- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-68-479/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- R., R. Š.
- Ieškovas
- H. J. A. G.
- Trečiasis asmuo
- ŽŪB „Naujojo Amžiaus Pagirupis“
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-68-479/2009
N UTARTIS
2009 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ž. Bertašiaus, kolegijos teisėjų D. Martinavičienės, E. Misiūnienės, sekretoriaujant R. Čižauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M. Endzinui, atsakovui R. Š., atsakovo atstovui adv. T. Bogdanskiui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. J. A. G. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui ŽŪB „Naujojo Amžiaus Pagirupis“ dėl skolos išieškojimo ir atsakovo apeliacinį skundą dėl 2008-06-26 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas H. J. A. G. 2006-10-16 kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovas keliais banko pavedimais pervedė atsakovui R. Š. bendrą 23 500 eurų sumą: 2004 m. kovo 24 d. – 900,00 Eur, 2004 m. balandžio 12 d. – 12 000,00 Eur, 2004 m. gegužės 21 d. – 1 100,00 Eur, 2004 m. liepos 2 d. – 9 500,00 Eur. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašas. Šalys susitarė, kad ieškovo atsakovui pervedama suma yra ieškovo paskola atsakovui. Atsižvelgiant į susiklosčiusius draugiškus ieškovo ir atsakovo santykius, jokių kitų konkrečių paskolos sutarties sąlygų (palūkanų, paskolos grąžinimo termino ir pan.) raštu nustatyta nebuvo. 2006 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu dėl paskolos grąžinimo ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.873 str. 2 d., pareikalavo, kad atsakovas grąžintų minėtą paskolą ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 30 d. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas suteiktos paskolos ar jos dalies negrąžino, taip pažeisdamas savo sutartinę prievolę. Vadovaujantis oficialiu lito ir euro kursu 3,4528:1, nustatytu Lietuvos banko valdybos 2002 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 15 (Žin., 2002, Nr. 12-453), atsakovui suteikta ir jo negrąžinta paskola (pagrindinė suma) sudaro 76 140,80 Lt. Vadovaujantis LR CK 6.874 str. 1 d., nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta (2006-09-30), iki šio ieškinio padavimo dienos priskaičiuota 111,15 Lt palūkanų. Ieškovas prašė teismo patekinti ieškinį ir paskolą priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
2008-06-26 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Nepaneigti atsakovo pateikti įrodymai, kad piniginės lėšos iš ieškovo atsakovui buvo pervestos bendrai veiklai vykdyti – šalių įsteigtos bendrovės veiklai finansuoti. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 22 500 eurų bei 5 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovas nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas, ir prašo jį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis ir šią aplinkybę patvirtina piniginių lėšų pervedimas atsakovui. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovo sąskaitos banke išrašo duomenys patvirtina tik piniginių lėšų perdavimą atsakovui, piniginių lėšų mokėjimo paskirtis ieškovo atliktuose pavedimuose nėra nurodyta (b. l. 20–27, t.1).
Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog paskolos sutarčiai įrodyti pakanka vien piniginių lėšų perdavimo fakto. Atsižvelgtina į tai, kad įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų perdavimo nuosavybėn paskolos gavėjui; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija 2 000 Lt. Jeigu atsakovas paskolos nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-596/2005).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pripažįsta, kad rašytinės paskolos šalys nesudarė. Taigi pirmosios instancijos teismas šioje byloje privalėjo nustatyti aplinkybes ne tik dėl piniginių lėšų perdavimo atsakovui, bet ir dėl atsakovo R. Š. įsipareigojimo šias lėšas grąžinti. Akivaizdu tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl R. Š. įsipareigojimo grąžinti paskolą ieškovui. Taigi teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką byloje (LR CPK 176 str. 1 d.).
Atsižvelgtina ir į tai, kad paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui gautą paskolą yra esminė paskolos sutarties sąlyga (LR CK 6.870 str. 1 d.). Nesusitarus dėl esminių sutarties sąlygų, sutartis laikoma nesudaryta. Esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Kitos sąlygos laikomos neesminėmis, todėl sutartis galioja ir šalims dėl jų nesusitarus. Ginčo atveju neesminių sąlygų nulemtas sutarties spragas gali užpildyti teismas, aiškindamas sutartį ir taikydamas dispozityviąsias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-511/2005).
Taigi byloje pagal ieškovo H. J. A. G. ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo paskolos sutarties sudarymo faktą, nenustatęs esminių paskolos sutarties sąlygų. Tai įrodo, kad bylos esmė liko neatskleista.
Kolegija įvertina ir tai, kad atsakovas byloje įrodinėja iš ieškovo gautų piniginių lėšų panaudojimą bendrai veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad atsakovas įrodinėja aplinkybes apie tarp šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį (LR CK 6.969 str.). Sutarties laisvės principas leidžia privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo teises ir pareigas. Šia prasme sutartis yra papildoma visuomeninių santykių subjektų elgesio reguliavimo priemonė. Taigi atsakovas R. Š., teikdamas atsikirtimus į ieškinį, turėjo įrodyti esmines jungtinės veiklos sutarties sąlygas, remdamasis įrodymų leistinumo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-511/2005). Akivaizdu tai, kad pirmosios instancijos teismas esminių jungtinės veiklos sutarties sąlygų taip pat nenustatė.
Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas R. Š. savo atsikirtimus į ieškinį grindžia ir tokia aplinkybe, kad atsakovui perduotos lėšos buvo grąžintos ieškovui (b. l. 38, t. 1). Taigi atsakovas laikosi nuostatos, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, o teismui padarius priešingą išvadą, teismas turėtų vadovautis atsakovo pateiktais įrodymais dėl paskolos grąžinimo. Tai įrodo, kad atsakovas dispozityvumo principą pritaiko bylą nagrinėjančiam teismui. Akivaizdu yra tai, kad dispozityvumo principas taikomas šalims, bet ne teismui (LR CPK 13 str.). Skirtingų sandorių įrodinėjimas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis toje pačioje byloje įrodo tos šalies piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes teismas negali nustatyti įrodinėjimo dalyko byloje, pažeidžiamas bylos ekonomiškumo principas (LR CPK 7 str.). Akivaizdu yra tai, kad pirmosios instancijos teismas leido atsakovui vadovautis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovui patvirtinant arba jungtinės veiklos, arba paskolos sutartį. Taigi atsakovas nepateikė savo atsikirtimų, kuriuos būtų galima įvertinti LR CPK 13 skyriaus 1 skirsnyje nustatyta tvarka, nebuvo atskleista atsakovo atsikirtimų į ieškinį esmė.
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes galima padaryti išvadą, jog nebuvo atskleista bylos esmė, teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 2 d.).
Kolegija netenkina atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes nėra pakankamo pagrindo teismo išvadai apie galimą teismo sprendimo įvykdymą, sumažinus areštuoto turto mastą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti 2008-06-26 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Netenkinti atsakovo R. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.