- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- N2-627-639/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Vida Šeikienė, Sigitas Čepas
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. (A. J.) ieškinį atsakovei V. J., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikyti dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi (civilinė byla Nr.2-4120-460/2008) priteistą išlaikymo dydį ir nustatyti, kad nuo 2010-09-01 A. J. (A. J.) nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį turi mokėti po 400,00 Lt kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę V. J. iki sekančio mėnesio 10 dienos pateikti ieškovui ataskaitas su jais pagrindžiančiais dokumentais už praėjusį mėnesį gauto vaiko išlaikymo panaudojimą. Nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi (civilinė byla Nr.2-4120-460/2008) patvirtintą taikos sutartį, nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys nesklebtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. J., gim. (duomenys nesklebtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama V. J., ieškovas vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį privalo mokėti po 1000,00 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008-12-01 iki vaikų pilnametystės. Šią pareigą ieškovas vykdė tinkamai, tačiau, pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai, ieškovas prašo priteisto išlaikymo dydį sumažinti. Pažymi, jog dėl ekonominės krizės Lietuvoje jo vadovaujamos įmonės baldų pramonėje dirba nuostolingai, naujai įsteigtos bendrovės pardavimai nors ir didėja, tačiau įmonei niekaip neapvyksta pradėti dirbti pelningai, ieškovo uždirbamos pajamos šiuo metu sudaro 963,64 Lt per mėnesį. Ieškovo sunkią turtinę padėtį lemia tiek asmeniniai, tiek vadovaujamų bendrovių įsipareigojimai bankams. Ieškovas nurodo, jog pasikeitus jo turtinei padėčiai, pasibaigus santaupoms, yra priverstas skolintis pinigus, todėl nebegali nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 1000,00 Lt kiekvieną mėnesį. Be to, 2010-07-04 ieškovui gimė sūnus E. J., taigi atsirado naujas išlaikytinas asmuo. Išlaikymą turi teikti abu tėvai, todėl mano, jog yra pagrindas išlaikymo dydį sumažinti iki 400,00 Lt kas mėnesį, normalūs nepilnamečio vaiko poreikiai negali būti didesni nei 800,00 Lt kas mėnesį, o dėl sunkios materialinės padėties ieškovas daugiau mokėti negali. Ieškovas pažymi, jog bendraudamas su vaikais, priverstas tenkinti jų papildomus poreikius – pirkti vaikams rūbus, mokyklines priemones, maistą – t.y. teikia antrą išlaikymą, nes vaikai visiškai neaprūpinti. Vaikams mokamų 1000,00 Lt per mėnesį neužtenka jų rūbams, reikmenims ir maistui, todėl ieškovas pagrįstai abejoja, jog vaikų išlaikymui skirti pinigai gali būti naudojami ne vaikų poreikiams. Atsakovė niekur nedirba, vaikams mokamą išlaikymą tvarko uzufrukto teise, mokami pinigai turi būti naudojami išimtinai vaikų poreikių tenkinimui, todėl pagal CK 4.144 straipsnio 5 dalį atsakovė (uzufruktorius) yra įpareigotina teikti ataskaitas su jais pagrindžiančiais dokumentais ieškovui (uzufrukto objekto savininkui) (b.l. 2-4).
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog po skyrybų finansinė padėtis buvo geresnė, 2010 m. turtinė padėtis tapo sunki, bankrutavo viena iš įmonių, kitos dirba nuostolingai. Ieškovas pažymėjo, jog jis yra visų trijų įmonių direktorius ir vienintelis akcininkas. Sprendimą dėl atlyginimo sumažinimo priėmė pats. Iš UAB „Baltijos baldų centras“, užsiimančia nuoma, ieškovas išėjo pats, šiuo metu ten dirba kitas žmogus. 2008 m. prasidėjus krizei, padėtis nebuvo tokia sunki, kokia yra šiuo metu, todėl esant objektyviom aplinkybėm ieškovas sutiko mokėti po 1000,00 Lt, sutartis buvo sudaroma, atsižvelgiant tik į ieškovo pajamas, vienam iš vaikų tapus pilnamečiui, moka 2000,00 Lt. Šiuo metu ieškovas tiek mokėti negali, pačiam tenka skolintis iš giminaičių pragyvenimui, visas turtas įkeistas bankams. Po skyrybų ieškovui liko akcijos ir 11 milijonų litų skolų, atsakovei liko namas. Pažymi, jog myli ir lanko vaikus, turėdamas pinigų mokėjo tiek kiek buvo priteista. Atsakovė yra bedarbė, gyvena iš ieškovo teikiamo išlaikymo vaikams, ieškovas mano, jog pinigai gali būti leidžiami ne vaikų poreikiams tenkinti, todėl pageidauja gauti ataskaitas, kur panaudojami vaikų pinigai.
