Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui R. S., gynėjui adv. Aidui Venckui, nukentėjusiajam M. A., jo atstovui adv. Vaclovui Kaminskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2014-05-10 apie 0.10 val. prie (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, viešoje vietoje, matant pašaliniams, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie nukentėjusiojo M. A., kumščiu sudavė jam penkis smūgius į įvairias kūno vietas, peiliu šešis kartus dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, nugarą, kairį žastą, padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę, su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, durtines-pjautines žaizdas kairėje krūtinės pusėje, nugaroje, kairio žasto srityje, kairės blauzdos sumušimus, sukėlė pavojų nukentėjusiojo M. A. gyvybei, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad 2014-05-09 vėlai vakare su draugais gėrė alų bei nutarė nueiti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti dar alaus. Prie parduotuvės stovėjo nukentėjusysis ir dar keli asmenys. Jam nepatiko M. A. žvilgsnis ir nukentėjusiajam pasakė „ko žiūri“. Šis kažką atsakė. Atsakymas jam irgi nepatiko, todėl smogė M. A. kumščiu. Nukentėjusysis smogė jam atgal ir prasidėjo muštynės. Niekas nei iš jo, nei iš nukentėjusiojo draugų į muštynes nesikišo. Sutinka, kad kumščiais M. A. į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius. Pajutęs, kad muštynes pralaimi, kad kraujuoja sumuštas veidas, apie 20 metrų atstumu atsitraukė nuo nukentėjusiojo. Tačiau šis jį toliau puolė, todėl išsigandęs išsitraukė peilį ir kaire ranka užsidengęs veidą, o dešinėje laikydamas peilį, dūrė juo kelis kartus M. A.. Viso galėjo durti ir šešis kartus. Tuo metu buvo neblaivus, išgėręs apie aštuonis butelius alaus ir 100 g degtinės. Išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jo elgesiui. Nukentėjusiojo atsiprašė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis M. A. paaiškino, kad 2014-05-10 apie 0.10 val. stovėjo su draugais prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Praeinant jaunuolių kompanijai, vienas jų, kaltinamasis A. M., jam pasakė „ką žiūri, dūchas“. Jis paklausė kokios problemos. Tuomet minėta jaunuolių kompanija priėjo prie jo. Bandė konflikto išvengti, tačiau vienas iš jaunuolių – kaltinamasis, buvo nusiteikęs agresyviai, smogė jam kumščiu. Jis smogė atgal. Kadangi puolimas nesiliovė sudavė ir daugiau smūgių, spyrė koja. Prasidėjo muštynės. Pajutęs kad pralaimi, kaltinamasis pradėjo trauktis. Jis pamatė, kad suplėšyta striukė, todėl bėgo link A. M., kad šis atlygintų žalą, siūlė nesimušti, o taikiai išsiaiškinti, sakė, kad suplėšyta striukė. Tačiau kaltinamasis vėl puolė, smūgiavo dešine ranka. Jis pagriebė A. M., norėdamas šį sulaikyti nuo smūgių, tačiau smūgiai nesiliovė. Pajutęs, kad jam duriama peiliu, kad kraujuoja, atsitraukė ir nuėjęs iki draugų atsigulė ant žemės, kad nenukraujuotų. Ligonėje buvo gydytas savaitę, o nedarbingas buvo mėnesį laiko. Sužalojimo padarinių nejaučia, kaltinamajam pretenzijų neturi, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad kartą patruliuojant gavo pranešimą, jog prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė būrį žmonių, vienas jų pradėjo bėgti. Šį asmenį pasivijo ir sulaikė. Ant sulaikytojo veido matė kraujo žymes, buvo kruvinos ir jo rankos. Jautėsi alkoholio kvapas, buvo akivaizdu, kad šis asmuo neblaivus.

