Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2012-02-24 · Byla Nr. N-575-308-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
N-575-308-12
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03935-2010-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Advokatai
Henrikas Mackevičius

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. N575-308/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03935-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 40.1.3.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės „Atanoras KL“ (toliau – ir Bendrovė) direktore, per 2010 m. vasario – balandžio mėn. Bendrovės darbuotojams V. Š., V. J., S. P., D. R. ir Ž. Š. išmokėjo 2 713 Lt Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu A. P. pripažino kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir skyrė 10 000 Lt baudą.

Apeliaciniu skundu A. P. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (t. II, b. l. 25-26).

Apeliantas nurodo, kad byloje yra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl administracinio pažeidimo byla nutrauktina.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Nagrinėjamoje byloje A. P. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Apeliantas nesutinka su A. P. inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu ir nurodo, kad yra suėjusi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta šešių mėnesių senatis administracinei nuobaudai paskirti.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-965/2007).

Darytina išvada, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą pratęsė, terminą skaičiuodamas nuo 2010 m. birželio 16 d., t. y. nuo Operatyvaus patikrinimo pavedimo surašymo dienos (t. II, b. l. 17), ir nutarimą, kuriuo A. P. paskirta administracinė nuobauda, priėmė 2010 m. gruodžio 22 d.

Kaip jau buvo minėta, darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas padaromas vienkartine veika, todėl pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė administracinės nuobaudos skyrimo terminą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei nepagrįstai administracinės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžia laikė Operatyvaus patikrinimo pavedimo surašymo dieną.

Iš Protokolo matyti, A. P. kaltinama 2010 m. vasario – balandžio mėn. išmokėjusi darbuotojams darbo užmokesčius, kurie nebuvo apskaityti Bendrovės buhalteriniuose dokumentuose (t. I, b. l. 3-5). Protokole užfiksuotos darbo užmokesčio išmokėjimo datos turėtų būti laikomos administracinio teisės pažeidimo padarymo dienomis, nuo kurių pradedamas skaičiuoti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti.

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).

Atsižvelgdama į Protokole nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. administracinėn atsakomybėn galėjo būti patraukta vėliausiai iki 2010 m. rugpjūčio – spalio mėn., administracinės nuobaudos skyrimo terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kada buvo išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai naudojantis ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų, administracinės nuobaudos skyrimo terminas A. P. teismo nutartimi galėjo būti pratęstas iki 2010 m. rugpjūčio – spalio, t. y. dar nepasibaigus šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, kadangi 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo metu administracinės nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs, o ATPK nenustato administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo galimybės.

ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną, todėl teisėjų kolegija toliau nesvarsto administracinio teisės pažeidimo padarymo klausimo ir konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas