- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- eI2-10710-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00666-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja).
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo M. P. skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2024-05-13 sprendimą Nr. 21RE3-55 (AG3-61/25-2024) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Sprendimas) ir skundo priėmimo klausimą perduoti LAGK nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2024-05-08 su skundu kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Administracija) Saugaus Eismo komisijos (toliau ir – Saugaus eismo komisija) 2024-04-15 protokolo Nr. VAK-174 sprendimą pirmuoju darbotvarkės klausimu (toliau – ir Protokolinis sprendimas) ir įpareigoti Saugaus eismo komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą bei įpareigoti uždrausti krovininių automobilių stovėjimą atkarpoje nuo S. Daukanto g. pradžios iki Dubijos g.
1.2. LAGK atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2024-05-08 skundą kaip nepriskirtą LAGK kompetencijai. Teigia, jog Saugaus eismo komisija tokį sprendimą motyvavo tuo, kad Protokolinis sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes Saugaus eismo komisija yra priėmusi tik rekomendacinio pobūdžio protokolinį nutarimą, kad nepritaria pareiškėjo siūlymui nurodytoje vietoje įrengti draudžiančius transporto priemonėms stovėti kelio ženklus.
1.3. 2024-04-11 el. paštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jo prašymas buvo svarstytas Saugaus eismo komisijos 2024-04-09 posėdyje, kurio metu komisija nepritarė krovininių automobilių uždraudimui stovėti Daukanto g. pradžioje iki Dubijos g. Teigia, kad 2024-04-11 el. laišku savivaldybės atstovės pasiteiravo, kaip galima būtų apskųsti minėtą sprendimą ir gavo informaciją, kad atsakymas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas paduodant skundą LAGK arba Regionų administraciniam teismui. Tai reiškia, kad pati savivaldybės administracija nurodė, kad Saugaus eismo komisijos Protokolinis sprendimas gali būti skundžiamas.
1.4. Pareiškėjas tvirtina, jog kaip gyventojas, neturi kito būdo įgyvendinti teisės į savo prašymo patenkinimą, kaip tik per Saugaus eismo komisiją. Teigia, jog prašymą pateikė per „Tvarkau Miestą“ programėlę ir buvo nukreiptas į Saugaus eismo komisiją. Taigi, pareiškėjui siekiant, kad jo teisės ir interesai (saugus eismas jo gyvenamojoje teritorijoje, taip užtikrinant tiek aplink gyvenančių asmenų tiek paties pareiškėjo nepilnamečių vaikų eismo saugumą) būtų įgyvendinti, jo klausimas privalo būti svarstomas Saugaus eismo komisijoje. Todėl nesutinka su LAGK išvada, kad Saugaus eismo komisijos sprendimas nesukuria pareiškėjui teisių.
2. Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu yra rengiamas S. Daukanto g. techninis projektas, kuriame pareiškėjo keliamos problemos bus išspręstos. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ginčui aktuali S. Daukanto gatvės dalis nėra judri, gatvė šioje dalyje nėra pravažiuojama, ji užsibaigia akligatviu, tad eismas joje vyksta iš esmės tik mažos gyvenamųjų namų bendruomenės dėka. Informacijos apie šioje kelio dalyje vykstančius eismo įvykius nėra. Atsižvelgiant į tai, kad eismas šioje S. Daukanto g. kelio dalyje nėra intensyvus, stovintys krovininiai automobiliai neužkerta kelio eismo dalyviams važiuoti šia kelio dalimi laikantis Kelių eismo taisyklių, neviršijant greičio, važiuoti tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu.
2.2. Dėl pėsčiųjų eismo pažymi, kad pareiškėjas nepaaiškino, o Saugaus eismo komisijai nėra suprantama, kodėl jis siekia naudotis būtent tą S. Daukanto gatvės puse, kurioje nėra įrengtas šaligatvis pėstiesiems. Ginčui aktualios kelio atkarpos kitoje kelio pusėje yra įrengtas šaligatvis su plytelių danga, skirtas būtent pėstiesiems. Šis šaligatvis susijungia su šaligatviu šalia Dubijos g., kuris tęsiasi iki pat Dubijos g. ir Žemaitės g. reguliuojamos sankryžos, kurioje galima saugiai kirsti sankryžą į visas puses. Arti ginčui aktualios kelio atkarpos nėra jokių švietimo įstaigų, tad abejotina, ar vaikai pėsti iki jų eina, o jeigu ir eina, tai daug patogesnis maršrutas yra eiti būtent šaligatviu šalia Dubijos g., o ne S. Daukanto g. kelkraščiu. Tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip deklaratyvią gynybinę poziciją byloje. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl būtent pėsčiųjų eismui keliamų nepatogumų, o tiesiog nurodė, kad kažkas, kažkur, kažkada galimai eina S. Daukanto g. kelkraščiu ir tai jiems yra nepatogu ir nesaugu. Sutinka su tuo, kad S. Daukanto g. kelkraščiu, kuriame nėra įrengtas šaligatvis pėstiesiems, tikrai eiti yra nesaugu, neatsižvelgiant į tai, ar ten stovi krovininiai automobiliai, ar nestovi, lyginant su tai, kad kitoje kelio pusėje yra įrengtas inžinerinis kelio elementas – šaligatvis, kuris susijungia su šalia Dubijos g. esančiu šaligatviu, kuriuo pėstieji turėtų saugiai naudotis.
2.3. Mano, kad pareiškėjas skundo reikalavimais panaikinti Saugaus eismo komisijos Protokolinį sprendimą ir įpareigoti Saugaus eismo komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą bei įpareigoti uždrausti krovininių automobilių stovėjimą atkarpoje nuo S. Daukanto g. pradžios iki Dubijos g. prašo teismo peržengti savo kompetencijų ribas, nes teismas negali įpareigoti Saugaus eismo komisijos uždrausti krovininių automobilių stovėjimą atkarpoje nuo S. Daukanto g. pradžios iki Dubijos g. Teismas galėtų panaikinti Saugaus eismo komisijos Protokolinį sprendimą ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, tačiau pareiškėjas Saugaus eismo komisijai neteikė prašymo. Pareiškėjas teikė pasiūlymą, kuriam posėdyje nepritarta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą LAGK kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024-05-13 sprendimą Nr. 21RE3-55 (AG3-61/25-2024) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ (Sprendimas); 2) skundo priėmimo klausimą perduoti LAGK nagrinėti iš naujo.
4. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas per sistemą „Tvarkau miestą“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją nurodydamas: „S. Daukanto g. pradžioje paskutiniu metu nuolat stovi keletas vilkikų. Kelio danga stipriai sugadinta. Vairuotojai gyvena vilkikuose, nors aplink nėra numatytų sąlygų nusiprausti ar pasinaudoti WC. Aplink gyvena nemaža bendruomenė, kuri kolkas (kol nerekonstruota S. Daukanto g.) neturi saugaus būdo pėsčiomis pasiekti darbo ar mokymo įstaigų. Vilkikai sukelia dar didesnių nepatogumų, nes matomumas stipriai suprastėja, taip pat nelieka visiškai jokios erdvės eiti pėsčiomis. Vilkikų ir kitos sunkiosios technikos stovėjimui yra numatytos tam skirtos aikštelės, jų stovėjimas miesto centrinėje dalyje šalia gyventojų namų ir nesant tinkamai pėsčiųjų infrastuktūrai ne tik sukelia pavojų, bet ir niekaip nepuošia miesto, gadinama esama infrastuktūra. Aplink esančios įmonės turi lengviesiems automobiliams skirtas aikšteles, kuriose visuomet yra vietos. Siūlome zonoje, kurioje stovi vilkikai, įrengti draudžiančius stovėjimą kelio ženklus”. Pareiškėjas pridėjo keturias nuotraukas, kuriose užfiksuoti kelio šonuose stovintys krovininiai automobiliai.
