Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2021-05-03 apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiąja B. L., gim. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į dešinės pusės šonkaulių sritį bei vieną kartą spyrė pastarajai į kairę koją, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydama poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais R. J. padarė 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, ji grasino nužudyti žmogų kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2021 m. gegužės 03 d. apie 19:10 val. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, R. J. tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiąja B. L., gim. (duomenys neskelbtini) po to, kai tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, paėmė buitinės paskirties peilį bei keptuvę, kuria užsimojo prieš nukentėjusiąją ir priėjusi prie nukentėjusiosios B. L. žodžiu grasino, jog pastarąją nužudys (papjaus su peiliu, juo užsimojo), tuo nukentėjusiajai sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji R. J. apklausiama teisme kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino. Nurodė, kad B. L. gyvendama vienam kambaryje pastoviai gerdavo, keikdavosi, kai ji neišgėrusi sutardavo gerai. Vieną karta gavosi taip, kad ji buvo išėjusi, ir atėjo labai pikta, pradėjo žodžiais kolioti, buvo pasakymas išeiti iš šito kambario. Ji kaip tik tuo metu valgė, peilis buvo neišplautas, stalas bendras, pradėjo keiktis ir toks elgesys ją išprovokavo. Paėmė peilį ir keptuvę susinervinusi, neišlaikė ir pasakė, kad norėtų ją užmušti. Tada sudavė jai į koją, matė mėlynę. Smūgis buvo stiprus. Iškart buvo iškviesta greitoji. Su peiliu sėdėjo už stato, atsistojo ir pamojavo žiūrėdama į B. L.. Labai gailisi dėl savo veikų ir atsiprašo nukentėjusiosios. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio prašo teismo mažinti arba išdėstyti dalimis ilgesniam laikotarpiui.

Nukentėjusioji B. L. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad atsiprašymą priima, tačiau neatleidžia.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-04 įtariamąja apklausta R. J. parodė, kad ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje su ja gyvena B. L.. Ji pati alkoholinių gėrimų nevartoja, tačiau kambariokė vartoja, labai dažnai, kiekvieną dieną. Geria su kitais (duomenys neskelbtini) gyventojais. Kai ji būna girta, pastoviai ją provokuoja, žodžiais, vadina ją įvairiausiais keiksmažodžiais, vaidina (duomenys neskelbtini) kažkokią senbuvę, neva jai į (duomenys neskelbtini) taisykles nusispjauti. Ji taip pat linkusi vogti, pastoviai iš jos vogdavo, dėl to netgi yra kreipusis į policiją, tačiau kaip jai pasakė, pritrūko įrodymų. Rašė ant kambariokės skundus ir (duomenys neskelbtini) administracijai, tačiau niekas nereagavo. Todėl kai ji kabinėjasi, ji stengiasi išeiti, ar kažką veikti. Vakar, kai ji buvo kambaryje, apie 19.00 val., atėjo B., ji buvo girta, ji pradėjo kažką nerišliai kalbėti, keiktis. Ji skaitė, paprašė, kad ji nutiltų ir leistų paskaityti. Ji tada pradėjo jos atžvilgiu keiktis, pradėjo grasinti, kad padarys, jog ją iškeldins iš kambario. Ji jos prašė, kad eitų miegoti girta ir netrukdytų. Ji vis koliojosi, sakė, kad ką nori, tą ir daro. Galiausiai jai atsibodo tie jos keiksmažodžiai, jos toks elgesys, dėl to ji nuėjo pas budėtoją, pasakė, kad B. L. girta, trukdo ilsėtis. Budintis paėmė alkotesterį, atėjo į kambarį, tačiau ji atsisakė pūsti, tada pradėjo prasivardžiuoti, keiktis, ji pajuto, kad pradėjo labai nervintis, net atėjęs budintis nelabai kuo galėjo padėti, tiesiog jai pasakė nusiraminti ir tiek. Ji supykusi priėjo prie jos ir spyrė iš kojos į jos dešinę koją. Pirmą kartą kai bandė suduoti