Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance.“ pareikšimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys O. J., L. J., antstolė E. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkui O. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės L. J. gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, susijusių su darbo santykiais, įskaitant darbo užmokestį, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Nurodo, kad antstolės E. M. kontoroje yra vykdomi išieškojimai pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininko O. J. pareiškėjos naudai. 2021 m. gegužės 4 d. turto arešto aktu (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas ir 2021 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui ir jo sutuoktinei antstolio patvarkymu buvo pasiūlyta pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji bylos asmenys nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą. Pareiškėjos nuomone, išieškojimas pagal minėtą teismo įsakymą turėtų būti nukreiptas į skolininko sutuoktinės su darbo santykiais gaunamas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomosios bylos Nr. 0009/14/01689, Nr. 0009/14/02031, 0009/14/03651, dėl skolų išieškojimo iš skolininko O. J. pareiškėjos naudai. Vykdymo procese, antstolė E. M. 2021 m. gegužės 4 d. patvarkymu areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), areštavo skolininko O. J. sutuoktinės L. J. darbo užmokestį, gaunamą UAB (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalį nuo gaunamo darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatyto MMA ir ½ dalį nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, bei išsiuntė skolininkui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko, ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą, kuri įteikta skolininkui, ir kurį skolininkas turėjo užpildyti ir pateikti antstolei. Skolininkui per antstolės nustatytą terminą nepateikus minėtame patvarkyme nurodytų duomenų, 2021 m. birželio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė E. M., vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalies norma, pasiūlė išieškotojui ir bendraturčiui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje taip pat nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Paminėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad skolininkas O. J. niekur nedirba, neturi kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Skolininko sutuoktinė L. J. dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, kurių ½ dalis areštuotos antstolės E. M. 2021 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, įvertinus visumą aplinkybių, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą iš dalies ir nustato, kad skolininkui O. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. J. iš UAB (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Likusioje dalyje, t. y. dėl skolininko turto dalies nustatymo jo sutuoktinės ateityje gautinose pajamose, susijusiose su darbo užmokesčiu, pensija ir kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis, prašymas atmestinas. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad nagrinėjamu atveju antstolė aprašė ir areštavo tik skolininko sutuoktinės ½ dalį gaunamų pajamų (darbo užmokesčio) UAB (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja turi pagrindą prašyti teismo nustatyti skolininko dalį tik jo sutuoktinės pajamose, gaunamose minėtoje įmonėje. Kita skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nebuvo nustatyta, antstolė jos neaprašė ir neareštavo, kaip to reikalauja CPK 667 straipsnio 1 dalis. Neegzistuojant CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, teismui nėra pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Kaip jau minėta, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nesant konkretaus skolininko ar jo dalies turto su kitais bendraturčiais, teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl turto, kuris gali atsirasti skolininko nuosavybėje. Tokiu atveju būtų sukuriamas precedentas, kuomet bet koks turtas, atsiradęs po santuokos sudarymo, bus laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nors pagal įstatymą galimi atvejai, kai santuokoje įgytas turtas gali būti laikomas ir asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, kad įstatymas leidžia individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos UAB „Legal Balance“ pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės L. J. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei E. M. grąžinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.