Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo I. S., nuteistojo R. Č. gynėjo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2008 m. liepos 2 d. ir suėmime nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. išbūtas laikas.

R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2008 m. liepos 2 d. ir suėmime nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. ir R. Č. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojais, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki 2008 m. birželio 12 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogiai iš A. D. ir L. J. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

I. S., būdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, 2008-04-12, apie 11 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB (duomenys neskelbtini )priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovauti įmonės interesus Šiaulių m. savivaldybės tarybos posėdžiuose, Miesto ūkio ir plėtros komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-04-13, apie 11.30 val., viešbučio – restorano (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t.y. 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, 2008-04-14 vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-04-17, laikotarpiu nuo 15.45 val. iki 19.40 val., viešbučio – restorano „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su R. Č., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008-04-21, būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)" detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai 2008-04-24 posėdyje nepatvirtinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)" detaliojo plano, I. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-06-12, apie 11.30 val., prekybos centro „IKI" patalpose, esančiose Gardino g. 2, Šiauliuose, susitikimo su L. J. metu, veikdamas pagal susitarimą su R. Č., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad jam ir R. Č. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008-06-26 posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimais komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

R. Č., būdamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos bei šios savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariu, per nusikalstamos veikos bendrininką, Šiaulių miesto tarybos narį I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008-04-12, apie 11 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš A. D., siekiančio įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį gyvenamojo namo statybai, ir L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)" įgalioto atstovauti įmonės interesus Šiaulių m. savivaldybės tarybos posėdžiuose, Miesto ūkio ir plėtros komitete, Architektūros ir urbanistikos skyriuje bei kitose įstaigose ir instancijose svarstant detalųjį planą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirties pakeitimo, reikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad jam padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, komiteto sprendimu būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detaliojo plano patvirtinimui, o po to, jam ir I. S. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, A. D. ir L. J. nesutikus mokėti reikalaujamo 200 000 Lt kyšio, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką per nusikalstamos veikos bendrininką I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008-04-13, apie 11.30 val., viešbučio – restorano „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitiko su A. D. ir L. J. bei išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai reikalavo iš L. J. mažesnės vertės, t.y. 120 000 Lt kyšio už tai, kad jam padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai, 2008-04-14 vyksiančiame komiteto posėdyje būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-04-17, laikotarpiu nuo 15.45 val. iki 19.40 val., viešbučio – restorano „(duomenys neskelbtini)" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. D. ir L. J. metu, veikdamas kartu su I. S., tiesiogiai iš L. J. reikalavo 120 000 Lt kyšio už tai, kad R. Č. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams, jų daugumai neeiliniame komiteto posėdyje, kuris turėjo vykti 2008-04-21, būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detaliojo plano patvirtinimui, perduodant detalųjį planą svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, ir už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008-04-24 posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Be to, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai 2008-04-24 posėdyje nepatvirtinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detaliojo plano, R. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per nusikalstamos veikos bendrininką I. S., veikusį pagal jų tarpusavio susitarimą, kuris 2008-06-12, apie 11.30 val., prekybos centro „IKI" patalpose, esančiose Gardino g. 2, Šiauliuose, susitiko su L. J., ir išsakė reikalavimą duoti kyšį, tiesiogiai iš L. J. reikalavo 160 000 Lt kyšio už tai, kad jam ir I. S. padarius įtaką kitiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, jų daugumai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008-06-26 posėdyje savo sprendimu patvirtintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)", detalųjį planą, numatantį žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimą iš komercinės į skirtą mažaaukštei gyvenamajai statybai.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo I. S. ir nuteistojo R. Č. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. yra įtvirtinta nuostata, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Minėtame Konstitucijos straipsnyje nurodyta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 str. nurodyta, kad niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą; kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasekmių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas. Minėto Konvencijos straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. LR Baudžiamojo proceso kodekse ir LR Operatyvinės veiklos įstatyme yra numatyti atvejai, kada gali būti ribojamos konstitucinės žmogaus ir piliečio teisės (Lietuvos Respublikos BPK 154 str., 159 str., 160 str., LR Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., 11 str., 12 str., 13 str.). Valstybės kovoje su įvairių formų nusikalstamumu yra pateisinama ir būtina kurti tokias specialias priemones, metodus ir juos naudoti atskleidžiant nusikaltimus, nustatant kaltininkus, kadangi kai kurių nusikaltimų įprastais tyrimo būdais, metodais dažnai būna neįmanoma atskleisti arba tai padaryti labai sunku. Operatyvinės veiklos subjektams valstybė suteikia ypatingas teises tam tikra apimtimi riboti žmogaus ir piliečio konstitucines teises, tačiau operatyvinės veiklos metu negali būti pažeistos žmogaus ir piliečių teisės bei laisvės, atskiri šių teisių ir laisvių apribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Operatyvinės veiklos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Vykdant operatyvinę veiklą, ypatingą svarbą turi teisėtumo, žmogaus ir piliečio teisių užtikrinimo principai, prieš šiuos principus negali būti laikomas prioritetiniu viešojo intereso apsaugos principas, priešingu atveju būtų ne tik pažeidžiamos atskirų piliečių teisės, bet iškiltų grėsmė ir pilietinės visuomenės teisėms, valstybės demokratinei sandarai. Teismai, nagrinėdami bylas, kuriose įrodymai yra surinkti Lietuvos BPK 154 str., 159 str., 160 str. ar LR Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., 11 str., 12 str., 13 str. tvarka itin atidžiai turi tikrinti šių įrodymų leistinumą, jų atitikimą Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimams. Viešu interesu negalima pateisinti tokių įrodymų, kurie gauti peržengus valstybės specialiųjų tarnybų pareigūnų veiksmų ribas, t. y. išprovokavus nusikaltimą, panaudojimo. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Provokacijos sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d., kur ji apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Analogiškai provokacija apibrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebūtų padaręs. Nusikalstamos veikos imitacijos modelis ar nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Privatūs asmenys gali vykdyti pareigūnų užduotis, jei jie prieš tai kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie gautus siūlymus atlikti nusikalstamus veiksmus. Privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei ties asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima. Išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis; taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus. Nagrinėjant bylą teisme, valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami), o tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltininko elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (sprendimai Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sequeira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose).

Šioje baudžiamojoje byloje pagrindiniai įrodymai yra surinkti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurių taikymas prasidėjo Joniškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi tenkinus prokuroro prašymą ir leidus L. J. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, b. l. 72 – 73). Iš baudžiamojoje byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad minėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus priimta formaliai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 159 str. reikalavimų ir esant visoms būtinoms šiame straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, operatyviniai veiksmai ir operatyvinės veiklos priemonės prieš I. S. ir R. Č. buvo atliekamos dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo – Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. 257 ,,Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. kovo 18 d. teikimą dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo“ buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamu abonentu bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2008 m. birželio 25 d. (t. 10, b. l. 103, 104, 111 – 112), o prieš I. S. operatyviniai veiksmai buvo atlikti 2008 m. balandžio 13 d., kuomet Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų L. J. duotomis techninėmis priemonėmis buvo užfiksuotas I. S. pokalbis su L. J. ir A. D. viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 152 – 169). Pirmosios instancijos teismas šį operatyvinį veiksmą laikė provokacija ir jo metu surinktų faktinių duomenų nelaikė įrodymais. Prokuroras prašo L. J. padarytą garso įrašą, kuriame užfiksuotas L. J., A. D. ir I. S. pokalbis, įvykęs 2008 m. balandžio 13 d., viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“, laikyti faktiniais duomenimis, gautais techninių priemonių naudojimo bendra tvarka, metu, t. y. leistinais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, pagal LR Operatyvinės veiklos įstatymą techninių priemonių panaudojimas bendra tvarka – techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų nustatyta tvarka šio straipsnio 8 dalyje neišvardytais atvejais, taip pat ir šio straipsnio 8 dalyje išvardytais atvejais, kai jos naudojamos operatyvinės veiklos subjektų patalpose ir transporto priemonėse tų pačių subjektų iniciatyva saugumui bei imunitetui užtikrinti, išskyrus patalpas, naudojamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, įsteigtų pagal LR Operatyvinės veiklos įstatymo 7 str. 3 d. 2 p., taip pat pokalbių telefonu kontrolę; nusikalstamos veikos imitacijos modelis – sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Techninių priemonių naudojimo bendra tvarka metu operatyvinės veiklos subjektai pasyviai kontroliuoja ir fiksuoja asmenų pokalbius bei veiksmus, nesikišdami, neįtakodami šių veiksmų, tuo tarpu, realizuojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, asmuo, pagal šį modelį atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ne tik pasyviai fiksuoja asmenų, kurių atžvilgiu taikomas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, veiksmus ar pokalbius, bet ir pats atlieka sankcionuotus veiksmus, formaliai turinčius nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių. Susipažinus su byloje esančiu 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turiniu bei prie protokolo esančiomis pokalbių išklotinėmis, matyti, kad, nors šiame protokole nurodyta, jog buvo atlikti operatyviniai veiksmai – buvo naudota operatyvinė technika bendra tvarka, tačiau pagal savo turinį šis veiksmas atitinka kito operatyvinio veiksmo - nusikalstamos veikos imitacijos modelio - požymius, kadangi L. J., kalbėdamas su I. S., atliko veiksmus, turinčius požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. Kaip matyti iš minėtame protokole užfiksuoto L. J., A. D. ir I. S. pokalbio suvestinės, L. J. ne pasyviai klausėsi I. S. ir A. D. pokalbio apie žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimą savivaldybėje, ar buvo neutralus šio pokalbio dalyvis, tačiau pats aktyviai dalyvavo šiame pokalbyje, pats L. J. aktyviai pradėjo kalbėti apie atsilyginimą už I. S. pagalbą, siūlė už tai pinigus. Minėto pokalbio išklotinėje užfiksuotas toks L. J., I. S. ir A. D. pokalbio turinys: L. J.: ,,Tai aš nežinau dabar, kokias, kas ten dabar per tuos, nu kokie veiksmai iš mūsų turėtų būt?“, I. S.: ,,Nu kalbėkit“, A. D.: ,,Aš galiu tau viską pasakyt man ką pasakė“, L. J.: ,,Nu tai vat, ne tai aš žinau ką tu man pasakei, nu, tu pasakei reiškia taip, iš jūsų pusės tai yra taip, kad mes paduodam, kiek ten penkiasdešimt taip? Penkiasdešimt tūkstančių litų, taip? Litais? Litais. Penkiasdešimt tūkstančių litų, o daugiau, o kaip daugiau ta situacija kokia?“, I. S.: ,,Nu daugiau taip, pradeda reiškia dirbt komitetas“, L. J.: ,,...tai reiškia situacija yra šiai dienoj rinkoj, mes praradom du metus, kainos nukrito pirms dalyks, antras – per tuos du metus mes išlošėm teismą, mūsų pliusas, kainų mes neturim ir dabar ta suma tokia, nu jinai tokia, kaip ir gaunas iš tikrųjų didelė“, ,,...kažkaip tai galbūt reikėtų ir tą kainą tokią sumažinti ir didesnių garantijų...“, I. S.: ,,Nu kaip aš jau, žinai, taip už jus dėjau, i galvą ir tą patį reiškia susakiau, duok lapiuką“, L. J.: ,,Penkiasdešimt plius šimts dešimt, ane?