- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-4278-956/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01513-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., S. G., Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Arvydas Alekna
nedalyvaujant pareiškėjo V. D. atstovui advokatui Arvydui Aleknai, suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims R. D., S. G., Valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. D. priėmė savo sutuoktinės E. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškime nurodo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina E. D. Iki mirties ji gyveno su sutuoktiniu A. D. Jie abu gyveno savo nuosavame 2-jų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po E. D. mirties minėtame bute liko gyventi A. D., jame gyveno iki savo mirties, t. y. dar 23 metus. Jis perėmė paliktą sutuoktinės turtą, jos asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis. A. D. perimtą savo žinion sutuoktinės turtą valdė kaip nuosavą, mokėjo visus reikiamus mokesčius už buto komunalinius patarnavimus. Tėvas po žmonos mirties įstatymų nustatytą tvarka pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nesuprato, kad reikia priimti notariškai įforminant paveldėjimą. A. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Jis su suinteresuotais asmenimis R. D. ir S. G. yra velionio A. D. vaikai ir įstatyminiai įpėdiniai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad po motinos E. D. mirties tėvas A. D. iki savo mirties, t. y. 23 metus, gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Testamento mama nebuvo sudariusi. Prašo pareiškimą tenkinti.
5. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad po motinos E. D. mirties tėvas A. D. iki savo mirties, t. y. 23 metus, gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Testamento mama nebuvo sudariusi. Prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jo tėvas A. D. priėmė savo sutuoktinės E. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti teisę paveldėti E. D. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
7. Palikėja E. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. D., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo susituokusi su A. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), turėjo sūnų V. D. (pareiškėją), gimusį (duomenys neskelbtini), sūnų R. D. (suinteresuotą asmenį), gimusį (duomenys neskelbtini), dukrą S. G. (suinteresuotą asmenį), gimusią (duomenys neskelbtini). Palikėja E. D. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjos sutuoktinis A. D. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjos E. D. mirties liko nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto 8-ojo notaro biuro išduota pažyma patvirtina, kad po palikėjos E. D. mirties paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų.
9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai E. D. ir A. D. iki palikėjos E. D. mirties gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame 2-jų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po E. D. mirties minėtame bute liko gyventi A. D., jis perėmė paliktą sutuoktinės turtą, jos asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. A. D. minėtame bute gyveno iki savo mirties, t. y. dar 23 metus. Šias aplinkybes, duodami paaiškinimus, nurodė pareiškėjas, suinteresuoti asmenys R. D., S. G., tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (sąskaitos-faktūros). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. D., po savo sutuoktinės E. D. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad A. D. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad A. D. aptartu būdu priėmė po sutuoktinės E. D. mirties atsiradusį palikimą.
10. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios E. D. palikimo sudėties.
11. Pareiškėjui byloje yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, sumokant 100 proc. pagalbos išlaidų, jis yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš pareiškėjo byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.