 232 str., 42 str., mirties bausme sušaudant su turto konfiskavimu. 1999-02-09 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 1996-05-28 nuosprendis ir 1996-09-25, 1997-02-25 nutartys pakeistos, nuteistajam mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atliekant bausmę kalėjime iki gyvos galvos.
2013-10-01 Šiaulių apygardos teismo nutartimi J. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į LR BK 22 str.1 d., 180 str. 3 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1d., 129 str. 2 d . 9 p., 129 str. 2 d. 9 p., 267 str.1 d. LR BK 63 str. 1d., 5d. 3p. pagrindu palikta paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.
LR Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ vykdymo 2012-05-09 Nr.1K-1060 J. B. laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme – 25 metams.
Bausmės pradžia 1995-10-02. Bausmės pabaiga 2020-10-02. Anksčiau neteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2015 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 94-15 nutarė tenkinti J. B. prašymą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK), 157 str. 2 d. 4 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 93-756 „Dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. B.“.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos 2 -me sektoriuje 2015-01-13 nutarimą Nr. 93-15 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dalyvauti teismo posėdyje.
Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarties argumentas apie tai, kad nuteistasis J. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2015-01-08 nutarimą Nr.93-15 paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Šiuo atveju minėtosios aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią J. B. yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
Taip pat nuteistasis nurodo, kad nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir tai, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 5 m. 8 mėn. 24 d. Šiuo atveju, J. B. pažymi, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę jau labai ilgą laiką nuo 1995-10-02, ir didžiąją bausmės dalį atliko kalėjime, o tik likusią bausmės dalį nuo 2012 m. liepos 4 d. atlieka pataisos namuose.
J. B. nurodo, kad yra netikslūs, nepagrįsti ir net neteisėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties argumentai, kuriuose nurodoma, jog "nors nuteistasis J. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nurodo, kad J. B. gyveno tikrai ne iš nusikalstamų būdu gautų lėšų. Taip pat gaudavo papildomų pajamų iš savo individualios įmonės.
Nuteistasis skunde teigia, kad nutarties motyvai dėl pakartotinės nusikalstamumo rizikos ir jo baustumų ir skatinimų yra gana painūs ir pažymi, kad darydamas išvadas Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytų lygtinio paleidimo galimybių, o taip pat ir oficialių duomenų (socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada Nr. 73(2)-24, pažyma dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytų priemonių Nr. 62-15, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų), reikšmingų sprendžiant J. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
Taip pat J. B. nurodo, kad teismo argumentas, dėl 2011 metais paskirtos nuobaudos nesudaro pagrindo netaikyti jam lygtinį iš pataisos įstaigos, remiantis LR BVK 157 str. 2 d. 4 p., kadangi dėl šio pažeidimo jo kaltės nebuvo nustatyta ir įkalinimo įstaigoje be nuobaudų jis prabuvo 16 metų ir per tą laiką drausmine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, ir galiojančių nuobaudų neturi. Šiuo atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepakankamai įvertino tų aplinkybių, jog ta nuobauda buvo paskirta už labai neženklų pažeidimą, ir senai negalioja. Nuteistasis teigia, kad daugiau nesant duomenų apie jokius kitus pažeidimus, be to esant oficialiems duomenims apie jo turimus 16 paskatinimų už gerą elgesį bei visuomeninę veiklą bei mokslą (paskutinį kartą skatintas 2015-01-07), tikrai nesudaro pagrindo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai apie tai, jog minėtoji "drausminė nuobauda (2011 metų), kuri buvo panaikinta skatinimo tvarka, rodo, jog jis, J. B. per bausmės atlikimo laiką nesistengia elgtis nepriekaištingai".
Nuteistasis pažymi ir tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neįvertino ir net nevertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu bei jo šeimyninės padėties. Nurodo, kad jo namuose laukia šeima: jo pagalba reikalinga mano žmonai ir 86 metų amžiaus ligotai mamai.
J. B. pabrėžia, kad svarbi aplinkybė, kurią būtina akcentuoti, yra EŽTT sprendimas byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, §153 - valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Lygtinis paleidimas būtent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Skunde nurodo, kad vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas šimtuose administracinių teismų sprendimų. Taigi situacijos tragiškumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiama būtinybe.
Nuteistojo J. B. skundas netenkinamas.
Pirmiausia pažymima jog, nuteistasis prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pareiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, nenustatyta, todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nuteistajam nedalyvaujant.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis J. B. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ar yra materialusis pagrindas, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už padarytus tyčinius nusikaltimus, pasikėsinimą padaryti sunkų (LR BK 22 str.1 d. 180 str.3 d.) ir labai sunkų nusikaltimus (LR BK 22 str.1d., 129 str.2d.9p.), sunkaus (LR BK 178 str.3 d.) ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą ( LR BK 129 str.2d.9p.), kurio padarymo pasekmės yra negrįžtamos – žmogaus mirtis. Padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, pavojingumo laipsnio vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra non bis in idem principo pažeidimas, kaip nurodo nuteistasis savo skunde. Bausmė turi atitikti savo paskirtį nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl įstatymas ir suteikia teismui teisę vertinti ne tik formaliuosius kriterijus numatytus įstatyme, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą bei vykdydamas teisingumą teismas turi nepažeisti bendrųjų teisės principų ir jais vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad J. B. atlikdamas bausmę padarė iš tiesų nemenką pažangą siekiant pasitaisyti ir lavinant savo asmenybę. Tačiau LR BVK 9 str. įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas nesuponuoja teismui absoliučios pareigos švelninti nuteistojo padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis J. B. ir atliko įstatymu reikalaujamos paskirtos bausmės dalį ir atitinka kitus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, teismas vertina, kad šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus J. B., šis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (28 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), tačiau iš byloje esančių duomenų teismas daro išvadą, kad nuteistasis impulsyvi asmenybė, linkusi greitai veikti. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau teismas pastebi, kad tik atvykęs į pataisos namus išsakė nuomonę, kad formaliosios nuteitųjų bendrijos tradicijos jam yra sąlyginai svarbios.
Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad apylinkės teismas analizuodamas nuteistojo duomenis ir spręsdamas dėl J. B. lygtinio paleidimo labai išsamiai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, nuosekliai išvardino visus kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendė J. B. lygtinio paleidimo klausimą ir priėmė motyvuotą nutartį. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jis atliko BVK 157 str. 2 d. 4 p. nustatytą bausmės dalį ir likusi bausmės dalis neturėtų būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Įstatyme nėra numatyta kokia likusi bausmės dalis yra per didelė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su kitais apylinkės teismo nutartyje įvertintais kriterijais ir išvardintais motyvais, jų papildomai nekartoja.
Nagrinėjamu atveju nuteistojo skunde nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjant konkrečią lygtinio paleidimo taikymo situaciją teismas nevertina įkalinimo įstaigose esančių sąlygų, kadangi tai neįeina į šio teismo kompetencijos ribas.
Teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, socialiniai ryšiai su artimaisiais, išsilavinimas, motyvacija darbui, aktyvus dalyvavimas pataisos įstaigos visuomeninėje ir švietėjiškoje veikloje, nagrinėjamu atveju, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ją nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo J. B. skundo netenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.