Liudytojas M. S. paaiškino, kad 2014-05-10 kartu su nukentėjusiuoju, kitais draugais, stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Praeinant grupelei jaunuolių vienas jų kažką piktai pasakė nukentėjusiajam, pradėjo jį tampyti už striukės, ją suplėšydamas. Taip pat M. A. šis asmuo sudavė. Prasidėjo muštynės. Po kiek laiko kaltinamasis atsitraukė nuo M. A., išsiėmė iš kišenės peilį ir laikydamas jį už nugaros vėl ėjo link nukentėjusiojo. Priėjęs pradėjo badyti M. A. peiliu. Nukentėjusysis pribėgo prie jo, pasakė, kad sužalotas peiliu. Jis paguldė M. A. ant žemės. Kaltinamasis nuo pat pradžių buvo agresyviai nusiteikęs, matėsi, kad yra apsvaigęs.

Liudytoja G. Z. paaiškino, kad 2014-05-09 vėlai vakare kartu su savo draugu, M. S., taip pat M. A., kitais asmenimis stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, bendravo tarpusavyje. Vienu metu pro šalį ėjo keturi jaunuoliai, iš kurių vienas buvo agresyviai nusiteikęs, kažką užgaulaus pasakė nukentėjusiajam. Šis paklausė, kas atsitiko. Tuomet kaltinamasis griebė M. A. už striukės, pradėjo tampyti, smogė į veidą. Nukentėjusysis trenkė atgal. Prasidėjo muštynės. Matėsi, kad nukentėjusysis stipresnis. Po kiek laiko besimušantieji atsitraukė vienas nuo kito, tačiau netrukus kaltinamasis pradėjo vėl eiti link M. A., vieną ranką laikydamas už nugaros. Priėjęs ranka, laikyta už nugaros, kurioje buvo peilis, smogė nukentėjusiajam į krūtinę, kairę kūno pusę. Iš viso matė apie penkis dūrius peiliu. Kažkas sušuko „peilis“. Tuo metu A. M. pasišalino. Kad po muštynių M. A. eitų prie besitraukiančio kaltinamojo, nematė.

Liudytojas D. F. paaiškino, kad jam su draugais prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės stovint ir kalbantis pro šalį link naktinės gėrimų parduotuvės ėjo grupelė jaunuolių. Vienas jų buvo agresyvus. Jis kažką pasakė M. A.. Nukentėjusysis stengėsi išvengti konflikto, tačiau jam nepavyko, nes A. M. pradėjo vartoti fizinį smurtą. M. A. pradėjo gintis, prasidėjo muštynės. Jiems šiek tiek atsitraukus vienas nuo kito, nukentėjusysis norėjo pasiaiškinti dėl suplėšytos striukės, tačiau A. M. jam smogė keletą kartų peiliu į krūtinės sritį.

Liudytojas J. R. paaiškino, kad jis dirba parduotuvėje „iki“. Po darbo stovėjo laukdamas taksi. Išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė, kad mušasi kaltinamasis A. M. ir jo pažįstamas M. A.. Netrukus pamatė, kad vienas iš besimušančiųjų susmuko.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. A. pateikė striukę, kurią vilkėjo 2014-05-10 0.10 val. Striukė juodos spalvos dirbtinės odos. Ties kairiu pečiu matomas 10-15 cm įplyšimas, taip pat matyti didelis įplyšimas peties srityje, nugaroje per siūlę.

Iš liudytojo V. P. paimtas atlenkiamas metalinis peilis, su dėmėmis, panašiomis į kraują (b. l. 12).

Apžiūrėjus iš nukentėjusiojo M. A. paimtus drabužius (b. l. 21), bliuzono priekyje rastos kelios rusvos spalvos dėmės, taip pat šešios skylės, panašios į padarytas peiliu. Nukentėjusiojo vilkėtoje palaidinėje irgi rastos tokio paties pobūdžio skylės. Taip pat apžiūrėtas kaltinamojo A. M. bliuzonas, ant kurio matyti dėmės, panašios į kraujo dėmes (b. l. 22-37).