nepataikė, tačiau antrą kartą pataikė. Kitų jokių smūgių nebuvo, nesudavė nei į kūną, nei į galvą, tiesiog 2 kartus spyrė, vieną kartą pataikė į koją. Taip pat konflikto meta, jau po smūgių, ji būdama išvesta iš kantrybės, paėmė iš spintelės savo turimą peilį, tačiau neužsimojo, pademonstravo B., negrasino jai, kad papjaus, o pasakė, kad jei būtų norėjusi, būtų papjovusi ją su peiliu, tiesiog norėjo pagąsdinti. Buvo nuo jos tuo metu per maždaug 3 metrus. Tada ji pati padėjo peilį bei paėmė keptuvę, keptuve tik užsimojo, norėdama ją pagąsdinti, bet iškart padėjo. Neplanavo nei panaudoti peilio, nei suduot keptuve, tiesiog ji ją išvedė iš kantrybės, norėjo ją pagąsdinti. Budintis nesikišo, jis tik atsistojo prie B., pasakė, kad ji apsirengtų, kad ją išveš. Ji apsirengė, ją budintis išvedė į apačią. Kaip suprato, jai liepė pabūti lauke kol išsiblaivys, po ko priimtų atgal. Neužilgo atvažiavo policija, kurią iškvietė B.. Taip pat atvyko ir greitoji pagalba, matė, kad pas ją ant kojos, kur ji spyrė, atsirado mėlynė, geltona. Ji buvo išvežta į policiją. Nori pasakyti, kad ji pripažįsta dėl spyrių, vieną kartą tikrai pataikė į koją, tačiau jokių kitų smūgių nesudavė. Taip pat pripažįsta paėmusi peilį ir keptuvę, tačiau tik praradusi savitvardą, norėdama pagąsdinti. Neplanavo juos panaudoti, paėmusi pati padėjo. Gailėjosi dėl panaudoto smurto, tačiau B. pati išprovokavo. Nori pasakyti, kad ji nežino, ar ją priims į (duomenys neskelbtini) namus, tačiau jei priims, ji prašys, jog perkeltų į kitą kambarį, kad daugiau nekiltų konfliktų ir nereikėtų su B. L. gyventi viename kambaryje, o jei perkelti nesutiks, ar jei nepriims, kreipsis į kitus (duomenys neskelbtini) namus. Jei pasikeis jos gyvenamosios vietos adresas, apie tai informuos tyrėją (1 tomas, b. l. 99-102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-26 įtariamąja apklausta R. J. parodė, kad apie įvykį su B. L. parodymus davė apklausta anksčiau, pasakė kaip viskas buvo, todėl prašo vadovautis jos anksčiau duotais parodymais. Ji prisipažįsta tik dėl spyrių kojomis, vieną kartą iš tiesų pataikė, matė, kad atsirado mėlynė. Dėl to prisipažįsta, tačiau smūgio į šonkaulius nebuvo. Buvo tik spyris. Dėl grasinimų taip pat minėjo ankstesnėje apklausoje. Ji iš tiesų buvo paėmusi peilį ir keptuvę, tačiau tik tam, kad B. L. pagrasinti, kad ji apsiramintų ir prie jos nelįstu, tačiau realiai jų neplanavo panaudoti, neplanavo imtis kažkokių veiksmų, tiesiog ją pagąsdinti. Nieko naujo pasakyti šiuo metu neturi, dėl smūgio B. L. gailisi, tiesiog buvo išvesta iš kantrybės (1 tomas, b. l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-04 apklausta nukentėjusioji B. L. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad savo kambariokę R. J. pažįsta ilgą laiką. Su ja kartu pradėjo gyventi maždaug prie pusę metų, kai ją atkraustė į jos kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau retai ją matydavo, nes dažnai išeidavo ir ilgą laiką negrįždavo. Niekada jos nelaikė savo drauge. Žino, kad ji jos nemėgsta. Gyvendama (duomenys neskelbtini) visada bando įrodyti, kad ji yra Dievas, nori valdyti. Per pusę metų kiek ji su ja gyvena, nėra buvusi tokia situacija, kad ji ją užpultų, tačiau žodžiais ji ją (apklausiamają) visada spausdavo. 