4.2. Pareiškėjui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyrius atsakė, kad pareiškėjo prašymas uždrausti krovininių automobilių stovėjimą S. Daukanto g. pradžioje bus svarstomas Saugaus eismo komisijos posėdyje.
4.3. 2024-04-09 įvyko Saugaus eismo komisija posėdis. Kaip matyti iš byloje esančio Saugaus eismo komisijos posėdžio 2024-04-15 protokolo Nr. VAK-174 išrašo, Saugaus eismo komisijos posėdžio pirmas darbotvarkės klausimas buvo „Dėl krovininių automobilių uždraudimo stovėti Daukanto g. pradžioje iki Dubijos g.“. Apsvarsčius šį klausimą, bendru Saugaus eismo komisijos narių sutarimu priimtas Protokolinis sprendimas: „Komisija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu rengiamas Daukanto g. techninis projektas, kuriame bus išspręsta minima problema, ir įvertindama tai, kad uždraudus stovėti Daukanto g., galimai kroviniai automobiliai bus parkuojami Dubijos gatvėje arba individualių gyv. Rajonų gatvelėse, nepritarė krovininių automobilių uždraudimo stovėti Daukanto g. pradžioje iki Dubijos g.“.
4.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Protokoliniu sprendimu, pateikė 2024-05-08 skundą LAGK, kuriuo prašė panaikinti Saugaus eismo komisijos Protokolinį sprendimą ir įpareigoti Saugaus eismo komisiją iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą bei įpareigoti uždrausti krovininių automobilių stovėjimą atkarpoje nuo S. Daukanto g. pradžios iki Dubijos g. Pareiškėjas skunde LAGK paaiškino, kad:
4.4.1. Su prašymu buvo pateiktos situacijos nuotraukos, kurios patvirtina, kad ginčo atkarpoje nuolat stovi nuo 1 iki net 4 krovininių automobilių ar jų priekabų, šie automobiliai užima visą kelkraštį (parkuojami visiškai šalia kelkraščio arba plačiai per gatvę ir statomi iki pat Daukanto ir Dubijos g. sankryžos. Minėta sankryža yra itin intensyvi darbo valandomis ir vilkikai visiškai blokuoja sankryžos matomumą automobiliams, važiuojantiems nuo gyvenamųjų namų rajono J. Žemaičio gatve. Šiuo kelkraščiu ir šia gatve į mokyklas eina gyvenamųjų namų (J. Žemaičio, J. Adomaičio, Noreikių g., Pumpučių g. ir kitų aplinkinių gatvių) gyventojų vaikai, šiame ruože nėra jokio šaligatvio (tik pieva, kuri tinkama vaikščioti tik vasarą sausuoju periodu), tad vilkikai ne tik blokuoja vaikams itin svarbų matomumą kertant gatvę link perėjos, tačiau blokuoja ir patį kelkraštį, kuriuo pėstieji gali pasiekti kitas gatves. Vilkikų ir kitos sunkiosios technikos stovėjimui yra skirtos tam tikros aikštelės, o šių transporto priemonių stovėjimas visiškai arti gyvenamosios zonos miesto centre, nesant tinkamos pėsčiųjų infrastruktūros, pažeidžia gyventojų interesus ir kelia pavojų tiek pėsčiųjų, tiek automobilių saugioms eismo sąlygoms.
4.4.2. Protokolinis sprendimas iš esmės yra pagrįstas prielaida, kad Daukanto g. techninis projektas „galimai išspręs problemą“, taip kartu pripažįstant, kad tai yra problema, kurią reikia spręsti, kartu nurodant tik abejones, jog techninis projektas išspręs problemą. Protokoliniame sprendime taip pat nėra nurodyta, kaip problema bus išspręsta techniniu projektu; bet kokiu atveju, net jei ir techninis projektas išties kokiu nors būdu spręstų problemą, yra būtina tai spręsti esamuoju momentu, nes pėstieji šiuo ruožu intensyviai naudojasi jau dabar. Draudžiančio stovėti ženklo įrengimas nedidelėmis sąnaudomis išspręstų šią saugaus eismo problemą jau dabar. Draudžiančio stovėti ženklo pastatymas yra minimalias sąnaudas kainuojantis sprendimas, sukuriantis tvarias ir ilgalaikes, naudingas pasekmes tiek greta esančių gyvenamųjų rajonų šeimų vaikams, kurie šiuo ruožu kasdien eina į mokyklas, tiek prisideda prie eismo saugumo, užtikrinant intensyvaus gatvių ruožo matomumą. Tai taip pat užtikrina centrinės miesto dalies (tai yra pagrindinis kelias link Šiaulių botanikos sodo) reprezentatyvumą.
4.5. LAGK skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo 2024-05-08 skundą kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai. LAGK Sprendime nurodyta, kad iš pareiškėjo skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas siekia ginčyti Saugaus eismo komisijos Protokolinį sprendimą, kuriuo buvo nutarta nepritarti krovininių automobilių stovėjimo uždraudimui Daukanto gatvės pradžioje iki Dubijos gatvės. Pažymėta, kad Saugaus eismo komisija savo veikloje vadovaujasi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos nuostatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-22 įsakymu Nr. A-1103 (2015-04-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-539 aktuali redakcija) (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Saugaus eismo komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą dėl komisijos sprendimo įgyvendinimo priima Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos finansines galimybes ir kitas aplinkybes. Taigi, Protokolinis sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes šiuo dokumentu pareiškėjui nesukuriamos, nepanaikinamos ir nepakeičiamos jokios jo teisės ar pareigos, nes Saugaus eismo komisija yra priėmusi tik rekomendacinio pobūdžio protokolinį nutarimą, kad nepritaria pareiškėjo siūlymui nurodytoje vietoje įrengti draudžiančius transporto priemonėms stovėti kelio ženklus. Nustačius, kad ginčijamas Protokolinis sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio veiksmas, jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjui, LAGK padarė išvadą, kad Protokolinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
5. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta:
5.1. Eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma (2 straipsnio 16 dalis). Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių (2 straipsnio 17 dalis). Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius (2 straipsnio 18 dalis). Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija (2 straipsnio 27 dalis).
5.2. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai (3 straipsnio 3 dalis).
5.3. „8. Užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius: 1) vadovaudamasis nacionalinėse plėtros programose suplanuotomis valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimo priemonėmis, tvirtina savivaldybės eismo saugumo užtikrinimo priemones ir projektus; 2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus. Savivaldybės pagrįstu prašymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisiją; 3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; 4) organizuoja vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, <...> gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą <...>; 6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje“ (10 straipsnio 8 dalis)
9. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme (toliau – ir IAGNTĮ) nustatyta:
9.1. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (5 straipsnio 2 dalis).
9.3. Užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą (10 straipsnio 1 dalis). Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10.4. Kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2017-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017; 2018-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018; 2019-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019).
Pareiškėjo argumentai ir jų vertinimas
11. Pareiškėjas skunde pateikė tokius argumentus: 1) Administracijos atstovė jį 2024-04-11 el. laišku informavo, kad Saugaus eismo komisijos Protokolinį sprendimą pareiškėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali apskųsti Lietuvos administracini ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui arba Regionų administraciniam teismui; 2) pareiškėjas, kaip gyventojas, neturi kito būdo įgyvendinti teisės į savo prašymo patenkinimą, kaip tik tokį, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas Saugaus eismo komisijoje; 3) skundai dėl saugaus eismo komisijos posėdžiuose priimtų sprendimų yra nagrinėjami administraciniuose teismuose.
