Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutarties I. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės patrulis 2007 m. rugsėjo 14 d. I. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalį surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad ji 2007 m. rugsėjo 14 d., apie 18 val. 39 min. Klaipėdos mieste, Šilutės pl. 31, vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,78 promilės), taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus (b. l. 27).

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio įgaliotas pareigūnas 2007 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. E 757792 I. A. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams (b. l. 26).

II.

III.

Savo prašymą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kartu pažymėdama, jog, nagrinėjamu atveju išskirtinėmis aplinkybėmis ATPK 30¹ straipsnio prasme laikytina tai, kad ji teisės pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes kentėjo didelius skausmus ir nežinojo kokios gali būti priepuolio pasekmės. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jos atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, I. A. neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto bei aplinkybių, tačiau mano, kad jai paskirtos administracinės nuobaudos yra pernelyg griežtos. Prašo neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 24 mėnesių laikotarpiui – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 126 straipsnio 3 dalis numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliantė, prašydama netaikyti ATPK 126 straipsnio 3 dalyje nustatytos papildomos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir ją pakeisti bauda, iš esmės siekia, kad jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda, negu yra numatyta sankcijoje.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Vertinant apeliacinio skundo teiginius dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios nuostatos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies, kurioje ir yra reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, taikymas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo administracinę atsakomybę, konstatavimu (pvz., administracinės bylos Nr. N5-1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, asmenų priežiūra ar panašios aplinkybės nelaikomos ypatingomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis būtinumą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1403/2007; 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143-1724/2008). Į aptartas aplinkybes gali būti atsižvelgiama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui skiriant administracinę nuobaudą atitinkamų ATPK straipsnių sankcijų ribose (2008 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-429/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą šios visuomenės nariams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N15-18/2007, N1-413/2007 ).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių skirti I. A. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta minimali ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nėra, todėl nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašas yra nustatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Už ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą įstatymų leidėjas nustatė pagrindinę administracinę nuobaudą – baudą nuo 2000 iki 3000 litų bei papildomą nuobaudą – teisės vaiduoti transporto priemones atėmimą nuo 24 iki 36 mėnesių. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantei paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda, jos argumentai, jog nebuvo atsižvelgta į visas jos atsakomybę švelninančias aplinkybes, atmestini.

ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad apeliantės argumentai, kad ji vartojo alkoholį ir būdama neblaivi vairavo transporto priemonę dėl ją ištikusio skausmo priepuolio (būtinojo reikalingumo), nėra pakankamai pagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, jog šios aplinkybės I. A. nenurodė duodama paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 27), o, skunde pirmosios instancijos teismui ji nurodė, kad ištikus priepuoliui ji nuvažiavo iki Šernų kaimo parduotuvės ir paprašė nepažįstamo vyriškio nupirkti butelį degtinės (b. l. 4–5), t. y. turėjo realią galimybę išsikviesti pagalbą. Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliantė administracinį teisės pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 30, 30¹, 31 ir 32 straipsnių nuostatas nustatydami I. A. skiriamos administracinės nuobaudos – 2000 Lt baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams – dydį.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.