Atsiliepimas
A. V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-27 nutartimi patvirtino taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-4120-460/2010 dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių. Minėta sutartimi buvo sutarta trijų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o buvęs sutuoktinis A. J. (A. J.) įsipareigojo vaikų išlaikymui mokėti 1000,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovas ieškinį dėl priteisto išlaikymo sumažinimo reiškia motyvuodamas esminiu savo turtinės padėties pasikeitimu, tačiau savo reikalavimo nemotyvuoja vaikų poreikių sumažėjimu ir argumentų šiuo aspektu neteikia. Vaikų poreikiai, lyginant su 2008 metais, nesumažėjo, o atvirkščiai padidėjo. Atsakovė registruota darbo biržoje, nuo 2008-11-19 iki 2009-05-26 gavo bedarbio pašalpą, šiuo metu jokių išmokų bei kitų pajamų negauna, o išlaidos, susijusios su gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), labai didelės – nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio sumokėta 10415,74 Lt už gamtines dujas, nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. spalio 1 d. sumokėta 39850,35 Lt už elektros energiją, pakeistas šildymo katilas, kainavęs 7000,00 Lt. Todėl išlaikymo dydžio sumažinimas neigiamai įtakotų vaikų gyvenimą ir interesus, nes tokiu atveju dalis jų poreikių liktų nepatenkinti. Ieškovas savo reikalavimą motyvuoja sumažėjusiu jo darbo užmokesčiu, kurį nulėmė ekonominė krizė ir UAB „Minijos baldai“, UAB „Minijos baldų centras“, UAB „Baltijos baldų sistema“ metinių pajamų (pelno sumažėjimas). Atsakovė nesutinka su šiuo ieškovo argumentu ir pažymi, jog ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimas negali turėti įtakos išlaikymo dydžio pakeitimui, juo labiau, kad ieškovas yra minėtų bendrovių ne tik direktorius, bet ir vienintelis akcininkas. Ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimas negali būti laikomas objektyviu, nuo ieškovo valios nepriklausančiu jo turtinės padėties pasikeitimu. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, jog bendrovių pelnas dėl ekonominės krizės esmingai sumažėjo ir tai įtakojo nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimą. Atsakovė nurodė, jog sutartis dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, buvo sudaryta jau prasidėjus krizei, todėl ieškovas privalėjo įvertinti esamą situaciją, savo įsipareigojimus, finansinę padėtį. Pažymi, jog prievolės grąžinti gautus kreditus šiame ginče neturi reikšmės, kadangi ieškovas, net ir būdamas minėtų bendrovių vieninteliu akcininku (ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviu), savo turtu ir pajamomis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles (CK 2.50 str.). Be to, šios skolos jau egzistavo sutarties sudarymo metu, todėl nėra jokio esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Įmonių finansinė padėtis negali turėti reikšmės ieškovo turtinės padėties pasikeitimui, nes tai neįtakoja ieškovo turimų akcijų kiekio. Be to, vienam iš vaikų tapus pilnamečiui, prievolės mokėti išlaikymą dydis sumažėjo nuo 3000,00 Lt iki 2000,00 Lt. Pagal JAR išrašo duomenis ieškovas yra vienintelis 100 vnt. UAB „Baltijos baldų sistema“ akcijų savininkas, akcijos buvo įgytos santuokos metu 2006-06-19, tačiau jos nebuvo dalinamos 2008-11-27 sudaryta sutartimi. Tai būtų pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir iš naujo dalinti turtą – akcijas. Ieškovui nenorint teikti tokio išlaikymo, koks yra nustatytas teismo nutartimi, yra teisinė galimybė pakeisti išlaikymo formą, pareiškiant priešieškinį dėl išlaikymo formos pakeitimo. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. (b.l. 45-49).
