Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (pareiškėjų kreditorių) – I. A., V. B. J. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7561-584/2012, pagal pareiškėjų A. K. ir R. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų A. K. ir R. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Į teismą 2012-04-18 kreipėsi pareiškėjų kreditoriai I. A., V. B. J. ir R. Š. reikalaudami juos įtraukti trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą, pripažinti prievoles pagal 1999-07-01 paskolos sutartis bendromis solidariomis pareiškėjų A. K. ir R. K. prievolėmis, pripažinti pareiškėjų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių reikalavimų nagrinėjimo santuokos nutraukimo bylose, yra pažymėjęs, kad jeigu kreditorius nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Taigi, teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad suinteresuoti asmenys turi pareikšti savarankišką ieškinį, ir tuo pagrindu atsisakydamas priimti pastarųjų pateiktą reikalavimą nustatyti pareiškėjų prievolės pobūdį, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CPK 443 straipsnio 7 dalimi bei pažeidė proceso koncentruotumo, kreditorių teisių apsaugos, teismo aktyvaus vaidmens šeimos bylose principus.

Kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam sutuoktiniui (bendraskoliui), nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitam sutuoktiniui kaip solidariajam skolininkui. Taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimas pareiškėjo R. K. atžvilgiu neužkerta kelio Suinteresuotiems asmenims pareikšti savarankišką reikalavimą pareiškėjai A. K.. Minėtais sprendimais Kauno miesto apylinkės teismas nesprendė prievolių pagal paskolos sutartis pobūdžio nustatymo klausimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskiruoju skundu apeliantai reiškia reikalavimą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-30 nutartį ir skundžiama nutartimi atmestą suinteresuotų asmenų prašymą tenkinti. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų kreditorių reikalavimą iš 1999-07-01 paskolos sutarčių kilusias prievoles pripažinti bendromis solidariomis pareiškėjų prievolėmis bei atmetė prašymą pripažinti pareiškėjų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Įvertinus atskirojo skundo turinį matyti, kad apeliantai iš tiesų nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti kreditorių reikalavimą dėl prievolių pripažinimo solidariomis pareiškėjų prievolėmis bei dėsto argumentus būtent tik dėl šios nutarties dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti kreditorių reikalavimą dėl prievolių pripažinimo solidariomis pareiškėjų prievolėmis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų A. K. ir R. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Į teismą 2012-04-18 kreipėsi pareiškėjų kreditoriai I. A., Vytenis B. J. ir R. Š. reikalaudami juos įtraukti trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą, pripažinti prievoles pagal 1999-07-01 paskolos sutartis bendromis solidariomis pareiškėjų A. K. ir R. K. prievolėmis, pripažinti pareiškėjų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų kreditorių reikalavimą iš 1999-07-01 paskolos sutarčių kilusias prievoles pripažinti bendromis solidariomis pareiškėjų prievolėmis dviem pagrindais: 1) ginčas dėl prievolių, kilusių iš paskolos sutarčių, sudarytų tarp R. K. ir kreditorių, prigimties turi būti išnagrinėtos ieškinio teisenos tvarka pareiškiant savarankišką ieškininį reikalavimą. 2) ginčai dėl prievolių pagal paskolos sutartis vykdymo tarp pareiškėjo R. K. ir kreditorių yra galutinai išspręsti ir užbaigti įsiteisėjusiais Kauno m. apylinkės teismo procesiniais sprendimais, kreditorių reikalavimas, nukreiptas pareiškėjo R. K. atžvilgiu, negali būti priimtas, nes tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra įsiteisėję teismo sprendimai (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų nagrinėjimo santuokos nutraukimo bylose, yra konstatavęs, kad jeigu kreditorius „nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Atsižvelgiant į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas dėl prievolių, kilusių iš paskolos sutarčių, sudarytų tarp R. K. ir kreditorių, prigimties turi būti išnagrinėtos ieškinio teisenos tvarka pareiškiant savarankišką ieškininį reikalavimą.

LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Kauno miesto apylinkės teismo procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-1838-568/2010, Nr. 2-1453-775/2010, Nr. 2-316-657/2010 (b.l. 28-33) iš R. K. buvo priteistas įsiskolinimas kreditoriams. Kaip teisingai nurodo apeliantai, minėtose bylose nebuvo sprendžiami klausimai dėl prievolės pobūdžio nustatymo. Nagrinėjamoje byloje kreditoriai reiškia reikalavimą prievolės pripažinimo solidaria pareiškėjų prievole, čia nėra keliamas klausimas dėl prievolės dydžio, jos pagrįstumo, nekvestionuojama R. K. atsakomybė pagal 1999-07-01 paskolos sutartis. Taigi, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad kreditoriai pareiškė tapatų reikalavimą, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Vien faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, neužkerta kelio turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditorių reikalavimą CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų kreditorių reikalavimą iš 1999-07-01 paskolos sutarčių kilusias prievoles pripažinti bendromis solidariomis pareiškėjų prievolėmis netinkamai taikė procesinės teisės normas. Kadangi pareikštų reikalavimų priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų kreditorių I. A., V. B. J. ir R. Š. reikalavimą iš 1999-07-01 paskolos sutarčių kilusias prievoles pripažinti bendromis solidariomis pareiškėjų prievolėmis, naikintina ir šio reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų kreditorių I. A., V. B. J. ir R. Š. reikalavimą iš 1999-07-01 paskolos sutarčių kilusias prievoles pripažinti bendromis solidariomis pareiškėjų prievolėmis, panaikinti ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.