Iš specialisto išvados (b. l. 47-48) matyti, kad M. A. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje, nugaroje, kairio žasto srityje, kairės blauzdos sumušimas. Durtinės-pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos šešiais trauminiais poveikiais. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-05-10. Kairės blauzdos sumušimas padarytas paveikus nurodytą sritį kietu buku daiktu. Durtinės-pjautinės žaizdos padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

2014-05-10 1.42 val. kaltinamajam nustatytas 0,82 promilės girtumas (b. l. 97).

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus byloje, atlikti jų analizę, įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir tuomet padaryti išvadas. Visi be išimties nagrinėjamo įvykio liudytojai (tame tarpe pats kaltinamasis bei nukentėjusysis M. A.) patvirtino, kad kaltinamasis A. M. 2010 m. gegužės 10 d. apie 0.10 val. be jokios priežasties, M. A. tiesiog stovint ir kalbantis su draugais, prikibo prie nukentėjusiojo, griebė jam už striukės, pradėjo tąsyti, o po to ir ėmėsi smurto veiksmų prieš M. A.. Pats kaltinamasis pripažino ir tai, jog, atlikdamas smurto veiksmus, viso sudavė M. A. ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas. Kad A. M. sudavė nukentėjusiajam ne vieną smūgį, patvirtino ir liudytojai M. S., G. Z., D. F.. Šie liudytojai, o taip pat nukentėjusysis M. A., be to nurodė, kad, siekdamas apsiginti nuo tokio agresyvaus, paremto smurtu kaltinamojo elgesio, nukentėjusysis davė atkirtį – smogė A. M. atgal. Tai yra atremdamas pavojingą A. M. kėsinimąsi, veikė esant būtinosios ginties situacijai. Kaip matyti iš kaltinamojo A. M. parodymų, gavęs atkirtį jis suprato, jog M. A. pranašesnis ir nuo nukentėjusiojo atsitraukė. Tokią aplinkybę patvirtino ir visi įvykio liudytojai. Tačiau kas įvyko toliau įvykio liudytojų parodymai skiriasi. Pats kaltinamasis nurodo, jog M. A., net jam ir atsitraukus, toliau puolė, todėl jis, išsitraukęs peilį, kelis kartus smogė juo nukentėjusiajam, norėdamas apsiginti. M. A. patvirtino, kad, kaltinamajam A. M. atsitraukus, pamatė, kad šis (A. M.) be to suplėšė jo striukę, todėl bėgo link kaltinamojo, tačiau ne norėdamas jį užpulti, pavartoti smurtą, bet ketindamas pareikalauti atlyginti žalą, o A. M. vėl jį puolė, smogdamas dešine ranka, kurioje buvo peilis. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas D. F.. Liudytojai M. S., G. Z. nurodo, kad atsitraukęs kaltinamasis išsiėmė iš kišenės peilį bei laikydamas jį už nugaros vėl pradėjo eiti link M. A., o priėjęs pradėjo nukentėjusįjį badyti peiliu. Taigi tiek nagrinėjamame įvykyje dalyvavęs M. A., tiek jį matę liudytojai, išskyrus patį kaltinamąjį, tvirtina, kad kaltinamajam A. M. nebuvo kilusi jokia grėsmė, kad šešis kartus A. M. dūrė peiliu (remiantis specialisto išvada) ne norėdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo, o tęsdamas savo agresyvius, puolamojo pobūdžio veiksmus. Netikėti tokiais minėtų asmenų parodymais teismas neturi pagrindo.

Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kaip matyti iš specialisto išvados, M. A. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Atsakomybė už tokius veiksmus kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo M. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Kaip nustatyta, ši durtinė-pjautinė žaizda buvo padaryta duriant M. A. peiliu, o dūrė kaltinamasis A. M.. Tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamasis A. M., būdamas normalaus protinio išsivystymo, suvokė, jog tokie dūriai peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, nugarą ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius M. A. kūno organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Teisingai kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Tokios nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos, yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, jokie santykiai tarp jų nebuvo susiklostę. Kaip nustatyta iš ištirtų įrodymų, kaltinamasis A. M. be jokios dingsties, vien dėl nepatikusio nukentėjusiojo žvilgsnio, prikibo prie M. A., pavartojo jo atžvilgiu ir fizinį smurtą. Tokie A. M. veiksmai neabejotinai prieštaravo visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tokiu savo elgesiu kaltinamasis parodė aiškų tiek vieno asmens, tiek ir visos visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, pademonstravo atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatė save aplinkiniams. Nėra abejonių, kad kaltinamasis A. M. gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę.

A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi tokią veiką padaręs, atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos, taip pat susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo (b. l. 156). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką A. M. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Kad buvo neblaivus, išgėręs apie aštuonis butelius alaus, taip pat 100 g degtinės, kas turėjo įtakos jo elgesiui, buvo priežastis tokių neteisėtų jo veiksmų, pripažino ir pats kaltinamasis. Jo neblaivumą patvirtino ir įvykio liudytojai.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 124-125), dirba, charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, darbštus, noriai bendraujantis ir draugiškas asmuo (b. l. 123). Visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. M. padaryta nusikalstama veika nebuvo pasekmė kaltinamojo ankstesnio elgesio, jo gyvenimo būdo, o buvo padaryta spontaniškai, atsitiktinai, dėl išgerto alkoholio kiekio negalint kritiškai vertinti savo veiksmų ir jų kontroliuoti. Tokią išvadą patvirtina ir vėlesnis kaltinamojo elgesys – jis domėjosi nukentėjusiojo sveikata, jo atsiprašė, atlygino didžiąją dalį žalos bei susitarė likusios neatlygintos dalies atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis M. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu pretenzijų A. M. neturėjo, prašė kaltinamajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Teismui belieka visa tai įvertinus paskirti teisingą bausmę, geriausiai atitiksiančią jos paskirtį. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 8 p priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), už jos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, remdamasis BK 54 str. 3 d., turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Vertinant kaltinamojo A. M. asmenybės pavojingumą ištirti duomenys leidžia konstatuoti, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo padarytas atsitiktinai, kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios iki jo padaryto nusikalstamo poelgio. Pažymėtina ir tai, kad net ir prikibęs prie nukentėjusiojo M. A., pavartojęs prieš jį smurtą, peilio A. M. prieš nukentėjusįjį panaudoti neplanavo, nesiruošė, o jį panaudojo tik tada, kai pajuto, kad nukentėjusysis už jį pranašesnis, stipresnis, kad pats yra sužalotas. Mažesnį asmenybės pavojingumą rodo ir jau paminėtas kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo – jis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį padarytos žalos, o dėl kitos atlyginimo susitarė su M. A.. Turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad pats nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo prašo A. M. neskirti laisvės atėmimo bausmės, taip pat tai, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis jokių liekamųjų reiškinių nejaučia.

Įvertinus kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę ir atliktus veiksmus siekiant pašalinti nusikaltimo padarinius, kitas aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kad izoliavus A. M. nuo visuomenės bausmės tikslai nebus pasiekti, o nukentėjusiojo interesai atgauti likusią žalos dalį (dėl kurios atlyginimo susitarta su kaltinamuoju) nebus užtikrinti. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam A. M. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kaip labiausiai atitinkanti bausmės paskirtį, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1 p, 5 p A. M. šiuo laikotarpiu įpareigoti nuo 22.30 val. iki 6.30 val. būti namuose, taip pat per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat A. M. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., įskaityti 2014-05-10 ir 2014-05-11, kai A. M. buvo sulaikytas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Daiktus, turėjusius reikšmės šiai bylai tirti ir nagrinėti – A. M. rūbus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam, M. A. rūbus – grąžinti nukentėjusiajam, peilį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.