“, I. S.: ,,Vienas balsas 10000“, L. J.: ,,O kiek reikia?“, I. S.: ,,Šešiolikos“, L. J.: ,,Šešiolikos balsų?“, ,,Šimts šešiasdešimt tūkstančių, šimts šešiasdešimt tūkstančių. Biški, biški galvojom kitaip vakar...“, ,,...yra reiškia ne šimts šešiasdešimt tūkstančių, kaip jūs norit, bet šimts dvidešimt, dvidešimt mes duodam, dvidešimt duodam, nu nežinau čia vėl kalbėtum kada, aš tada jau važinėčiau, bandyčiau iš kažkur tai rinkinėt.“ L. J. nenatūralią, provokuojamą kalbos formą pastebėjo net ir A. D., kuris nežinojo apie L. J. daromą pokalbio įrašą. Pokalbio pabaigoje, jau I. S. išėjus, užfiksuoti tokie A. D. žodžiai: ,,Ko tu taip šūkavai, atroda, kad įrašinėtum....“, ,,A čia neturi kokio nors įrašančio..?“, L. J.: ,,Turiu du“, A. D.: ,,Parodyk kišenes...iš kur gavai?“, L. J.: ,,Čia mano“, ,,Nieko aš neįrašinėjau, nepaspaudžiau“, ,,Cha cha cha ne aš galvojau įrašinėt, sakau pašnekėsiu, pasižiūrėsiu, neįrašiau, nu apsidraudimui...“ , ,,...neįrašiau, nepaspaudžiau mygtuka.“ (t. 4, b. l. 155 - 169). Išanalizavus 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto L. J., A. D. ir I. S. pokalbio, įvykusio 2008 m. balandžio 13 d., turinį, matyti, kad L. J. tiesiogiai siūlė ir žadėjo duoti kyšį I. S. už pageidaujamą teisėtą veikimą – žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimą Šiaulių miesto savivaldybėje, t. y. formaliai L. J. veiksmai atitiko nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 227 str. Kaip matyti iš L. J. parodymų, duotų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, L. J. šiuos veiksmus – siūlė pinigus už I. S. pagalbą Šiaulių miesto savivaldybėje tvirtinant žemės sklypų detalųjį planą - atliko ne savo iniciatyva, o vykdydamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų prašymą (užduotį). Liudytoju apklaustas L. J. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad prieš 2008 m. balandžio 13 d. susitikimą su I. S. pas jį į darbą viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, kuris pasakė, kad žino apie susidariusią situaciją, t. y. apie tai, kad jis turi problemų su sklypų Pavasario gatvėje detaliojo plano patvirtinimu. L. J. teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas pasakė, jog yra numatomas susitikimas su I. S., taip pat pasakė, jog bus reikalaujama kyšio ir pasiūlė įrašyti pokalbį su I. S.. Jam sutikus padaryti pokalbio garso įrašą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas jam davė diktofoną ir paaiškino kaip juo naudotis. Liudytojas nurodė, kad susitikimo, įvykusio 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“, metu tarp jo, A. D. ir I. S. buvo kalba apie kyšį. L. J. teigimu, minėto susitikimo su I. S. metu jis pinigų neturėjo, eidamas į susitikimą su I. S. jis neketino ir nesiruošė duoti jokio kyšio ir jo I. S. nedavė. Iki susitikimo 2008 m. balandžio 13 d. jokio kyšio nei I. S., nei joks kitas asmuo iš jo nereikalavo, kyšio nei I. S., nei R. Č., nei kam nors kitam jis iš viso nesirengė duoti. Šiuos liudytojo L. J. parodymus iš esmės patvirtino ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas V. P.. Liudytojas V. P. parodė, kad gavęs informacijos, jog 2008 m. balandžio 13 d. įvyks I. S. susitikimas su L. J., kurio metu bus kalbama ir tariamasi dėl žemės sklypų, esančių Pavasario gatvėje, detaliųjų planų patvirtinimo, jis kreipėsi į L. J. ir pasiūlė šiam padaryti pokalbio su I. S. garso įrašą. L. J. sutiko padaryti garso įrašą. Liudytojo V. P. teigimu nusikalstamos veikos imitacijos modelis I. S. atžvilgiu nebuvo įformintas ir atliktas, kadangi prieš I. S. iki 2008 m. balandžio 13 d. jokie operatyviniai veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo jokių operatyvinių duomenų apie I. S. galimai daromą nusikalstamą veiką, todėl ir jokie sankcionuoti veiksmai negalėjo būti atliekami. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog L. J. 2008 b. balandžio 13 d. atlikti veiksmai pokalbio su I. S. metu - tarimasis dėl kyšio davimo, pinigų siūlymas, žadėjimas duoti kyšį visiškai atitinka nusikalstamos veikos imitacijos modelio požymius, šio veiksmo negalima laikyti techninių priemonių naudojimu bendra tvarka. Kaip minėta, operatyvinių veiksmų, tame tarpe ir nusikalstamos veikos imitacijos modelio, atlikimo pagrindas yra informacija apie operatyvinės veiklos objektus. Modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų, jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus. Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas V. P. parodė, kad 2008 m. balandžio 13 d. nusikalstamos veikos imitacijos modelis prieš I. S. negalėjo būti taikomas, nes Specialių tyrimų tarnybos pareigūnai neturėjo jokios informacijos apie I. S. galimai nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių duomenų, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sužinojo apie I. S. ir A. D. pokalbį, vykusį dar prieš 2008 m. balandžio 13 d., viešbučio ,,(duomenys neskelbtini)“ pirtyje, ar vėliau – iki 2008 m. balandžio 13 d. Nei A. D., nei I. S., nei iš A. D. informaciją gavęs L. J. į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šio pokalbio nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai apie I. S. ir A. D. pokalbius, vykusius dar iki 2008 m. balandžio 13 d., būtų sužinoję teisėtai atlikdami operatyvinius veiksmus. Liudytojas V. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jie turėjo informacijos apie 2008 m. balandžio 13 d. įvyksiantį I. S., A. D. ir L. J. susitikimą viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau liudytojas V. P. negalėjo atskleisti kokiu būdu ir iš kur ta informacija buvo gauta, byloje nėra jokių duomenų, kokių operatyvinių veiksmų metu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai tesėtai galėjo sužinoti šią informaciją. 2008 m. balandžio 13 d. I. S. atžvilgiu buvo atliktas operatyvinis veiksmas – nusikalstamos veikos imitacijos modelis, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, t. y. nesant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo įgalioto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo motyvuotos sankcijos (LR Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str.), taip pat nesant informacijos apie operatyvinės veiklos objektus - šiuo atveju iki 2008 m. balandžio 13 d. nebuvo jokių teisėtomis priemonėmis surinktų faktinių duomenų apie galimą I. S. jau pradėtą, daromą nusikalstamą veiką. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykusio susitikimo metu, I. S. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo nebūtų padaręs. Todėl neteisėto operatyvinio veiksmo metu neteisėtai gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymu, pagrindžiančiu asmens galimą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2008 m. balandžio 13 d. atliktų veiksmų metu gautų bei 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir protokolo priede – kompaktiniame diske užfiksuotų duomenų nepripažino įrodymais.

Kaip matyti iš byloje esančio Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. P. 2008 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 18-10-70, ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas operatyvinių veiksmų metu surinktos informacijos apie tai, kad Šiaulių miesto tarybos nariai iš Šiaulių miesto verslininkų už detaliųjų planų patvirtinimą pareikalavo nuo 250000 Lt, po to 200000 Lt, po to 160000 Lt, o vėliau – 120000 Lt, pagrindu (t. 1, b. l. 1). Šią informaciją detalizuoja to paties pareigūno V. P. 2008 m. balandžio 17 d. tarnybinis pranešimas Nr. 18-10-71, iš kurio matyti, kad visa operatyvinė informacija apie I. S. galimą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., buvo gauta 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“ vykusio L. J., A. D. bei I. S. susitikimo metu. Kaip jau buvo minėta, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai arba nusikalstamos veikos imitacijos modelis gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą. Iš byloje esančių Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2008 m. balandžio 17 d. prašymo priimti nutartį leisti asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, b. l. 66 – 67) bei Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria buvo leista L. J. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, 72 – 73) matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2008 m. balandžio 17 d., remiantis 2008 m. balandžio 17 d. LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. P. tarnybiniu pranešimu Nr. 18-10-70. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai I. S. atžvilgiu buvo pradėti atlikinėti operatyvinės informacijos, gautos 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykusio I. S., L. J. ir A. D. susitikimo metu, pagrindu, kitos informacijos apie galimai nusikalstamą I. S. veiklą, nebuvo. Šiame nuosprendyje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. balandžio 13 d. viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“ vykusio L. J., A. D. ir I. S. susitikimo metu L. J. padarytas šių asmenų pokalbio garso įrašas negali būti laikomas įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Todėl šio neteisėto operatyvinio veiksmo metu neteisėtai gauti duomenys negali būti pagrindu daryti išvadai apie asmens galimą nusikalstamą veiką, kadangi I. S. 2008 m. balandžio 13 d. buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą, kurio jis, be teisėsaugos pareigūnų įsikišimo, nebūtų padaręs. Nesant kitos informacijos apie I. S. galimą nusikalstamą veiką, nebuvo pagrindo jo atžvilgiu taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir 2008 m. balandžio 17 d. bei vėliau.

Byloje yra duomenys, jog Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. 257 Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. kovo 18 d. teikimą dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamu abonentu bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2008 m. birželio 25 d. (t. 10, b. l. 103, 104, 111 – 112). Kaip matyti iš byloje esančio išslaptinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. kovo 18 d. teikimo dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, buvo gauta operatyvinė informacija, jog R. Č. galimai vykdė sunkius ir apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., 3 d., 228 str. 2 d., kartu su kitais asmenimis – V. S. bei S. G. (t. 10, b. l. 111 - 112). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie I. S. galimai nusikalstamus veiksmus, už kuriuos jis buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Pirmosios instancijos teismas itin atidžiai nagrinėjo šį klausimą ir ėmėsi visų priemonių, kad būtų ištirta ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas R. Č. atžvilgiu atlikti operatyvinius veiksmus. Siekiant patikrinti, ar operatyvinės veiklos subjektas, atlikdamas operatyvinius veiksmus, kurių atlikimui pagal įstatymą reikalinga motyvuota teismo nutartis, tokių veiksmų atlikimui turėjo teisinį pagrindą, reikia įsitikinti, ar tokiems veiksmams atlikti buvo gauta teismo motyvuota nutartis ir ar ši nutartis buvo gauta nepažeidžiant įstatyme numatytų procedūrų. Iš bylos duomenų matyti, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją R. Č. naudojamu abonentu bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2008 m. kovo 25 d. iki 2008 m. birželio 25 d. buvo sankcionuotas Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. 257. Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 20 d. nutarties Nr. 257 buvimo faktas leidžia daryti išvadą, jog teisinis pagrindas atlikti operatyvinius veiksmus R. Č. atžvilgiu buvo. Esant Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 20 d. nutarčiai Nr. 257, galima preziumuoti, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, priimdamas minėtą nutartį, patikrino ir faktinio pagrindo atlikti operatyvinius veiksmus R. Č. atžvilgiu buvimą. Tačiau, šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, nebuvo galimybių patikrinti, ar operatyviniai veiksmai R. Č. atžvilgiu buvo taikomi, būtent, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis yra nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, ar dėl visiškai kitų veiksmų, kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba kategoriškai atsisakė išslaptinti ir pateikti teismui duomenis, sudariusius faktinį pagrindą sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka R. Č. atžvilgiu (t. 10, b. l. 83 – 87). Pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes patikrinti faktinio pagrindo atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus R. Č. atžvilgiu, buvimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali priversti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų išslaptinti bei pateikti teismui minėtus duomenis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, atsisakius išslaptinti ir pateikti teismui duomenis, galimai sudariusius faktinį pagrindą sankcionuoti techninių priemonių naudojimą specialia tvarka R. Č. atžvilgiu, laikytina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai nei iki 2008 m. balandžio 13 d., nei iki 2008 m. balandžio 17 d. neturėjo jokių teisėtais būdais ir priemonėmis surinktų duomenų apie tai, jog R. Č. reikalauja, rengiasi reikalaut kyšio iš L. J. ar iš A. D. už tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitete būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba pateikė teismui operatyvinio tyrimo duomenis (t. 12, b. l. 37 – 44), iš kurių matyti, jog I. S. nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. balandžio 13 d. buvo ne Klaipėdoje ar Palangoje, kaip viso proceso metu tvirtino pats nuteistasis I. S., o Šiauliuose ir galimai susitiko su R. Č., tačiau šių pateiktų telefoninių pokalbių išklotinėse nėra informacijos apie tai, kad I. S. su R. Č. būtų kalbėję apie L. J. ar A. D. arba apie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimą. Tokios informacijos teismui nepateikė ir apklausti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai V. P., D. B., tokia informacija nesurinkta bei teismui nepateikta ir taikant operatyvines priemones prieš R. Č. pagal Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 20 d. nutartį Nr. 257 Įvertinus liudytojo L. J. parodymus apie tai, kad jis kalbėjo su I. S. apie kyšio davimą, kyšio sumą, pinigų perdavimo aplinkybes, tačiau kyšio nedavė ir net nesirengė duoti jokio kyšio nei I. S., nei R. Č., jog jis neturėjo tų pinigų apie kuriuos buvo kalbama ir net nematė reikalo mokėti už tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitete būtų pritarta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimui, jog pirmas L. J. ir I. S., dalyvaujant A. D., susitikimas 2008 m. balandžio 13 d., kurio metu L. J. ir I. S. pradėjo kalbėti apie kyšio davimą – ėmimą, įvyko, būtent, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų iniciatyva, jiems aprūpinus L. J. garso įrašymo įranga, ir, nesant nei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo įgalioto vyriausiojo prokuroro pavaduotojo motyvuotos sankcijos (LR Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str.), nei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties (Lietuvos Respublikos BPK 159 str.), darytina išvada, kad valstybės institucijos (Specialiųjų tyrimų tarnyba) išprovokavo I. S. ir R. Č. padaryti veiką, kurios jie be valstybės institucijų įsikišimo galimai nebūtų padarę, t. y. šiuo atveju valstybė pati sukūrė nusikaltimą ir pati už jį nubaudė. Nustačius, kad R. Č. ir I. S. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti remiantis neleistinais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme įrodymais, nėra pagrindo analizuoti šių įrodymų liečiamumo prasme bei atsakyti į R. Č. gynėjo bei I. S. apeliacinių skundų argumentus dėl liudytojais apklaustų asmenų parodymų vertinimo, naudotų techninių priemonių techninius duomenis, garso įrašų kokybę ir kt.

Demokratinėje valstybėje specialiųjų tarnybų, kurioms yra suteikta teisė vykdyti operatyvinę (žvalgybinę) veiklą, darbuotojai turi absoliučiai laikytis įstatymų, reglamentuojančių tokią veiklą, reikalavimų, netoleruotini tokie atvejai, kai bandoma apeiti įstatymo reikalavimus operatyvinį veiksmą, kurio atlikimui reikalinga speciali procedūra (nusikalstamos veikos imitacijos modelis, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai), pavadinant kitu – kurio panaudojimui nereikalinga jokia speciali procedūra (techninių priemonių panaudojimas bendra tvarka). Šioje baudžiamojoje byloje specialiųjų tarnybų pareigūnai, neteisėtais veiksmais faktiškai panaudodami nusikalstamos veikos imitacijos modelį I. S. atžvilgiu, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, patys išprovokavo veiką. Išprovokuota veika negali būti laikoma nusikalstama, todėl I. S. ir R. Č. išteisinami, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepripažino įrodymais faktinių duomenų, esančių 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuotas L. J., A. D. ir I. S. pokalbis, įvykęs 2008 m. balandžio 13 d., viešbutyje ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėlesnius tyrimo veiksmus – nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurie buvo atliekami 2008 m. balandžio 13 d. neteisėtai gautos informacijos pagrindu, pripažino teisėtais ir šių procesinių veiksmų atlikimo metu surinktų faktinių duomenų pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes provokacijos metu gauti faktiniai duomenys negali būti leistinais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

I. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.