2021-05-03, apie 10:16 val., išėjo iš (duomenys neskelbtini) link autobusų stotelės. Stotelėje įlipo į autobusą ir išvažiavo į Žvėryną pas seną pažįstamą. Jis ją truputį pavaišino alkoholiniais gėrimais, šventė rusų Velykas. Maždaug apie 16:00 val., grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) namus ir nuėjo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į kambarį, R., jos kambariokė gulėjo lovoje. Ji su ja nepasisveikino ir su ja jau nesikalba tris dienas, kadangi socialinė darbuotoja patarė išvis nebendrauti jeigu neišeina sugyventi. Kambaryje ji nusirengė ir išėjo į virtuvę pavalgyti. Virtuvėje buvo su drauge, kartu valgė. Grįžusi į kambarį, ji atsigulė į lovą. Po kiek laiko sužinojo, kad pirmame aukšte daliną maistą. R. J. išėjo iš kambario, o ji liko viena gulėti lovoje. Po kiek laiko grįžusi R. J. stipriai trenkė durimis. Ji jai pasakė, kad netrankytų durų. Ji pradėjo pašnibždomis kalbėti. Ji atsisuko į ją ir pasakė, kad nustotų burbuliuoti. Pradėjo provokuoti sakydama" kokie jos bagoti, kad nereikai eiti pasiimti maisto", o ji maisto nėjo pasiimti, kadangi turėjo nusipirkusi. Ji nieko nesakiusi išėjo iš kambario. Po kiek laiko ji grįžo į kambarį su budinčiu darbuotoju, pradėjo rėkti sakydama, kad "aš alkoholikė", įžeidinėti necenzūriniais žodžiais "padla". Tada budintis atsistojo tarp jos ir R. J., kadangi R. J. pradėjo šaukti, rėkti ir agresyviai artėti link jos. Budintis neleido R. J. prisiartinti prie jos, kadangi ji ją (apklausiamąją) spardė iš kojų į jos kojas ir iš rankos trenkė į dešinės pusės šonkaulius. Negalėdama prie jos prisiartinti, ji nubėgo prie savo lovos esančios spintelės ir pasiėmusi peilį artėjo prie jos ir artėdama sakė, kad "papjausiu sūka ji tave". Tada budintis jai pasakė, kad rengtųsi ir išeitų į lauką, kad pabūtų atskirai nuo R. J.. Ji apsirengė ir išėjo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją ir medikus, kadangi ji patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo ir dėl tokių jos veiksmų ji išsigando. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 18-20).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-12 papildomai apklausta nukentėjusioji B. L. parodė, kad ji parodymus apie įvykio aplinkybes davė apklausta anksčiau. Kaip minėjo, R. J. jai yra įspyrusi vieną kartą stipriai į kairę koją, nuo spyrio jai labai skaudėjo, buvo atsiradusi mėlynė, skausmas jaučiamas ir iki šiol. Į medikus kreipėsi iškart po įvykio, buvo nugabenta į Lazdynų ligoninę, tačiau teismo medicinos ekspertizės neatliko, buvo prasta savijauta, dėl to nesikreipė, o sužalojimai užfiksuoti ligoninėje. Be šio spyrio, ji dar sudavė ranka į dešinį šoną, vieną kartą, sudavė nepaisant to, kad tarp jos ir jos atsistojo budintis, tačiau per jį jai vis tiek pavyko vieną kartą suduoti. Skausmą pajuto tuo metu, kadangi serga kepenų ciroze, ji tai žinojo. Tačiau dėl šio smūgio jokių mėlynių nebuvo. Dėl grasinimų gali pasakyti, kad po smūgių R. J. iš spintelės paėmė peilį ir keptuvę vienu metu, vienoje rankoje laikė peilį, kitoje keptuvę, laikydama ji sakė kad ją papjaus ir užmuš. Ji buvo nuo jos apie 1 metro atstumu, tačiau tarp jų dar buvo budintis. Ji užsimojus buvo peiliu, tačiau nepanaudojo, nes kaip minėjo, tarp jų buvo budintis. Jis ją išsiuntė į virtuvę, o jai liepė apsirengti. Apsirengusi ji išėjo į lauką. Įvykio metu ji buvo labai agresyvi, neprognozuojama, todėl ji iš tikrųjų išsigando kai ji pradėjo grasinti peiliu, tikrai jautė pavojų dėl savo sveikatos ar net gyvybės, mano, kad jei ne budintis, viskas galėjo pasibaigti žymiai blogiau. Ji dėl įvykio turtinės žalos nepatyrė, tačiau patyrė neturtinę žalą, dėl to nori pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Susitaikyti su įtariamąją ji neketina, nori, kad ji atsakytų už savo veiksmus. Daugiau nieko neturi pasakyti (1 tomas, b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-03 Vyriausiojo patrulio V. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą B. L. paaiškino, kad kambaryje prie jos pradėjo kabinėtis kartu gyvenanti R. J., dešine koja spyrė į kairę koją, ko pasėkoje B. L. pajuto fizinį skausmą. Po smūgių R. J. paėmė peilį ir pribėgusi prie B. L. juo užsimojo ir pasakė, kad „aš tave, padla, užmušiu". B. L. šiuos grąsinimus suprato kaip realius ir keliančius grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Ji turėjo pretenzijas R. J., sakė, kad rašys pareiškimą dėl minėto įvykio. (duomenys neskelbtini) namų soc. darbuotojo padėjas T. K. paaiškino, kad matė minėtą konfliktą, matė kaip R. J. naudojo fizinį smurtą prieš B. L. ir pastarajai grasino peiliu (1 tomas, b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-04 liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad darbą pradėjo 2021-05-03, nuo 08:00 val. būdamas pirmame aukšte, t. y dirbdamas savo darbo vietoje, 2021-05-03, apie 19:00 val., jam paskambino R. J. ir kažką jam pasakė, ką tiksliai pasakė nesuprato. Po kelių minučių iki jo darbo vietos atėjo R. J., nieko nesakiusi paėmė maisto produktų. Praėjus maždaug 5 minutėm, R. J. vėl grįžo iki jo darbo vietos ir jam pasakė, kad girta kambariokė kabinėjasi ir kad pasiimtų alkotesterį nustatyti girtumą. Kai R. J. jam taip pasakė, kartu su ja nuėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į kambarį kambario gale ant lovos pamatė sėdinčią B. L., R. kambariokę. Jis B. paklausė, ar yra vartojusi alkoholinių gėrimų, ji jam atsakė, kad taip. Tada jis B. L. pasakė, kad apsirengtų ir eitų į lauką. B. pradėjo rengtis. Kol B. rengėsi, jo akivaizdoje R. J. pradėjo B. įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais "kurva, blet", prisimena, kaip po to R. J. pradėjo sakyti, kad papjaus B., kad nužudys, kad čia nebegyvens, kad lauke sutiks R. J. pažįstami ir sumuš. Jis stovėjo tarp R. ir B., neleido R. J. prie B. prisiartinti, tačiau R. J. (neprisimena kuria ranka) stūmė B., ko pasėkoje ji galvą trenkėsi į sieną. Vėliau R. J. spardėsi iš kojų B.. Sunku buvo suvaldyti R.. Ji aplink jį staigiai vaikščiojo, norėdama prisiartinti prie B.. Po keleto akimirkų R. nubėgo prie spintelės ir paėmusi peilį iškėlė ranką su kuria paėmė peilį ir artėdama link B. sakė, kad papjaus B.. Vėliau R. J. nusiramino. Padėjo peilį ant spintelės ir vėl atėjusi prie jo, bandė B. įspirti iš kojų ir trenkti iš rankų. Kai B. L. apsirengė, jis ją palydėjo į lauką. Kai B. išėjo į lauką ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-04 liudytoju apklaustas S. D. parodė, kad darbą pradėjo 2021-05-03, nuo 08:00 val. Apie patį įvykį papasakoti nieko negali, kadangi įvykio sukūryje nebuvo ir nematė. Gali pasakyti tik tiek, kad būnant pirmame aukšte, savo darbo vietoje prie jo darbo vietos priėjo R. J. ir pasakė, kad kambariokė su kuria gyvena yra neblaivi. Jo porininkas T. K. nuėjo su kartu į jos kambarį, o jis pasiliko savo darbo vietoje. Nežino kiek laiko praėjo, vėliau pamatė einančią B.. Ji išėjo į lauką. Prieš tai buvo patikrintas jos girtumas ir jai buvo kiek atsimena nustatytas 0,95 prom. girtumo neblaivumo laipsnis. Vėliau atvyko policijos ekipažas. Matė, kaip R. J. išsivežė policijos pareigūnai, o B. išvažiavo su greitąją medicinos pagalba. Apie vaizdo stebėjimo kameras ką gali pasakyti, kad jos pastate yra įrengtos, tačiau kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) nefilmuoja ir ten į jos kambario pusę yra " (duomenys neskelbtini) ", todėl kameros vaizdo neužfiksavo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 43-44).

Iš 2021-06-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. L. padaryta kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis med. pagalbos į VšĮ RVUL 2021-05-03. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 tomas, 55-57).

2021-05-04 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra (1 tomas, b. l. 45-50).

Iš 2021-05-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta peilio ir keptuvės apžiūra. Peilio rankenos ilgis 9,8 cm, geležtės ilgis 12,9 cm (1 tomas, b. l. 70-73).