Teismo posėdžio metu atsakovė V. J. pakartojo, jog su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais, papildomai paaiškino, kad teikti ieškovui ataskaitas nesutinka, kadangi neturinti tam laiko. Ieškovas žino apie vaikų poreikius, būrelius, pomėgius, užsiėmimus. Atsakovė pažymi, jog namo išlaikymui, labai taupant skiriama 1300,00 Lt, žiemą privalo kūrenti, nes mažiausiam vaikui tik 8 metai. Bandydama prisidėti prie vaikų išlaikymo atsakovė dirba neoficialiai, priešingu atveju, negalėtų sumokėti už komunalines paslaugas, dujas, elektrą. Todėl mano, jog vienodai prisideda prie vaikų išlaikymo, kaip ir ieškovas. 2008 m. nustatydami vaikų išlaikymo dydžius, buvo atsižvelgta į vaikų poreikius. Šiuo metu vaikų poreikiai išaugo, mergaitė lanko šokių būrelį, vaikams būtina avalynė, drabužiai. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-27 nutartimi (civilinė byla Nr.2-4120-460/2008) patvirtino taikos sutartį, tarp A. J. (A. J.) ir V. J., kuria nepilnamečių vaikų: E. J., gim.(duomenys nesklebtini), D. J., gim. (duomenys nesklebtini) ir E. J., gim. (duomenys nesklebtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina V. J., bei šalių susitarimu A. J. (A. J.) vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį privalo mokėti po 1000,00 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008-12-01 iki vaikų pilnametystės (Sutarties 4 p.) (b.l. 6-7).
LR CK 3.201 str. 1 d. nustato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Remiantis tuo ieškovas prašo sumažinti nustatytą išlaikymo dydį iki 400 Lt per mėnesį, motyvuodamas sumažėjusiomis darbinėmis pajamomis, jo vadovaujamų įmonių veiklos nuostolingumu, dengiamo kredito išlaidomis, sūnaus E. J. gimimu. Iš pateiktų UAB „Minijos baldai“ (b.l.8, 77), UAB „Minijos baldų centras“ (b.l. 9, 76), UAB „Baltijos baldų sistema“ (b.l. 10), UAB „Vakarų konditerija“ (b.l.11) pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas bei VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą apie valstybinį socialinį draudimą (b.l.12) nustatyta, kad 2009 metų ieškovo algos vidurkis buvo 3054,00 Lt, 2010 metais ieškovo algos vidurkis pakito ir sumažėjo iki 2642,00 Lt, tai yra sumažėjo 13,49 procentais. Iš pateiktų įmonių pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, jog UAB „Minijos baldai“ pajamos 2010 metais sudarė 67731,00 Lt, 2009 metais – 869971,00 Lt, per 2010 metų I pusmetį bendrovė patyrė 200023,00 Lt nuostolį (b.l. 4-15), UAB „Minijos baldų centras“ 2009 metais pajamos sudarė 1858933,00 Lt, 2010 metų I pusmetį – 721502,00 Lt bei patirtas 44160,00 Lt nuostolis (b.l. 16-17), UAB „Baltijos baldų sistemos“ apyvarta 2009 metais sudarė 761451,00 Lt, 2010 metų I pusmetį – 166090,00 Lt (b.l. 18-19), UAB „Vakarų konditerija“ 2010 metų I pusmetį bendrovė patyrė 26531,00 Lt nuostolių (b.l. 20).
