- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-10022-818/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08505-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- D. A.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant I. J., Gretai Sankūnei, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.10P-63746469-16 nurodyta, kad D. A. 2016-06-11 apie 12.30 val., Vilniuje, Baltupio g. 81, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parvažiuodamas stovintį automobilį „Toyota Avensis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino. Iš įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs apie įvykį policijai. Šiais veiksmais D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu D. A. paaiškino, kad protokolas surašytas pagrįstai, bet jis smūgio nepastebėjo. Po pokalbio policijos komisariate pripažino, kad apgadino automobilį. Nesutinka, kad tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad vežė vaiką į darželį, buvo pasigarsinęs muziką, smūgio nebuvo. Nuvežęs vaiką į darželį po 15 minučių grįžo tuo pačiu keliu. Būtų juk to nedaręs, jeigu būtų žinojęs, kad sukėlė avariją. Jį susistabdė žmogus ir pasakė, kad jis įvažiavo į jo mašiną. Jis žmogui atsakė, kad važiuoja pas žmoną ir kad taip negali būti. Minėtas asmuo pasakė, kad iškvietė policiją. Kadangi neturėjo laiko, be to, asmuo atrodė konfliktiškas, iš įvykio vietos išvažiavo namo. Kitą rytą gavo iš policijos laišką. Atėjo, pamatė, kad veidrodėlio plastmasė nusilupus. Galvojo, kad gal kas pavogė. Atvyko į policiją ir jam pasakė, kad sukėlė eismo įvykį. Galvojo, kad to negali būti, bet pažiūrėjo į kitą mašiną ir iš tikrųjų, gal įvažiavo kažkiek minimaliai.
Liudytojas J. V. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad įvykio dieną buvo gautas iškvietimas. Pareigūnus išsikvietęs asmuo paaiškino, kad kito asmens vairuojamas automobilis apgadino jo automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po kurio laiko minėto automobilio vairuotojas grįžo, jie pabendravo, tačiau asmuo išvažiavo, todėl buvo iškviesta policija.
Liudytojas S. B. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad nuvykus į eismo įvykio vietą pareigūnus pasitiko nukentėjęs asmuo, paaiškino, kad jo automobilis buvo su priekaba ir prasilenkiant kitas vairuotojas kliudė jo automobilį, jie susibarė, vairuotojas pasišalino, tačiau paskui grįžo ir išvadinęs jį necenzūriniais žodžiais vėl išvažiavo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. A. paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o D. A. - jo sūnus. Įmonei priklausantį automobilį vairavo sūnus, apie susidūrimą jis (V. A.) nieko nežinojo, automobilis neapgadintas. Automobilį sūnui davė žmona, ji yra direktoriaus pavaduotoja ir įmonės savininkė, akcininkė. Abejoja, kad sūnus bėgtų iš įvykio vietos, juk yra draudimas, automobilio dokumentai tvarkingi. Galbūt įvykio jis nepastebėjo, todėl išvažiavo.
Liudytoja L. O. paaiškino, kad surašė protokolą D. A. atžvilgiu, sprendimas priimtas išnagrinėjus bylos medžiagą. Buvo sugretinti automobiliai, apgadinimai atitiko. Ką tiksliai sakė J. B. dabar nepamena, atrodo, kad automobilį apgadinęs asmuo buvo grįžęs, tad turėjo matyti, kad kliudė automobilį.
Liudytojas J. B. paaiškino, kad su šeima buvo atvažiavęs į Baltupio gatvę prie tekstilės konteinerių. Jo automobilis stovėjo prie konteinerių, visi automobiliai pro jį pravažiuodavo. Automobilis „Volvo“ iš pradžių pravažiavo nuo kiemo pusės, po kiek laiko vėl važiavo, pirmiau lėtai, paskui greitį padidino. Pasigirdo garsas į automobilio priekinę pusę, užsirašė automobilio valstybinius numerius. Rado automobilio „Volvo“ veidrodėlį, įsidėjo jį į bagažinę ir iškvietė policiją. Buvo apgadintas automobilio galinis sparnas, bamperis. Po kokių 10 min „Volvo“ automobilio vairuotojas grįžo, jam buvo pasakyta, kad jis apgadino automobilį, buvo iškviesta policija, jis pakėlė balsą. Apėjo automobilį ieškodamas veidrodėlio.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad su vyru stovėjo šalia konteinerių, ji sėdėjo mašinoje, jis stovėjo lauke, per galinį stiklą matė automobilį „Volvo“, jis greitai važiavo, apie 60 km/h greičiu, pajuto smūgį ir pamatė kaip automobilis „Volvo“ nuvažiavo, užsirašė valstybinius numerius. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad įlenktas galinis dešines pusės bamperis, metėsi tos kitos mašinos veidrodėlis. Garsas buvo stiprus, atrodė kažkas baisaus, po kontakto automobilį „Toyota“ sumėtė, jis greit važiavo, jis trenkėsi į automobilį, nuvažiavo ir nepristabdė, paskambino 112, iškvietė policiją. Policijos pareigūnų laukė apie valandą. Vaikinas grįžo po 20 min., tai buvo aukštas blondinas, jis buvo piktas, jie jam pasakė ką jis padarė, jis pradėjo rėkti, blaškėsi, gal ieškojo veidrodėlio. Pasakė vaikinui pasižiūrėti, kad jis neturi veidrodėlio, jis pasakė, kad taip jau buvo, parodė dažus, jis buvo labai piktas, pasakė, kad jie nieko nepasieks ir išvažiavo, tada atvažiavo pareigūnai ir viską užfiksavo.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota įvykio vieta- Baltupio g. 81, Vilniuje, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, apgadinimų aukštis nuo 0,48 iki 0,63 m.
Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-2436/694 nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimai galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Volvo. Foto lentelėse užfiksuoti automobilio „Toyota Avensis“ ir „Volvo S60“ apgadinimai.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti D. A. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyrimo metu pripažino tik tai, kad galėjo sukelti eismo įvykį, bet kategoriškai neigė, kad iš jo pasišalino tyčia, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai, policijos pareigūno įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Liudytojai J. B. ir A. B. nurodė, kad smūgis į jų automobilį buvo pakankamai stiprus ir vairuotojas negalėjo jo nepajusti, po susidūrimo automobilį „Toyota“ sumėtė. Minėtų liudytojų parodymus, teismo nuomone, patvirtina automobilių apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie apgadinimus, liudytojų parodymai apie tai, kad grįžęs į eismo įvykio vietą, vairuotojas buvo nervingas, elgėsi arogantiškai, kėlė balsą, blaškėsi, lyg kažko ieškojo, perspėtas apie tai, kad iškviesta policija, jos nelaukdamas išvažiavo. Teismo vertinimu, D. A. suprasdamas paties eismo įvykio sukėlimo faktą ir jo padarinius bei siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, buvo trumpam grįžęs į eismo įvykio vietą ir jam buvo žinoma (liudytojai J. B. ir A. B. pranešė jam apie sukeltą įvykį) apie sukeltas pasekmės, jis vietoje nepasiliko ir pasišalino.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, įrodantys, kad pasišalindamas asmuo galbūt tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, tiek D. A. vairuojamas automobilis „VOLVO S60“, tiek nukentėjusiajam priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, nors ir buvo apgadinti palyginus nežymiai, „Toyota“ apgadinimai yra aiškiai matomi ir negalėjo būti nepastebėti, taip pat negalėjo būti nejuntamas kontaktas tarp abiejų automobilių. Nustatyta, kad D. A. teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs maždaug prieš metus iki aptarto eismo įvykio, todėl, būdamas pradedantis vairuotojas, privalo būti ypatingai atidus. Teismas taip pat atmeta ir suinteresuoto asmens V. A. parodymus neva 2016-06-11 įvykio metu automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nebuvo. Suinteresuotas asmuo yra susijęs giminystės ryšiais su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl suinteresuotas duoti jam palankius parodymus, o be to, pats V. A. nurodė, kad paties eismo įvykio nematė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn ne tik už ATPK 127 str. 2 d., bet ir už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.
Pažeidėjo D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, teismas daro išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-
nutarė:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 30 (trisdešimties) eurų baudą;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 900 (devynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti D. A. galutinę bausmę – 900 (devynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina gavėju nurodyti VMI (gavėjo kodas: 188659752), taip pat nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16058873650. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.