- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-19
- Bylos Nr.
- N-63-751-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2009 m. kovo 4 d. nutarimu V. D. nubaustas 650 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2009 m. vasario 18 d., 12 val., Panevėžyje, Nemuno g., vairuodamas automobilį BMW 325, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi V. D. skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad byloje esanti medžiaga, V. D. paaiškinimas patvirtina, jog įvykdyta veika teisingai kvalifikuota, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas teisėtai. Pareigūnas pagrįstai nustatė V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, jog švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos teisės pažeidimą padariusio asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Be to, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos, jei ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų skyrimo tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnes nei numatyta sankcijoje nuobaudas. Teismas padarė išvadą, jog V. D. anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos nepasiekė numatytų tikslų ir neturėjo ilgalaikio prevencinio ir auklėjamojo poveikio. V. D. nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip išimtinių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. D. prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad neturėjo galimybės užduoti Institucijos atstovui klausimų dėl paskirtos nuobaudos, nes šis posėdyje nedalyvavo. Taip pat negalėjo sužinoti, kieno protokolu buvo remtasi skiriant nuobaudą. Prašo atsižvelgti į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe, ir kad netekęs teisės vairuoti, jis praras darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
V. D. apeliaciniame skunde paties administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto neginčija. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Ketvirta, apeliantas jau buvo baustas administracine tvarka ir nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus (b. l. ). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Penkta, tai, kad asmuo pripažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Dėl apelianto argumento, kad Institucijos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju Institucijos atstovo nedalyvavimas nesutrukdė teisingai išnagrinėti bylą (administracinio teisės pažeidimo b. l. 1, 4).
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.