Ieškovas taip pat pateikė duomenis dengiamus kreditus AB SEB bankui – UAB „Minijos baldų centras“ skolingas 5093358,51 Lt, UAB „Minijos baldai“ – 54867389,16 Lt (b.l. 21-22). Taip pat nurodė, kad ieškovas asmeniškai 542160,36 Lt skolingas bankui SEB pagal 2006-11-17 kredito sutartį būsto įsigijimui, mokant 3047,15 Lt kredito ir palūkanų kas mėnesį (b.l.27-34). Įvertinus tai, kad kaip ieškinyje nurodė ieškovas, jis per mėnesį iš trijų darboviečių gauna bendrą tik 963,64 litų atlyginimą, lieka visiškai neaišku kaip turėdamas tokias (963,64 litų) pajamas ieškovas sugeba kas mėnesį mokėti 3047,15 litų įmokas pagal minėtą 2006-11-17 kredito sutartį. Pažymėtina, kad ieškovas yra net kelių įmonių, t.y. UAB „Minijos baldai“, UAB „Minijos baldų centras“, UAB „Vakarų konditerija“ direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl sprendimą dėl savo atlyginimo dydžio (minimalaus) jis priėmė pats. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse nurodė, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis ar gaunamos pajamos yra didesnės nei teismo surinktuose įrodymuose, teismas gali įpareigoti tėvą (motiną) pateikti jo tikrąją turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (duomenis apie visas gaunamas pajamas ir pan.), o jų nepateikus, visas abejones vertinti vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Aiškinant ir taikant CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kt. str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad nepilnamečiai gyvena kartu su atsakove, ji jais rūpinasi, auklėja, prižiūri. Nors šiuo metu atsakovė yra bedarbė, tačiau kiek galėdama stengiasi užtikrinti vaiko poreikių maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimą. Teismui nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, kad atsakovės materialinė padėtis šiuo atveju nėra gera, tai patvirtina Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2010-11-03 pažyma apie nedarbo išmokos gavimą. Nustatant tėvų turtinės padėties proporcingumą ir paskirstant išlaikymo pareigą, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustačius kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje, apskaičiuojamas kiekvieno jų teiktinas konkretus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Įvertinus tai, kad vaikai gyvena su motina (atsakove) kuri ir užtikrina nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą, teisiškai pagrįsta, kad ieškovas (tėvas) moka didesnį, išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad vienas iš šalių vaikų, t.y. Edgaras, šiuo metu jau pilnametis, tačiau ir toliau liko gyventi su motina, kuri prisideda prie jo išlaikymo, tuo tarpu ieškovas ankščiau mokėjęs bendrą 3000 litų išlaikymą, šiuo metu moka tik 2000 litų išlaikymą. Dėl išdėstytų motyvų teismas nekonstatuota, kad iš esmės būtų pasikeitusi šalių (vaikų tėvų) turtinė padėtis ar sumažėję vaikų (atskiro vaiko) poreikiai, kas sudarytų pagrindą remiantis aptartomis teisės normomis dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir jo pakeitimo, keisti šalių susitarimu nustatytą ir teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, todėl ieškovo ieškinį tenkinti šioje dalyje ir sumažinti išlaikymo dydį, nėra pagrindo.
Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę V. J. iki sekančio mėnesio 10 dienos pateikti ieškovui ataskaitas su jais pagrindžiančiais dokumentais už praėjusį mėnesį gauto vaiko išlaikymo panaudojimą. Šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 16 punktas). Ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai ir ieškovas neturi galimybės kitaip nei gavęs ataskaitą kontroliuoti vaikams skirto išlaikymo panaudojimo. Vienok teikti kasmėnesines ataskaitas būtų per dažna ir nereikalinga našta atsakovei, todėl atsakovė įpareigotina vieną kartą per ketvirtį teikti ataskaitas ieškovui apie vaikams skirto išlaikymo pinigų panaudojimą.
Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Šie teisiniai santykiai yra tiesiogiai susiję su išlaikymo priteisimu ar priteisto išlaikymo dydžio pakeitimu, ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintinas, todėl laikytina, kad sprendimas priimtas atsakovės naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-341/2006). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.18 punktais, atsakovei priteistinos 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į ieškinį, taip pat už atstovavimą teisme, apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę V. J. vieną kartą per ketvirtį pateikti ataskaitas ieškovui A. J. apie vaikams skirto išlaikymo pinigų panaudojimą.
Priteisti iš ieškovo A. J. (A. J.) 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. J..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.