- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 1-498-899/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-02448-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.10.1Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės Rasos Valančienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) Šiauliai, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 164 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent pagal 2009-04-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti iš R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai D. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 325 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2009-11-10 iki 2014-01-01 visiškai nemokėdamas išlaikymo dukrai D. J..
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su D. J. artimai nebendravo, nedraugavo ir nesusitikinėdavo. Pamena, kaip 2006 metais ji ateidavo pas jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kartu su savo tuometiniu draugu A. M.. Kartu su jais būdavo, kad išgerti alkoholinių gėrimų, bet pats su D. J., kiek prisimena, intymiai nebendraudavo. Neprisimena, ar būtų turėjęs su ja intymių santykių. Apie tai, kad ji laukiasi, sužinojo iš savo draugų, būtent draugai jam pasakė, kad D. J. nuo jo laukiasi vaiko ir kad tikisi gauti iš jo butą. Pats su D. J., kai ji laukėsi, nebendravo, ji pas jį su A. M. į butą nebeateidavo, jos nėščios nebuvo matęs. Kada D. J. pagimdė vaiką, nežinojo, ji nieko nepranešė. Kažkada draugai, kurių įvardinti nenori, pasakė, kad reikėtų jam pasisaugoti, nes D. J. ruošia pinkles, ketina užvaldyti jo butą. Galvojo, kad tai tik gandai, kažkokios provokacijos. Tačiau 2008 metais gavo šaukimą atvykti į teismą ir du kartus į teismo posėdžius neatėjo, trečią kartą gavo įspėjimą, jei į posėdį neatvyks, teismas pripažins, kad jis D. J. dukters tėvas. Kadangi nepripažino tėvystės, atvyko į teismo posėdį ir sužinojo, kad D. J. nori prisiteisti išlaikymą dukrai D., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, ir nori nustatyti jo tėvystę. Teismui nurodė, kad nepripažįsta tėvystės, todėl buvo paskirta DNR ekspertizė. Važiavo į Vilnių kartu su D. J. ir jos dukra (tuo metu jai buvo apie 1,5 metų), Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijoje buvo atliktas tyrimas. Kiek pamena, ekspertizės aktą gavo teismas ir 2009 metais (tikslios datos nepamena) teismas nustatė jo tėvystę bei priteisė išlaikymą D. J. dukrai D. po 325 litus kas mėnesį. Pats teismo posėdyje dalyvavo, apie teismo sprendimą žinojo. Pamena, kad teisme nesutiko rašytis ant jokių dokumentų. Paskutinį kartą D. J. matė per teismo posėdį, iki pat šiol jos sutikęs nebuvo. Maždaug po pusės metų buvo areštuota jo sąskaita, apie tai sužinojo, kai tvarkėsi dokumentus socialiniame skyriuje. Pagalvojo, kad dėl to, kad buvo skolingas „Šiaulių energijai“ už šildymą. Iš antstolio buvo gavęs kažkokį raštą, tačiau dėmesio jokio nekreipė ir su pačiu antstoliu nieko nesiaiškino. Iš po teismo priimto sprendimo niekur nedirbo, darbo ieškojo savo iniciatyva, darbo biržoje užsiregistravęs nebuvo. Pragyvendavo iš pavienių darbų. 2013 metų rugsėjo mėnesį užsiregistravo Šiaulių darbo biržoje, 2013 metų spalio mėnesį pablogėjus sveikatai, buvo paguldytas į ligoninę, kurioje buvo nustatytas prostatos vėžys. Nuo 2013-12-16 buvo pripažintas iš dalies darbingu, nustatytas darbingumas 40 proc., iš darbo biržos išsiregistravo ir kreipėsi į Šiaulių miesto socialinį skyrių. Buvo skirta socialinė pašalpa 350 litų dydžio. Nedarbingumo išmokos negauna, nes į „Sodrą“ nesikreipė, užtenka socialinės pašalpos. Žino, kad gaunant neįgalumo išmoką, iš jos antstolis gali atskaičiuoti, ir atskaičiavus jam nebūtų iš ko pragyventi, liktų nedidelė pinigų suma. Jam žinoma, kad 2014 metų sausio mėnesį antstolis areštavo jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Minėtas butas priklauso jam ir seseriai I. J.. Šiame bute pats nebegyvena, laikinai prisiglaudė pas savo pažįstamą. D. J. dukters nelaiko savo vaiku ir todėl ja nesidomi, neteikia išlaikymo, nepalaiko jokių ryšių, nežino net kur ji gyvena. Apie tai, kad D. J. Vaikų išlaikymo fondas moka pinigus už dukters išlaikymą, nežinojo. Kaip ir minėjo, su ja visai nebendrauja. Paskutinį kartą D. J. matė per teismo posėdį. Pripažįsta savo kaltę visiškai, kad neteikė vaikui išlaikymo, kad susidarė įsiskolinimas, kurį padengti neturi jokių galimybių (kad ir turėtų lėšų, vis tiek nemokėtų). Šiuo metu vienintelės pajamos yra socialinė pašalpa, kurios vos užtenka pragyvenimui, nes reikia pirkti vaistus, gydymas yra tęsiamas, maždaug kas dvi savaites važiuoja į onkologinį skyrių susileisti vaistų. Jo dvi dukros yra suaugusios, sukūrusios savo šeimas, su jomis bendrauja, ryšius palaiko. Viena dukra gyvena Vokietijoje, o kita Šiauliuose. Dukros nieko nežino apie tai, kad antstolis areštavo buto dalį, sąskaitas, apie reikalus su D. J. taip pat nieko nežino. Pageidautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutiktų atlikti laisvės apribojimo bausmę (59-61 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:
- liudytojos D. J. duoti parodymai, kad su R. R. bendravo 2006 metų pabaigoje, kartu gyventi nebuvo pradėję, bendro ūkio nevedė, susitikdavo su juo jo bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Palaikė intymius santykius. Kai pastojo, R. R. atsisakė pripažinti tėvystę, ir abu išsiskyrė, daugiau su juo nebendravo. Dukra (duomenys neskelbtini) dieną. Tuo metu su R. R. jokių ryšių nebepalaikė ir jis apie dukters gimimą nieko nežinojo, jam nieko nesakė. Viena pati augino dukrytę. 2008 metų vasario mėnesį pradėjo tvarkytis įvairius dokumentus dėl tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo. R. R. apie tai sužinojo gavęs šaukimus iš teismo. Pati su juo, kaip minėjo, nebendraudavo. Pamena, kad R. R. piktybiškai porą kartų nesutiko važiuoti į Vilnių atlikti DNR tyrimo, nuvažiavo tik iš trečio karto. Kai teismas gavo DNR tyrimo ekspertizę, 2009-04-30 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl tėvystės nustatymo ir dukters D. išlaikymo. R. R. buvo priteista mokėti po 325 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Apie teismo sprendimą R. R. žinojo, pats dalyvavo teismo posėdyje. Pamena, kad teisėjui jis sakė, kad darytų ką nori, nes pats neturi jokio pragyvenimo šaltinio, jam yra viskas vienodai. Iš kokių lėšų jis tuo metu pragyvendavo, nebuvo žinoma, žinojo tik tiek, kad jis tebeturi vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. 2009 m. (tiksliai mėnesio nepamena) kreipėsi į antstolės E. Rulienės kontorą dėl priimto teismo sprendimo vykdymo. Tuo pačiu kreipėsi ir į Vaikų išlaikymo fondą, kuris nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki šiol moka po 190 Lt kas mėnesį. Pats R. R. nė karto nėra sumokėjęs priteisto išlaikymo dukrai. Jis žinojo, kur ji gyvena, jei būtų norėjęs mokėti alimentus, būtų lengvai ją suradęs. R. R. su dukra D. nuo pat gimimo iki pat šiol nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, išvis ja nesidomi, nėra jai nupirkęs jokių dovanų, daiktų. Apie R. R. tėvus nieko nežino, nėra su jais bendravusi, nežino ar jie yra gyvi, taip pat nieko nežino apie jokius R. R. giminaičius. Paskutinį kartą su R. R. bendravo per paskutinį teismo posėdį 2009 metais, kur jis šiuo metu gyvena, nežino, ar dirba, iš kokių lėšų pragyvena, taip pat nieko nežino. Vaikų išlaikymo fondo poziciją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. R. vengimo išlaikyti vaiką palaiko. Duktė D. yra materialiai nukentėjusi. Prašo leisti atstovauti jos interesus atliekant ikiteisminį tyrimą ir teismo metu (13-14 b. l.);
- 2013-12-19 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašyme Nr. (4.2)D2-32814 pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad R. R. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 9 100 Lt (3-10 b. l.);
- 2009-04-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas, iš kurio matyti, kad R. R., gim. 1952-04-11, yra D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, bei priteistas iš R. R. išlaikymas D. J. periodinėmis išmokomis po 325 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės (20-22 b. l.);
- antstolės Eurikos Rulienės pateiktos vykdomosios bylos kopija, iš kurios matyti išlaikymo skola nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. yra 28 518,16 Lt (24-50 b. l.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. R. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo, kad priteistas dukters išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Kaltinamojo kaltę taip pat grindžia ir liudytojos D. J. parodymai bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti dukrą D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., savo neveikimu vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, nes R. R. yra šio vaiko tėvas ir turėjo vaiką išlaikyti. Dėl šios priežasties R. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir R. R. už nusikaltimo, numatyto LR BK 164 straipsnyje, padarymą skirti bausmę – dešimt mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per tris mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kaltinamasis R. R. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka bausme, ir prašo skirti trumpesnį bausmės atlikimo laiką (81 b. l.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
R. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikalto būdamas neteistas (teistumas išnykęs) (65-66 b. l.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. R. R. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (67 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas kaip neįrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas, dėl jo netinkamo elgesio nebuvo gauta pareiškimų ar nuskundimų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (74 b. l.), nedirbantis (70 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (71 b. l.), iš dalies darbingas, asmens darbingumas 40 proc. (64 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. R. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (62-63 b. l.) - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. R. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. R. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. R. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti.
Išaiškinti R. R., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.