2021-05-29 Kitų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta skambučio į BPC apžiūra (1 tomas, b. l. 79-81).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-238-699/2016, 2K-131-1073/2018, 2K-139-511/2020).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamosios R. J. teisiamojo posėdžio duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios R. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje 145 straipsnio 1 dalyje nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji ikiteisminio turimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, o teisme kaltę pripažino visiškai. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajai. Dėl kitos inkriminuotos veikos irgi pripažįsta kaltę. Be to, tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios B. L. parodymai (b. l. 18-19; 31-32); protokolas - pareiškimas (b. l. 4-6); liudytojo vyriausiojo patrulio V. G. parodymai (b. l. 13); liudytojų T. K. ir S. D. parodymai (b. l. 38-39; 43-44), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 45-50), daiktų apžiūros protokolo (b. l. 70-73); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1367/2021 (01) (b. l. 55-57); ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. J. 2021-05-03 apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiąja B. L., tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į dešinės pusės šonkaulių sritį bei vieną kartą spyrė pastarajai į kairę koją, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydama poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, ji grasino nužudyti žmogų kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2021 m. gegužės 03 d. apie 19:10 val. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, R. J. tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiąja B. L., po to, kai tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, paėmė buitinės paskirties peilį bei keptuvę, kuria užsimojo prieš nukentėjusiąją ir priėjusi prie nukentėjusiosios B. L. žodžiu grasino, jog pastarąją nužudys (papjaus su peiliu, juo užsimojo), tuo nukentėjusiajai sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti realiai įvykdyti. Taigi kaltinamosios veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas ir baudžiamojo poveikio priemonė

Teismas, skirdamas bausmę R. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) du nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – neteista (1 t., b. l. 127), daug kartų bausta administracine tvarka, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 124; 129-137), nedirbanti (1 t., b. l. 138), registruota užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 139).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), be intensyvios priežiūros. Skirti švelnesnes bausmes (baudą) nėra pagrindo, nes kaltinamoji vengia mokėti baudas, yra nedirbanti, todėl ši bausmė nebus efektyvi ir nepasieks savo tikslų. Prokuroras taip pat prašė jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę, 500 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji yra nedirbanti, jos finansinė padėtis sunki, vertina, kad šią priemonę skirti netikslinga. R. J. skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas - išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikiamais žmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. yra skiriamos dvi bausmės, jos turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudedant ir paskiriant subendrintą bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė ir įpareigojimas, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. J. savo kaltę pripažino, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 51,66 Eur turtinės žalos atlyginimo, susijusioms su nukentėjusiojo B. L. gydymu, padengti, (b. l. 61-63; 64; 65). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. J. kaltinamajam akte nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ko pasėkoje jis buvo gydomas gydymo įstaigoje. Dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio byloje ginčas nekilo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, iš kaltinamosios R. J. Vilniaus teritorinė ligonių kasų naudai priteistina 51,66 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji B. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34). Nukentėjusiosios reikalavimas dėl žalos priteisimo iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamosios veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala. Ji nuolat jaučia baimę, jog kaltinamoji gali įvykdyti grasinimus dėl nužudymo, dėl suduotų smūgių iki šiol jaučia kojos skausmus, kas sukelia nepatogumus judant.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl R. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus, atsirado nesaugumo jausmas, kurį jaučia iki šiol, baiminamasi dėl galimo psichologinio ar fizinio smurto panaudojimo ateityje. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusioji išties patyrė neturtinę žalą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo tik iš dalies patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jai iš kaltinamosios 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

R. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2021-05-03, 20:00 val. iki 2021-05-04, 15.02, val. (1 t., b. l. 112-114, 115-117) t. y. viena diena, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 109-111) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis ir keptuvė įdėti į „Lidl“ plastikinį paketą perduoti saugojimui į daiktinių įrodymų saugyklą Buivydiškių g. 19, Vilnius. (1 t., b. l. 74-75, 76), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkavertis turtas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikiamais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, pasenusiais ar kitais pagalbos reikiamais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2021-05-03, 20:00 val. iki 2021-05-04, 15.02, val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jos naudai priteisti iš R. J. 51,66 Eur turtinei žalei atlyginimą. Ją pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už B. L. gydymą“.

Nukentėjusiosios B. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš R. J. 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – buitinės paskirties (virtuvinį) peilį ir keptuvę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su garso įrašais, saugomą voke baudžiamosios bylos gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti R. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.