12. Kaip matyti iš pareiškėjo kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per sistemą „Tvarkau miestą“, pareiškėjas siūlė S. Daukanto gatvės dalyje, kurioje stovi vilkikai, įrengti draudžiančius stovėjimą kelio ženklus, nes gatvėje nuolat stovintys vilkikai gadina kelio dangą, kelia pavojų saugiam eismui (stipriai suprastėja matomumas, nesaugu pėsčiomis pasiekti darbo ir mokymosi įstaigas).
13. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos padalinys – Miesto ūkio ir aplinkos skyrius atsakė pareiškėjui, kad jo prašymas uždrausti krovininių automobilių stovėjimą S. Daukanto gatvės pradžioje bus svarstomas Saugaus eismo komisijos posėdyje. Pareiškėjo kreipimasis buvo išnagrinėtas Saugaus eismo komisijos posėdyje ir Saugaus eismo komisija priėmė Protokolinį sprendimą, kuris buvo atsiųstas pareiškėjui.
14. Kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo, vietinės reikšmės kelių (įskaitant gatves) priežiūra, taisymas, saugaus eismo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Pagal įstatymą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o ne kokie nors kiti asmenys, tvirtina savivaldybės eismo saugumo užtikrinimo priemones, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, organizuoja vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Įstatyme yra įtvirtinta savivaldybės mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus funkcija sudaryti savivaldybės eismo saugumo komisiją ir tvirtinti jos nuostatus. Tačiau įstatymu savivaldybės merui arba jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui nėra suteikti įgaliojimai jiems įstatyme nustatytas funkcijas eismo saugumo užtikrinimo, eismo organizavimo, kelių ir gatvių priežiūros srityse perduoti kitiems asmenims, taip pat galutinių sprendimų šiais klausimais perduoti kitiems asmenims, įstatyme nėra nustatyta, kad ne savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės eismo saugumo komisija priimtų galutinius sprendimus eismo organizavimo klausimais, tvirtintų eismo saugumo užtikrinimo priemones.
15. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisiją sudaro ne tik Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai, bet ir policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai, UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“, MB „Gatvių inžinerija“, Šiaulių dviračių mėgėjų klubo, UAB „Busturas“ atstovai.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 2 punktą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus, teismas paprašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikti Saugaus eismo komisijos nuostatus, galiojusius 2024 metų kovo ir balandžio mėnesiais. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2024-10-29 raštu atsakė, kad Saugaus eismo komisija buvo sudaryta ir veikė vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir pateikė Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023-04-19 potvarkį Nr. M-65, kuriuo sudaryta Saugaus eismo komisija.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sutinka su LAGK Sprendime padaryta išvada, kad Saugaus eismo komisijos Protokolinis sprendimas yra tarpinis dokumentas. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra nebaigta vientisa administracinė procedūra, teismui yra apskųstas tarpinis, prieš priimant galutinį sprendimą, priimtas dokumentas (ginčijamas Protokolinis sprendimas). Galutinį sprendimą pareiškėjo kreipimesi į Administraciją nurodytu klausimu priima (turi priimti) ne Saugaus eismo komisija, o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodyti subjektai (savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius). Byloje nėra duomenų, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjo kreipimosi į Administraciją būtų priimtas.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas neturi pagrindo nesutikti su LAGK padaryta išvada, kad Protokolinis sprendimas yra laikytinas tik tarpiniu dokumentu, kuriuo pareiškėjui tiesiogiai nėra sukeliamos teisinės pasekmės, nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos jo teisės ir (arba) pareigos.
19. Tai, kad Administracijos atstovė paaiškino pareiškėjui, jog toks Saugaus eismo komisijos Protokolinis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniam skyriui ar Regionų administraciniam teismui, nesudaro pagrindo Protokolinio sprendimo vertinti kitaip, nei jis įvertintas anksčiau šiame teismo sprendime.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog LAGK Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą – skundo priėmimo klausimą perduoti LAGK nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 88 straipsnio 1 punktas).
21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.