Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-943-360/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-29
Bylos Nr.
2A-943-360/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Bronius Valius, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
V. G., N. G., S. G.
Atsakovas
L. B., G. B.
Trečiasis asmuo
Šilutės rajono
Advokatai
Tomas Leščinskas, Valdas Andrijauskas
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Savinijus Katauskas Civilinė byla Nr. 2A-943-360/2009

Teisėja Nijolė Bagdonienė Procesinio sprendimo kategorijos

30.10.; 121.21.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei V. G., jos atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, atsakovams L. B. ir G. B., jų atstovui advokatui Tomui Leščinskui, apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G., V. G., N. G. ir S. G. ieškinį atsakovams L. B. ir G. B. dėl savininkų teisių gynimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir atsakovų L. B. ir G. B. priešieškinį ieškovams V. G., V. G., N. G. ir S. G., tretiesiems asmenims Šilutės rajono 2–ojo notarų biuro notarei S. D. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus L. B. ir G. B. iš ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio garažo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio .(duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai minėtą garažą paveldėjo po V. G. mirties, 2007-11-21 išdavus jiems paveldėjimo teisės liudijimus. Atsakovai šiuo garažu naudojasi ieškovams sutikus žodžiu, jie nemoka nuomos. 2008-03-07 registruotu paštu išsiųstu raštu atsakovai buvo geranoriškai paprašyti išsikelti iš garažo, tačiau iki nurodyto termino garažo neatlaisvino ir neketina atlaisvinti. Taip atsakovai riboja ieškovų teises valdyti, disponuoti ir naudotis savo turtu, pažeidžia jų turtines teises, todėl atsakovai turi būti kuo skubiau iškeldinti iš ieškovams priklausančių negyvenamųjų patalpų.

Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti neteisėta 1992-06-25 pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G. ir taikyti restituciją bei pripažinti neteisėta ir panaikinti minėto garažo teisinę registraciją ieškovų vardu. Nurodė, kad 1992 m. lapkričio mėn. atsakovai apsigyveno tarnybiniame bute Nr. 3, esančiame .(duomenys neskelbtini), pastate, kuriame buvo ir G. pradinė mokykla. 2004-06-01 tarp atsakovės L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės pasirašyta tarnybinės gyvenamosios patalpos – minėto buto, nuomos sutartis, o 2005-10-29 tarp atsakovų ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos sudaryta minėto buto su pastatu – sandėliu pirkimo–pardavimo sutartis. Nuo 1993 m. rugsėjo mėn. atsakovai pradėjo naudotis šalia esančiame ūkiniame pastate esančia garažo dalimi. Jiems pradėjus gyventi šiame bute, garažas priklausė mokyklai, nes jame buvo sandėliuojamas mokyklos inventorius, kitas turtas. Šia garažo dalimi atsakovai naudojasi iki šiol. Nuo garažo dalies naudojimosi pradžios jie tikėjosi, kad privatizuojant valstybės turtą, pirmiausia jiems bus pasiūlyta įsigyti šią garažo dalį. 2005 m. rugsėjo mėn., t. y., prieš sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį, Šilutės rajono savivaldybėje jie sužinojo, kad 1992-06-25 garažas kartu su kitais statiniais parduotas V. G., remiantis Butų privatizavimo įstatymu. Nuo 1993 m. iki 2007 m. niekas, iš jų ir ieškovė V. G., nereiškė jokių pretenzijų į jų naudojamą garažo dalį. Jie siūlė ieškovei V. G. nupirkti jų naudojamą garažo dalį ir ši iš pradžių sutikusi, tačiau vėliau persigalvojo. Pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą ginčo garažas negalėjo būti privatizavimo objektu, nes jis nebuvo buto priklausiniu. Galiojusio 1964 m. CK 153 str. 1 d. buvo nustatyta, kad daikto priklausinys yra objektas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. 1992-06-25 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ginčo garažo dalis ir kiti statiniai parduodami, remiantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1992-05-07 potvarkiu Nr. 8-v, nors jame nurodyta, kad V. G. leidžiama pirkti tik butą, nenurodant, kad butas parduodamas su priklausiniais. Pagal Butų privatizavimo įstatymą tinkamas privatizavimo objektas galėjo būti tik tokios privatizuojamo objekto pagalbinės patalpos, kurios turi funkcinį ryšį su privatizuojamu objektu. Atsakovai mano, kad tokio ryšio ginčo garažas su V. G. privatizuotu butu neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Nusprendė iškeldinti L. B. ir G. B. su jiems priklausančiu turtu iš V. G., V. G., N. G. ir S. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė iš L. B. ir G. B. po 559 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovams V. G., V. G., N. G. ir S. G. ir po 52,27 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad 1992-06-25 notarine tvarka patvirtinta sutartimi, registro Nr. 1-4732, ir jos pagrindu įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į ginčo garažą, numatyta, kad ieškovei parduodamas butas ir jo priklausiniai: tvartas, garažas, rūsys. Priklausiniai specialiai buvo aptarti sutartyje ir juos ištiko pagrindinio daikto likimas. Ieškovė pagal tuo metu galiojusio CK 149 str. įregistravo šią sutartį ir nuo to momento minėtas turtas tapo jos nuosavybe. Atsakovai nepagrindė savo argumentų, kodėl ieškovų ginčo garažas negali būti buto priklausinys, kodėl jis neturi ar negali turėti funkcinio ryšio su butu. Taip pat atsakovai neįrodė, kuo pasireiškia minėtos sutarties dalies neteisėtumas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir pripažinti neteisėta 1992-06-25 pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl ½ dalies garažo (kairiosios dalies), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G. ir taikyti restituciją. Nurodė, kad atsakovai nuo 1993 metų nepertraukiamai naudojosi ½ dalimi garažo, kuria ieškovai niekada nesinaudojo. Ieškovai iki 2007 metų nežinojo, kad privatizavo ne vieną, o du garažus. Be to, garažas neturi jokio funkcinio ryšio su butu. Ginčo garažas inventorinėje byloje pavaizduotas neteisingai, kadangi realiai yra du garažai, atskirti vienas nuo kito mūrine siena ir jų abiejų bendras plotas sudaro 65,6 kv. m. V. G. parduodant tvartą ir garažą, pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatos, kadangi parduotos dvi vienodos paskirties pagalbinės patalpos – garažai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą V. G. prašo atmesti apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai nuosavybės teise valdo pastatą – garažą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini), priklausantį butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): 1/8 dalį – ieškovė V. G., 1/8 dalį – ieškovas N. G., 1/8 dalį – ieškovas S. G. ir 5/8 dalis – ieškovė V. G.. Taip pat ieškovams tomis pačiomis dalimis priklauso ir sandėlis, ūkinis pastatas. Garažas ir ūkinis pastatas pažymėti kaip priklausiniai, priklausantys butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nuosavybės teisė į minėtą turtą įregistruota pirkimo–pardavimo sutarties 1992-06-25 Nr. 1-4732 pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, pagrindu bei 2007-11-21 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 14383 pagrindu. Atsakovams L. ir G. B. nuosavybės teisė registruota į sandėlį (b. l. 12–14, 97–98).

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir prašo pripažinti neteisėta 1992-06-25 pirkimo pardavimo sutarties dalį dėl ½ dalies garažo (kairiosios dalies), esančio .(duomenys neskelbtini), pardavimo V. G. ir taikyti restituciją.

CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad negalioja ir yra niekinis toks sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Remiantis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu galima įrodžius, kad jis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima taikyti minėtas normas prašomam pripažinti negaliojančiu sandoriui, tai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Ieškovei V. G. privatizuojant butą, pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, pirkimo–pardavimo objektas buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1992-05-07 potvarkiu Nr.8-v V. G. buvo leista pirkti butą, nenurodant priklausinių. 1992-06-25 notarine tvarka patvirtinta sutartimi, kurios registro Nr. 1-4732, ir kurios pagrindu įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į ginčo garažą, numatyta, kad ieškovei parduodamas butas ir jo priklausiniai: tvartas, garažas, rūsys. Priklausiniai buvo aptarti sutartyje ir juos ištiko pagrindinio daikto likimas. Ieškovė pagal tuo metu galiojusio CK 149 str. įregistravo šią sutartį ir nuo to momento minėtas turtas tapo jos nuosavybe. Nuosavybės teisė į minėtą turtą įregistruota pirkimo–pardavimo sutartimi 1992-06-25 Nr. 1-4732, pagal LR butų privatizavimo 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. 2007-11-21 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 14383, ieškovai įgijo nuosavybės teisę į turtą ir į ginčo garažą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privatizuojant butą bei priklausinius: tvartą, garažą ir rūsį nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos, sandoris neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atmestinas ir apeliantės skundo nurodymas, kad ginčo garažas inventorinėje byloje pavaizduotas neteisingai, kadangi realiai yra du garažai, atskirti vienas nuo kito mūrine siena ir jų abiejų bendras plotas sudaro 65,6 kv. m. Iš inventorinės bylos nustatyti, kad ginčo garažas priklauso ieškovams ir nėra svarbu, kad jis yra atskirtas pertvara, kadangi jo unikalus numeris bei ieškovų valdomos dalies kvadratūra sutampa.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad atsakovai L. B. ir G. B., neišsikeldami iš ieškovams priklausančios negyvenamosios patalpos, pažeidžia ieškovų, kaip teisėtų šių patalpų savininkų, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise garažą, juo disponuoti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Ieškovai yra ginčijamo garažo savininkai, t. y. turi nuosavybės teisę į šį garažą. Nuosavybės teisės turinį atskleidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nors atsakovai garažu ir naudojosi, ieškovai neprarado savo, kaip savininkų, teisių apsaugos. CK 4.95 straipsnyje numatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo bei CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad ieškovai, būdami garažo savininkai, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos atsakovų teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas bei pateikė 1000 Lt kvitą advokato pagalbai apmokėti. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės L. B. priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei V. G. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės L. B. priteisti 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei V. G..

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Bronius ValiusAlvydas Žerlauskas