Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje A. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ginčas su N. V. vyko jos sodyboje, necenzūrinių žodžių nesakė, žmonių aplink nebuvo, todėl viešoji tvarka negalėjo būti pažeista. Policijos pareigūnas su ja nesiaiškino dėl įvykio aplinkybių. Prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 straipsniai), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 straipsniai) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus ATPK numatytus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Ištyrus administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame esančiais užfiksuotais duomenimis grindžiamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu, kitus įrodymus, bei įvertinus posėdyje dalyvavusios administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. paaiškinimus matyti, kad kaltinimas nepakankamai pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Tiesioginių ir objektyvių įrodymų byloje nėra. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (ATPK 257 straipsnis), pripažintina, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad galėtų padaryti objektyvią išvadą, jog A. M. išrovė ir numetė N. V. priklausančio sklypo neoriginalų riboženklį, nes tiek A. M., tiek N. V. nurodo, kad tai nėra originalus joms priklausančių sklypų ribas žymintis riboženklis. Kiekviena iš jų mano, kad šis neoriginalus riboženklis yra joms priklausančioje sklypo dalyje. A. M. ir N. V. sklypus skiriantis riboženklis nebuvo liestas ir ginčo metu liko savo vietoje. A. M. neneigia, kad tarp jos ir N. V. vyko konfliktas, tačiau neigia, jog ji vartojo necenzūrinius ar N. V. įžeidžiančius žodžius 2012-05-22 20 val. Nei N. V. 2012-05-22 pareiškime, kuris policijos komisariate užregistruotas tik 2012-05-28, nei jos 2012-05-23 paaiškinime policijos pareigūnui nenurodyta kokiais necenzūriniais ar įžeidžiančiais žodžiais buvo išvadinta N. V., kuo, pasireiškė A. M. įžūlūs veiksmai. Tai neužfiksuota ir 2012-06-13 administracinio teisės pažeidimo protokole. N. V. 2012-05-23 paaiškinime nurodo, kad jai būnant kieme A. M. važiuodama automobiliu pradėjo ant jos šaukti ir jai priėjus prie A. M. buvo įvairiai išvadinta, mestas į ją ir jos seserį išrautas riboženklis. 2012-06-28 nutarime tokie A. M. veiksmai neužfiksuoti. 2012-06-28 V. B. paaiškinime nurodyta, kad riboženklis buvo numestas jai dar būnant N. V. kieme apie 100 m. atstumu nuo konflikto vietos. 2012-06-28 N. V. paaiškinime nurodo, kad inspektorius gal ne taip suprato ir užrašė. Neoriginalų riboženklį ji buvo pastačiusi nematavusi sklypų ribos. N. V. 2012-06-28 paaiškinime nurodė, kad konkrečių keiksmų nebuvo, bet iš A. M. tono supratusi, jog norėjo ją įžeisti. A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių N. V. nesakė, kad pagalį, N. V. vadinamą neoriginaliu riboženkliu, numetė, nes gadino estetinį vaizdą. Pakelio žolę pjovė seniūno leidimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. V. paaiškinimai yra nenuoseklūs, nesutampa su V. B. paaiškinimu. A. M. nurodo, kad konfliktas su N. V. vyko vienkiemyje jos sodyboje ties jų sklypų riba, žmonių tuo metu nebuvo. 2012-06-28 nutarime nurodyta, kad įvykio vieta Plungės r. (duomenys neskelbtini).

Nesant patikimų ir neabejotinų įrodymų apie traukiamo asmens kaltę, administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama, visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, darytina išvada, kad bylos medžiaga nėra pakankama konstatuoti, kad A. M. padarė nedidelio chuliganizmo veiksmus, kuriais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausius administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. paaiškinimus, ištyrus N. V. ir V. B. paaiškinimus, policijos atstovo rašytinę nuomonę, darytina išvada, kad byloje nesurinkta visuma įrodymų, kad A. M. padarė veiką, numatytą ATPK 174 str.

Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkės Ingridos Juškaitės 2012-06-28 nutarimą, kuriuo A. M. buvo paskirta 150 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymą Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą