Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-12 · Administracinė byla Nr. A-525-1992-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-12
Bylos Nr.
A-525-1992-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato
Pareiškėjas
A. R.
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 1992/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatui dėl dalies neišmokėtos kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. R. skundu (b.l. 4–5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Alytaus PK) neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 1873,34 Lt.

Nurodė, jog Alytaus PK 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 52-6-TE-79 buvo atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės), taip pat minėtu įsakymu nurodyta jam išmokėti išeitinę kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnį. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pažymėjo, jog atsakovas, išskaičiuodamas gyventojų pajamų mokestį iš pareiškėjui išmokėtos kompensacijos pasielgė neteisėtai. Remdamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, kad darbdavys, atleisdamas jį iš tarnybos, neturėjo galimybės pareikšti savo valią, t.y. atleisti arba neatleisti, todėl pareiškėjui išmokėta išeitinė kompensacija turėtų būti priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A10 – 1831/2006).

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus PK atsiliepimu į skundą (b.l. 11–12) prašė atmesti pareiškėjo skundą ir įtraukti į teisminį ginčą Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.

Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Alytaus PK jam neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį pareikštas netinkamam atsakovui, nes Alytaus PK teisingai taikė galiojančius teisės aktus ir jų nepažeidė. Nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą Alytaus PK negalėjo pasielgti kitaip nei numatyta Vidaus tarnybos statute, todėl darbo sutartis su A. R. buvo nutraukta 2005 m. birželio 9 d. Nurodė, kad A. R. buvo išskaičiuotas 1873,34 Lt dydžio pajamų mokestis iš jam skirtos 5676,80 Lt piniginės kompensacijos. Vadovaudamasis GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju A. R. atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto normas, nepriklausomai nuo darbdavio valios, tačiau tai nekeičia paties atleidimo esmės ir tai nėra pagrindas priskirti kompensaciją neapmokestinamosios pajamoms, nes įstatyme nėra specialaus išaiškinimo dėl tokio pobūdžio atleidimo iš tarnybos ir skirtumo, ar pareigūnas atleidžiamas darbdavio valia, ar praradus galimybę tęsti tarnybą dėl netinkamos sveikatos būklės. Todėl padarė išvadą, kad atleidimas yra bet kokiu atveju vykdomas darbdavio valia, nors darbdavį tai daryti įpareigoja įstatymas. Nurodė, kad išeitinių kompensacijų paskirtis yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių, todėl joms GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikomas ir jos turi būti apmokestinamos apmokestinimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu. Mano, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PK, išmokėdamas išeitinę kompensaciją A. R., neteisingai taikė GPM įstatymą ir neteisėtai išskaičiavo mokestį, kadangi, išmokant kompensaciją, buvo vadovaujamasi galiojančiais įstatymais, susiklosčiusia praktika ir mokesčių administratoriaus išaiškinimais. Atsižvelgdamas į tai, kad A. R. iš Alytaus PK atleistas 2005 m. birželio 9 d. įsakymu, piniginė kompensacija jam išmokėta 2005 m. birželio 10 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ numatytą skundo padavimo administraciniam teismui terminą, nes nuo skundžiamo akto dienos praėjo daugiau nei dveji metai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu (b.l. 22–23) pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš Alytaus PK pareiškėjui neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 1873,34 Lt.

Nurodė, kad pareiškėjas neginčija įsakymo, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės ir išeitinės kompensacijos dydžio, o ginčas yra kilęs dėl nepagrįsto ir neteisėto išeitinės kompensacijos, išmokėtos atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos, apmokestinimo. Atsižvelgdamas į GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pažymėjo, jog vertinant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, t.y. ar atleidimą pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą įtakojo valiniai darbdavio veiksmai, ar tai buvo kiti tarnybos pasibaigimo padariniai, nepriklausantys nuo darbdavio valios. Nurodė, kad A. R. atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2005 m. gegužės 24 d. ligos liudijimu Nr. 1707, todėl jam priklausė nustatyto dydžio išeitinės kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnį. Teismas, remdamasis vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo pagrindus nesant darbuotojo kaltės, teisinio turinio sistemine analize, padarė išvadą, jog darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės, neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės ir negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tokiam pareigūnui tęsti tarnybos santykius ar ne. Atleidžiamo pareigūno valia taip pat visiškai neturi įtakos tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimui. Teismas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 56 straipsniu ir 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pabrėžė, kad darbdavys negali veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos, įstatyme nenumatomos aplinkybės pagal kurias darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe, todėl konstatavo, jog darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra saistomas tik medicinos ekspertizės komisijos išvados ir negali išreikšti savo valios, dėl to išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal minėtą straipsnį, yra neapmokestinamosios pajamos.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 27–28) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; įtraukti į teisminį ginčą Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

Taip pat nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. sausio 24 d. rašte Nr. 18.16-31-1-R-803, atsakydama į Alytaus PK paklausimą, nurodė, jog atleistiems iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išeitinėms piniginėms kompensacijoms pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnį GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikomas ir jos turi būti apmokestinamos apmokestinimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu, be to, jie siūlė į bylas dėl išeitinių kompensacijų įtraukti juos kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatnaujino praleisto skundo padavimo termino ir sprendime apie tai nepasisakė, todėl netinkamai taikė procesines normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas, dėl kurių teisingumo apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla.

Pagal GPM įstatymo 17 straipsnio l dalies 5 punktą neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia. Todėl siekiant nustatyti, ar iš pareiškėjui išmokėtos išeitinės kompensacijos turėjo būti išskaitytas gyventojų pajamų mokestis, reikia nustatyti, ar ši išeitinė kompensacija buvo išmokėta pareiškėją atleidus iš tarnybos darbdavio valia ar kitu pagrindu.

Pareiškėjas iš tarnybos atleistas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu, t.y. kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (bylos Nr. A10-1831/2006 ir Nr. A525-1873/2008), atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu nuo darbdavio valios nepriklauso. Esant minėtam pagrindui teisės normos ne tik įpareigoja darbdavį atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, bet ir nustato tokio atleidimo terminą. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio l dalimi, esant minėto statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu nesietinas ir su atleidžiamo pareigūno kalte. Atleidimą tokiu pagrindu sąlygoja objektyvios priežastys, kurios nei nuo darbdavio, nei nuo atleidžiamo pareigūno valios nepriklauso. Pareigūnas negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės, o darbdavys privalo tokį pareigūną atleisti iš tarnybos, nes tai padaryti darbdavį įpareigoja teisės normos. Padaryta išvada, kad asmens atleidimas iš tarnybos Statuso 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu yra atleidimas iš tarnybos ne darbdavio valia, todėl, vadovaujantis GPM įstatymo 17 straipsnio l dalies 5 punktu, tokiu pagrindu atleistam iš tarnybos pareigūnui išmokėta išeitinė kompensacija priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.

Nagrinėjamoje byloje faktinės bylos aplinkybės iš esmės analogiškos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų administracinių bylų Nr. A10-1831/2006 ir Nr. A525-1873/2008 faktinėms aplinkybėms. Bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.), todėl nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota taisykle, jog iš tarnybos Statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkto pagrindu atleistam asmeniui išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui išeitinę kompensaciją apskaičiavo, išmokėjo ir iš jos gyventojų pajamų mokestį išskaičiavo atsakovas. Teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjo ir atsakovo, o ne tarp pareiškėjo ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Todėl konstatavus, kad gyventojų pajamų mokestį atsakovas išskaičiavo nepagrįstai, pareigą pareiškėjui grąžinti nepagrįstai išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį turi atsakovas. Kartu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija ne 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 52-6-TE-79, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos ir nurodyta jam išmokėti išeitinę kompensaciją, o išeitinės kompensacijos apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu, todėl, atsižvelgus į pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad, kreipdamasis su skundu į pirmosios instancijos teismą, pareiškėjas nepraleido numatyto 3 metų ieškinio senaties termino (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė