- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- ATP-193-195/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04797-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-VPK) Kelių policijos vadybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 22 d. nutarimas, kuriuo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. spalio 18 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iš chuliganiškų paskatų užtraukęs automobilio rankinį stabdį, pavojingai manevravo tarp aikštelėje stovinčių automobilių ir žmonių, priversdamas automobilį slysti šonu. E. P. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 9, 28, 105, 125 punktų reikalavimų pažeidimai. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124² str. 2 d.
2012 m. spalio 22 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu E. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. nubaustas 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
E. P. kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 22 d. nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 22 d. nutarimas paliktas galioti motyvuojant tuo, kad E. P. kaltė padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą yra įrodyta, o jo veika kvalifikuota tinkamai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nubaustasis E. P. prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. spalio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas nurodo, kad jam paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ji neproporcinga bei prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Nubaustojo manymu, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pažymi, jog visų liudytojų parodymai yra prieštaringi, nurodo, jog policijos pareigūnas R. O. parodė, kad įvykio metu važiavo Ukmergės gatve nuo miesto centro, o pareigūnas liudytojas J. K. parodė, kad važiavo Ukmergės gatve link centro. E. P. savo skunde pažymi, kad liudytojas R. O. parodė, kad E. P. automobilis sukosi ratu, o liudytojas J. K. parodė, kad automobilis tik sukosi (bet ne ratu). Nubaustasis pažymi, kad liudytojas G. R. parkuodamas savo automobilį atbuline eiga negalėjo matyti, kaip jis vairuodamas savo automobilį sukosi 2-3 kartus ratu. Apelianto nuomone, galima daryti išvadą, jog liudytojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi.
Nubaustojo manymu, liudytojas G. R. yra galimai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi dirba įmonėje komercijos direktoriumi, kuriai priklauso automobilių stovėjimo aikštelė, liudytojas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog aikštelėje vairuotojai dažnai suka ratus, jau yra apgadintas apšvietimo stulpas, liudytojui yra tekę kreiptis į draudimo kompaniją.
Šalies argumentai
E. P. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad į aikštelę atvyko darbiniais reikalais, juos sutvarkęs skubėjo į kitą vietą, todėl nevalingai, tačiau gal kiek stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą, pažymi, kad jo automobilis yra varomas galiniais ratais dėl minkštos automobilio padangų gumos bei stipraus akseleratoriaus pedalo paspaudimo, automobilio galinė pakaba kiek slystelėjo, o suveikusi sistema blokavo ratus, dėl ko sukant vairą ir išvažiuojant iš automobilio aikštelės, prasisuko vienas automobilio galinis ratas ir buvo sukeltas triukšmas, niekam pavojaus nekeliantis slydimas. Pažymi, jog automobilis nebuvo vairuojamas nei pavojingai nei chuliganiškai. Apelianto manymu, byloje nėra pakankamai įrodymų jį padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliantas savo skunde nurodo, jog įvykio metu buvo trys policijos pareigūnai, tačiau nėra trečiojo policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, todėl nubaustajam tai kelia tam tikrų abejonių dėl pareigūnų elgesio tinkamumo, kadangi ankščiau paminėtas pareigūnas taip pat dalyvavo sustabdant jo automobilį. Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, kad jis automobiliu suko 2-3 ratus, tačiau apylinkės teismas tai patvirtino.
Nubaustasis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad automobilių stovėjimo aikštelėje įvykio metu buvo kitų transporto priemonių bei žmonių išskyrus liudytoją G. R. ir kad jo vairavimas galėjo sukelti pavojų. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių įrodymų galinčių patvirtinti, kad jis aktyviais, tyčiniais veiksmais siekė ir pažeidė viešąją tvarką, tyčia rodė aiškią nepagarbą visuomenei, todėl negali būti konstatuojama, jog jo vairavimas buvo chuliganiškas, nėra teisinio pagrindo taikyti ir ATPK 124¹ str. 2 d., t.y. nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad E. P. vairavimas nesukėlė, jokių neigiamų padarinių, nebuvo sukelta žala, nei sutrikdyta žmonių sveikata, byloje nėra asmenų nusiskundimų. Apeliantas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju jis nesuprato, jog yra veikiama priešingai teisei, nenumatė žalingų pasekmių.
E. P. nuomone, tokia griežta nuobauda yra skiriama tik už šiurkščius ir sistemingus administracinius teisės pažeidimus, o šiuo konkrečiu atveju to konstatuoti negalima.
Nubaustojo teigimu, transporto priemonė jam reikalinga darbo funkcijų atlikimui, todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 1 metų laikotarpiui, iškelia grėsmę jam išsaugoti darbo vietą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 124² str. 2 d. yra nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų <...>.
Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad tam, kad konstatuoti, jog asmuo vairavo chuliganiškai, nepakanka vien konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimą, o turi būti įrodytos chuliganiškos paskatos.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Tačiau patikrinus bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Patikrinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
E. P. padarė administracinį teisės pažeidimą iš chuliganiškų paskatų. Tai patvirtina:
1) 2012 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio R. O. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis važiuodamas kartu su J. K. Ukmergės gatve aikštelėje pastebėjo automobilį BMW 330, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo tarp automobilių, dirbo padidintomis apsukomis, slydo šonu palikdamas padangų žymes, kėlė didelį triukšmą. Parodė, jog automobilį vairavo E. P., kuris iš pradžių sutiko, kad vairavo chuliganiškai, vėliau sužinojęs už pažeidimą numatytą sankcijos dydį savo kaltę ėmė neigti. Nurodė, kad aikštelėje tuo metu stovėjo kiti automobiliai bei liudininkas G. R. (b. l. 34; 55-57);
2) 2012 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio J. K. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis dirbdamas kartu su patruliu R. O. važiavo Ukmergės gatve, aikštelėje pamatė pavojingai manevruojantį juodą BMW automobilį, kuris kėlė pavojų eismui ir kitiems eismo dalyviams. Automobilis pavojingai manevravo stovėjimo aikštelėje, t.y. padidinęs apsukas vairuotojas suvokdamas, kad gali kelti pavojų kitiems, pavojingai sukosi su automobiliu. Nurodė, jog aikštelėje buvo ir kitų automobilių. Parodė, kad pamatė liudytoją aikštelėje ir tada privažiavo prie vairuotojo, liudytojas nurodė, kad matė įvykį (b.l.35, 55);
3) 2012 m. spalio 18 d. liudytojo G. R. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kad įvykio metu aikštelėje parkavosi atbuline eiga automobilį, tuo metu pastebėjo, kaip juodas BMV iš padangų leidžia dūmus ir sukasi ratu, gal 2-3 žiedus vidurinėse eilėse stovėjimo aikštelės. Nurodė, kad buvo kokių 20 metrų atstumu nuo BMW vairuotojo. Parodė, jog automobilių aikštelėje nebuvo daug, bet buvo apie 10 automobilių (b.l.36, 53-54).
Pažymėtina, kad nors nubaustasis abejoja pareigūnų R. O. ir J. K. bei liudytojo G. R. parodymų objektyvumu, nėra jokio pagrindo manyti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Nežymūs policijos pareigūnų parodymų neatitikimai, kuriuos apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde esminės reikšmės pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui neturi, todėl atmestini.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., kadangi važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pavojingai manevravo tarp aikštelėje stovinčių automobilių ir žmonių, priversdamas automobilį slysti šonu, t.y. elgėsi nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, suko ratus aikštelėje ir taip kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei aiškiai išreiškė nepagarbą eismo dalyviams ir aplinkiniams. Toks automobilio vairavimas yra neleistinas, kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių bei eismo saugumui. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog pažeidėjas automobilį tokiu būdu vairavo tyčia, todėl darytina išvada, kad tokie E. P. veiksmai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas.
Apelianto iškelta versija, kad jis pažeidimo nepadarė ir pavojaus eismo saugumui nesukėlė, kad jis nesuprato, jog veikia priešingai teisei yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Nubaustojo skundo argumentas, kad jis į aikštelę atvyko darbiniais reikalais, juos sutvarkęs skubėjo į kitą vietą, todėl nevalingai, tačiau gal kiek stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą vertintinas kritiškai kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojas G. R. yra galimai suinteresuotas bylos baigtimi, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad G. R. pažįsta nubaustąjį ir turėtų
tikslą jį apkalbėti ar turėti iš to kokios nors naudos. Nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, jog liudytojas G. R. automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbuline eiga, negalėjo matyti kaip jis vairuodamas savo automobilį sukosi ratu, kadangi remiantis policijos pareigūnų parodymais pažeidėjo vairuojamas automobilis skleidė triukšmą, o tai neabejotinai turėjo išgirsti ir išgirdo tuo metu aikštelėje buvę liudytojas G. R. taip atkreipdamas dėmesį į jo pavojingą vairavimą.
E. P. skunde išdėstytas argumentas, jog įvykio metu buvo trys policijos pareigūnai, tačiau nėra trečiojo policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir pan., negali būti pagrindu atmesti kitus byloje surinktus įrodymus, kurių apelianto kaltei patvirtinti pakanka ir be papildomų liudytojų parodymų.
Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas E. P. pagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, nuobauda pažeidėjui individualizuota tinkamai. E. P. yra ankščiau baustas už tyčinius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl laikyti, kad jam paskirtas pažeidimo sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui, yra per griežtos nuobaudos, pagrindo nėra.
Tai, kad automobilis reikalingas nubaustajam darbo funkcijoms atlikti, nėra pagrindas netaikyti papildomos priemonės, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kad užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą ir kitus svarbius tikslus, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą pasiekti jam palankesnių nuobaudos atlikimo galimybių.
Naikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. spalio 22 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.