Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:

2011-03-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d.

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:

2010-08-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 258 str. 2 d. 12 MGL (1560 Lt) bauda, bauda sumokėta, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. ir E. K., 2010-05-12 apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje, prie Žaliųjų ežerų ežero, esančio ties gelbėjimo stotimi, Žaliųjų ežerų g.148 B, Vilniuje, atėję ant tilto kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, demonstruodami nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad M. M. priėjęs prie E. K., dėl menkavertės priežasties sudavė jam smūgį į galvą savo galva, o jam nukritus sudavė rankomis ne mažiau 5 smūgių į veidą, po ko du ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys ir E. K. sudavė E. K. nemažiau 8 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas. G. K. pradėjus šaukti, kad jie nemuštų jos sutuoktinio, E. K. stūmė pastarąją ir šiai nukritus, koja spyrė vieną kartą į dešinįjį šoną ir du kartus per kojas, nuo ko nukrito jos bateliai, 100 Lt vertės, kuriuos jis nuspyrė į ežerą. E. K. atsistojus, E. K. sudavė E. K. vieną smūgį metaliniu strypu per kojas, o G. K., bandant prašyti nemušti sutuoktinio, E. K. sugriebė ranka pastarąją už kaklo ir grasino nuskandinsiąs. Po šių veiksmų M. M. priėjęs prie T. K., sėdėjusios ant tilto turėklo, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, sudavė ranka į petį, tokiu būdu pargriovė ant tilto, o nukentėjusiajai atsistojus suėmė rankomis už kaklo, prirėmė prie tilto ir grasino įmesti į ežerą, tuo metu nukentėjusiajai atstūmus jį nuo savęs, sudavė ne mažiau 4 smūgių delnu per veidą, po to nukentėjusiajai ginantis ir sudavus jam smūgį į veidą, M. M. koja bandė spirti į galvą, tačiau nepataikė, nes T. K. pakėlus ranką, bandant atremti smūgį, sudavė koja jai vieną smūgį į ranką. Po šio smūgio T. K. nukritus ant tilto, M. M. ne mažiau dviejų kartų spyrė koja jai į juosmens sritį, tokiu būdu padarydamas T. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusi dešiniojo skruosto sumušimu su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimais su poodine kraujosrūva kairėje alkūnėje, poodine kraujosruva kairiame dilbyje, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdijimais dešinėje šlaunyje, o E. K. padarydamas taip pat nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva kairėje kojoje, odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be to, E. K. 2010-12-04 apie 06 val.14 min., viešoje vietoje, važiuodamas 36-ojo maršruto visuomeninio transporto autobuse „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiame Jeruzalės gatve, autobusui sustojus “Jeruzalės” transporto sustojime, ties Jeruzalės g. 21, Vilniuje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, grasindamas autobuso vairuotojui V. Š. išdaužyti autobusą ir jį patį, jei šis kviestų jam, kaip sužalotam greitąją pagalbą ar policiją, po ko V. Š. skambinant pagalbos telefonu 112, sudavė pastarajam vieną smūgį į galvą ikiteisminio tyrimo nenustatytu daiktu, sukeldamas nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

2010-05-12 Viešosios tvarkos pažeidimas.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. M. iš esmės savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad jis su E. K. 2010-05-12 buvo pas draugus D. ir S., važiavo namo. Privažiavus iki Jeruzalės, pastebėjo, kad gali nebūti autobuso, kad į jį pavėlavo, iki namų buvo apie 11 kilometrų. Jis paskambino T., pagalvojęs, kad ji gali važiuoti į namus iš vakarinė mokyklos, nes ją visada draugas veždavo namo. Ji atsakė, kad neims, numetė ragelį. Nesupratęs jos, dar kartą paskambino, atsiliepė vaikinas, kuris pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Kadangi jis draugavo su T., jį tai „suveikė“, paėmė „nervas“. Nuvažiavęs prie Žaliųjų ežerų jis ten sukėlė konfliktą, sumušė E. K.. Tuo metu jis buvo išgėręs, tačiau nedaug. Vaikinui trenkė per galvą, G. jį traukė, viso vaikinui sudavė tris kartus. Išeidinėjant jam kažką pasakė T., todėl priėjęs prie jos, paėmė ją ir numetė ant tilto, sudavė jai tris kartus per veidą. E. K. stovėjo šalia ir taip pat mušėsi. Vaikinas priėjo prie jo, laikydamas rankose metalinį raktą ir norėjo jam trenkti. E. stvėrė jam iš rankų raktą ir vaikinui trenkė per kojas. Tas raktas buvo ne jų, su savimi rakto nesivežiojo. T. jis ranka apie tris kartus sudavė per veidą, o T. jam trenkė atgal per veidą. Iš pykčio jis T. trenkė kumščiu per veidą, suėmė už kaklo, pagąsdino, kad įmes į vandenį. Iš kur raktas atsirado, nematė. Raktą pasiėmė namo E. K., kodėl jis nežino. Vykstant konfliktui buvo žmonių, kurie atbėgo ir padėjo jiems. Savo kaltę pripažįsta visiškai, padarė klaidą, kad taip atsitiko.

Apklaustas teisme kaltinamais E. K. iš esmės savo kaltę pripažino visiškai ir teisme paaiškino, kad 2010-05-12 konfliktas prasidėjo nuo skambučio. Jis minėtą dieną buvo kartu su M. M., suprato dėl skambučio, važiavo aiškintis su E. K. prie ežero. Atvažiavus prie ežero rado E. K., T. ir dar dvi drauges. Atsistojus E. K. pradėjo muštis. E. K. išsitraukė raktą iš kišenės galo, tai raktas, skirtas ratams atsukti. Atėmęs iš jo minėtą raktą, juo sudavė E. K. per koją, kelį. Užšoko G. K., kurią jis nustūmė, ji nukrito. Jos nukritusios nespardė, taip pat nespardė ir E. K.. Jis vaikščiojo su strypu ir rėkavo, vėliau jį išmetė į krūmus. Vėliau raktą pasiėmė ir išvažiavo. Jis pats sužalotas nebuvo, T. nelietė. Iš kur atsirado vyrukai, nežino, jie gėrė šalia. Prie Žaliųjų ežerų jie atvažiavo tikslu išsiaiškinti. G. K. nesmaugė, jos nemušė, kažką gąsdino. Vėliau kaltinamasis E. K. paaiškino, kad su jam pareikštais kaltinimais sutinka ir labai gailisi.

Teisme apklaustas nukentėjusysis E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 136-140) ir teisme davė parodymus iš kurių seka, kad 2010-05-12 apie 20.00 val., jis kartu su žmona, pažįstama T. ir dar viena mergina, vardu K., leido laisvalaikį prie Žaliųjų ežerų ežero. T. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino buvęs vaikinas, prašė parvežti, jis nesutiko. Jai paskambino antrą kartą, T. pakėlė ragelį ir padavė jam, jis pats vaikinui pasakė, kad neveš, nieko įžeidžiančio nepasakė. Vėliau vaikinai atvažiavo prie ežero, jų buvo ne mažiau penkių. Jis sėdėjo ant tiltelio esančio suoliuko, atsistojo, nes pamatė agresyviai ateinančius vaikinus, M. priėjo prie jo ir nei iš šio, nei iš to trenkė jam iš galvos į galvą, po to iš kojos spyrė į krūtinę. Nukritus jam ant žemės, po to pradėjo mušti ir kiti. M. jam sudavė daugiau negu 10 smūgių. Jis mušė rankomis, kiti vaikinai mušė kojomis tokių smūgių galėjo būti 10. Moterys šaukė, pavykus atsikelti, E. sudavė kažkuo jam per kojas, daiktu panašiu į metalinį raktą. Jam nuėjus į šoną, vaikinai pradėjo lįsti prie merginų. Matė, kad M. priėjo prie jo žmonos G.. Girdėjo, kad jis ją vadino necenzūriniais žodžiais. Kaip buvo sumušta jo žmona, jis nematė, bet žino iš jos žodžių, kad ji taip pat buvo sumušta. Po to matė, kad M. buvo priėjęs prie T.. Ją vadino necenzūriniais žodžiais, po to suėmęs už gerklės ir prirėmęs prie tiltelio turėklo gąsdino, jog ją nuskandins, vėliau jai spyrė iš kojos, nuo ko T. nukrito. Kitų suduotų smūgių T. jis nematė. Ar kas nors mušė K. – nežino. Kai jis, T. ir jo žmona buvo sumušti, vaikinai pasišalino. Jiems išėjus, iš žmonos sužinojo, kad jos batelius nuskandino E.. Jis asmeniškai jokio metalinio rakto su savimi neturėjo ir juo M. užsimojęs nebuvo. Po įvykio M. M. atsiprašė, prašė atleidimo. Gydymosi išlaidos visos padengtos. Materialinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi.

Savo parodymus nukentėjusysis E. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 154-160).

Pagal 2010-05-20 Valstybinės teismo medicines tarnybos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam E. K. padaryta poodonė kraujosrūva kairėje kojoje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis į medicininės pagalbos į UAB" (duomenys neskelbtini) " 2010-05-14. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės, kadangi pateiktuose mediciniuose dokumentuose sužalojimai aprašyti nepakanakamai informatyviai. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, teik atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l.147-148).

Teisme apklausta nukentėjusioji G. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T.1, b.l. 179-182), kurie iš esmės analogiški nukentėjusiojo E. K. parodymams ir papildomai teisme paaiškino, kad jų šeimos automobiliu nuvyko prie Žaliųjų ežerų ežero. Girdėjo, kai telefonu paskambino M. M., T. paklausė ar galėtų paimti vyras nuo Žaliųjių ežerų stotelės M. M., vyras atsakė, kad neims, tuomet T. padavė ragelį vyrui, jis pasakė pats, kad neims M. M.. Su M. M. ir E. K. atvyko gal 4 asmenys, o prie jų priėjo keturiese. Vyras atsistojo ir gavo iš M. M. galvos į galvą, vėliau vyrą užsipuolė visi keturi, E. K. ir 2 nepažįstami. Kiek smūgių jam sudavė, ji negali pasakyti, nes tuo metu nusisuko nugara ir bandė sulaikyti M. M., kuris juos vadino necenzūriniais žodžiais, buvo stipriai įsikarščiavęs. M. M. priėjo prie T., vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, matė, kaip jis ją pastūmė. Kas toliau tarp T. ir M. vyko, nepastebėjo, kadangi atsisuko pažiūrėti į savo vyrą, pradėjo rėkti ant E., tuomet jis priėjęs pastūmė ją rankomis ir šiai nukritus, jis tris kartus spyrė koja: vieną kartą jai pataikė į dešinįjį pilvo šoną ir du smūgius į kojas, vieną į kelius, o kitą į apatinę kojos dalį, nes nuspyrė nuo kojos batelį. Batelius nuspyrė nuo tilto į vandenį. Pamatęs, kad jos vyras jau stovi, E. priėjo ir rankoje turėtu geležgaliu trenkė jam per kojas. Matė, kad E. laikė kažkokį daiktą, kuris tamsoje blizgėjo, po kurio sudavimo vyras suklupo. Kai sutuoktinis vėl nukrito, tuomet tie du nepažįstami vaikinai vėl pradėjo jį spardyti kojomis. Jie kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 5 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Jie buvo nevaldomi ir spardė, kur pakliuvo. Ji pradėjo stipriai rėkti ant E., tuomet jis griebė už kaklo dešine ranka (kitoje rankoje buvo geležinis strypas), pradėjo ją stumti prie tilto turėklo, prirėmė prie turėklo ir gąsdino, kad tuoj paskandins. Paleidus, ji priėjo prie T., M. M., jai bandė suduoti užsilipęs ant stalo, užsimojo kumščiu, bet pataikė jai pačiai į petį. Ji vėl nubėgo prie savo vyro ir nematė, kokius konkrečiai smūgius T. sudavė M. M.. Vėliau K. pasakojo, kad ji gaivino T., kai ši buvo nukritusi nuo smūgių. K. niekas nemušė. Pareikšto civilinio ieškinio atsisako, žalą atlygino abu kaltinamieji kartu.

Savo parodymus nukentėjusioji G. K. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 186-191).

Teisme apklausta nukentėjusioji T. K., visų aplinkybių neprisiminė, pagarsinus jos parodymus ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 179-182), kurie iš esmės analogiški nukentėjusiųjų E. K. ir G. K. parodymams. Pagarsinus parodymus nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad smurtą jos atžvilgiu vartojo tik M. M., civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų niekam neturi. Mano, jog tokį elgesį išprovokavo pavydas, su M. M. išsiskyrė, nes mano, jog charakteriai nesutapo.

Motyvuojamoji dalis

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Nors abu kaltinamieji apklausti teisme savo kaltę pripažino, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidus viešąją tvarką jie prisipažino ne iš karto, keitė savo parodymus ir tik dėl surinktų neginčijamų įrodymų savo kaltės pripažino teisme.

Savo parodymus nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 70-73).

Teisme apklaustas kaip liudytojas M. M. paaiškino, kad jis kartu su E. K. važiavo autobusu. Išlipus autobusų stotelėje E. K. buvo užpultas ir sužalotas su peiliu. Greitosios nekvietė, nes buvo pasimetę. Įlipo į 36 autobusą, jis klausė „žmonės gal galit pagalbos“. Kaip E. K. trenkė vairuotojui, jis to nematė, nes matomai išlipinėjo tuo metu iš autobuso, nes suprato, kad juos iš autobuso išvaro. Vairuotojas autobuso siūlėsi kviesti pagalbą, bet E. K. nenorėjo turėti reikalų su policija, nors jis tvirtino, kad jam pagalba yra reikalinga, nes žaizda buvo didelė. E. K. autobuse buvo agresyvus, piktas.

Asmens apžiūros metu nustatyta, kad ant įtariamojo E. K. kūno – nugaros srityje viršutinėje kairėje pusėje yra gyjanti durtinė žaizda ir pjautinė žaizda ant kairės pusės kaklo (t.2, b.l. 96-100).

Kaltinamojo E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. visiškai įrodyta pačio kaltinamojo parodymais teisme, kuris pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai bei nukentėjusysis V. Š., ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai. Kaltinamojo E. K. veika šiame epizode kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes būdamas viešoje vietoje, visuomeninio transporto autobuse, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, grasindamas autobuso vairuotojui V. Š. išdaužyti autobusą ir jį patį, jei šis kviestų jam, kaip sužalotam greitąją pagalbą ar policiją, po ko V. Š. skambinant pagalbos telefonu 112, sudavė pastarajam smūgį į galvą ikiteisminio tyrimo nenustatytu daiktu, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam V. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltę teisme pripažino, tačiau teismas mano, jog šis prisipažinimas nėra nuoširdus, nes kaltinamasis pažeidęs viešąją tvarką prisipažino ne iš karto, o tik dėl surinktų neginčijamų įrodymų.

J. T. sunkus sveikatos sutrikdymas.

M. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-05-23 apie 21 val. prie Naujanerių g. Nr. 2 namo kiemo, Vilniuje, žodinio konflikto metu sudavė smūgį kumščiu į veidą J. T. ir pastarajam nukritus ant žemės, sudavė jam smūgį koja į galvos sritį, po ko nuėjus prie autobusų stotelės „Naujaneriai“, esančios prie Naujanerių g.1, Vilniuje, ir nukentėjusiajam J. T. nuėjus iš paskos išsiaiškinti, sudavė vieną smūgį ranka į veidą, dėl šių smūgių visumos padarydamas J. T. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išteisina M. M. iš jam pareikšto kaltinimo, nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, ir štai dėl ko:

Apklaustas teisme kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad būdamas namuose su draugais nutarė nuvažiuoti prie Žaliųjų Ežerų, todėl ėjo prie autobusų stotelės. Turėjo eiti pro J. T. namą. Jiems einat, jo mama iš galo vedžiojo šunį, kuris atbėgo prie jų. Šuo buvo su antsnukiu, o pavadėlis buvo mamos rankose. Eidamas draugams pasakė, kad jam atrodo, jog šis šuo yra jo, tačiau jo neatpažino, nes ten buvo ir kitų lakstančių vilkšunių. Praeinant T. namą, išėjo J.. Jo kieme lakstė maži šunys, kurie lojo ant jo šuns, bet pagalvojęs, kad tai ne jo šuo, jis į tai nekreipė dėmesio. Janas kažką pasakė „Ščegal“, rėkė necenzūriniais žodžiais, keikėsi. Jis paklausė, kas atsitiko, norėdamas paklausti kodėl J. rėkia. J. priėjęs prie jo iš karto davė smūgį, trenkė su kumščiu į žandą, nuo smūgio šiek tiek matėsi sumušimas. Jis pasimetė ir pradėjo gintis, iš inercijos atgal jam trenkė ranka. J. T. nukritęs nebuvo ir koja jis jam nespyrė. Nuėjo į stotelę, tuomet subėgo visi jo giminaičiai. Jis pasakė baigti, nes nenori jokių konfliktų, bet giminaičiai pradėjo ant jo pulti. Jis gynėsi. Su J. T. stotelėje jis buvo susimušęs, sudavė jam į lūpas, ar smūgis stiprus buvo – nežino. Jo ranka buvo subintuota, kadangi dieną prieš tai, švęsdamas gimtadienį, nudegino kairę ranką, kurią jam apibintavo ligoninėje, jokios langetės nebuvo. Smūgiavo J. T. dešine ranka. J. T. buvo stipriai išgėręs. Pirmas konfliktas įvyko netoli namų, kiek paėjus yra medžiai, nuo namų apie 50 metrų, gal mažiau. Konfliktas tikrai nebuvo teritorijoje, viduje. J. T. išsiaiškinti atėjo prie tų medžių, išėjo vienas, nieko daugiau nebuvo. Jis pats buvo blaivus. Pirmą smūgį J. T. jis sudavė į lūpas. Iš viso jam sudavė du smūgius. Prie kiosko J. T. nebuvo nukritęs. Jį apklausiant pareigūnams, mėlynė vos matėsi, fotografuoti jis pareigūnų neprašė. Pirmas smūgis buvo praėjus nuo namų apie 5 metrus. Prie stotelės nukritęs niekas nebuvo. Prie stotelės atbėgo J. T. giminaičiai, jo mama sudraskė kaklą A., jaunesnis atbėgęs vyras puolė jį, gindamasis jis vyrą numetė nuo savęs. Vėliau tas pats vyras atėjęs jo atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju J. T., jam su draugais praeinant pro pastarojo namus, J. T. jam pirmas trenkė smūgį į veidą kumščiu, gindamasis jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, pataikydamas į lūpų sritį, o nukritęs nukentėjusysis nebuvo. Jam su draugais einat link stotelės, prie sustojimo jis nukentėjusiajam sudavė antrą smūgį kumščiu į veidą, į lūpų sritį (T. 1, b.l. 12-13).

Teisme apklaustas nukentėjusysis J. T. paaiškino, kad jis 2010-05-23, valandos nepamena, šventė sėkmines, buvo normaliai išgėręs. Turi mažą šuniuką, kuris nepririštas. Kiemas aptvertas, į kiemą įbėgo M. M. šuo, kaip atsidarė varteliai nežino. Aviganis puolė jų šuniuką, jis tai pamatęs per langą išbėgo ir pasakė „Ščegly, pasiimkit savo šunį“. M. M. buvo išgėręs, užėjo į kiemą. Jis pirmas pastūmė M. M., t.y. suduodamas į krūtinę jį stūmė, nes jis užėjo į kiemą. M. M. jam smūgiavo pirmą smūgį į lūpą, jam tai buvo netikėta. Jo ranka buvo ar subintuota, ar sugipsuota, nežino, mano, kad gal kastetas buvo paslėptas. Jis nuo smūgio nukrito, o kai norėjo atsikelti jam M. M. su koja spyrė į galvą, jis prarado sąmonę. Prie kiosko jis nebuvo. Tualete jis pargriuvęs buvo, kai jį išvežė į ligoninę. Pareigūnų apklausą ligoninėje prisimena kaip rūke. Geriau pasijutęs, pagalvojo, ką jis pareigūnams ligoninėje prikalbėjo. Pamena, kad M. M. prie vartų buvo ne vienas, buvo kartu draugas. Į lauką jis išėjo iš karto pamatęs šunį, paskui galėjo išeiti motina, B., J.. Jam bloga pasidarė po dviejų dienų. Po šio įvykio jis su galva niekur nesitrenkė. Kai krito, toje vietoje yra žolė, ir negalėjo atsimušti į kokį kietą daiktą. Prie kioskelio jis nebuvo, sužalotas buvo prie namų, jam keliantis smūgis buvo koja į galvą, todėl ir sužalojo. Spyrė jam M. M., o draugai jo buvo už tvoros. Po narkozės būdamas jis galėjo prišnekėti bet ką. Pirmas priepolis, kai jam pasidarė bloga buvo namie, apie tai jis pasakė motinai, ji paėmė todėl ir negalėjo niekur atsitrenkti. Paskui T. motina pasakė, kad priepolis buvo ligoninėje, jis norėjo nueiti į tualetą ir krito, o ar susitrenkė galvą, nežino. Kuria ranka sudavė M. M. nežino, ar su subintuota, ar ne.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l 35-39).

Teisme apklausta liudytoja D. T. paaiškino, kad 2010-05-23, kartu su savo draugu B. M., sūnumi J. T., anūke B. G. ir jos draugu J. R., nuosavo namo kieme sėdėjo kepė šašlykus, išgėrinėjo alkoholį. Apie 21 val. buvo namuose, kiemo varteliai buvo neuždaryti, o tik pridaryti. Kieme lakstė jų mažas šunelis, tačiau į kiemą atbėgo didelis šuo, atsirado 4 jaunuoliai, kuriems pasakė pasiimti šunį. Šie atsakė, kad tai ne jų šuo. Tuomet į kiemą išėjo sūnus J. T., kuris kažką jaunuoliams pasakė „Ščegly, pasiimkit savo šunį“, jis buvo už vartelių ir jam su gipsu per nosį, į dantis, sudavė M. M.. J. T. nugriuvo ant žolės, ji tuo metu nubėgo kviesti anūkę B. ir J. R., o pirmai išeinant iš namų, matė kaip M. M. sūnui J. T. smūgiavo gulinčiam koja, bet nematė į kokią vietą trenkė. Išėjus B., ji nuėjo skambinti D. G.. Paskui mušimasis buvo tęsiamas jau prie medžių, kas su kuo mušėsi ji nematė, o jai prieinant visi buvo atsistoję, sūnus buvo paplūdęs krauju. Po antrų muštynių jokių požymių nesimatė. Ji pasiėmė sūnų ir einant namo sutiko M. M. motiną, kuriai pasakė, kad šuniui bent antsnukį reikia uždėti, į tai ji atsakė, kad kvies policiją. M. su draugais ėjo link stotelės Ji taip pat nuėjusi namo iškvietė policiją. Atvažiavusi policija sakė rašyti pareiškimą dėl šuns, o dėl sūnaus sumušimo ji tam reikšmės nesuteikė. Pirmadienio vakarą sūnui pasidarė negerai, skaudėjo galvą, pamatė, kad nuo alkoholio. Antradienį jį paralyžavo, nuvežė į ligoninę. Būtų pareiškimo nerašę, jeigu sūnui nebūtų padaryta tokia trauma. Ankščiau yra buvę, kad sūnus susimuša, todėl ir šio įvykio nesureikšmino, nes išorinių smūgių nesimatė. Sūnui operavo galvą. Jis tuo metu nedirbo, invalidumas nenustatytas. „Ščegly“- žargonas, reiškiantis kaip maži. Pirmas į fizinį kontaktą su sūnumi suėjo M. M., jis buvo agresyvus. Pirmas smūgis buvo suduotas prie vartelių iš jų kiemo pusės, kiti jo draugai stovėjo ant kelio. Sūnus pirmas M. M. nepastūmė, o užkabino žodžiais „Ščegly“. Tyrimo metu ji taip pat sakė, kad sūnus pirmas užkabino M. M. žodžiais. Matė M. M. suduotus 2 smūgius, vieną su ranka, kitas smūgis buvo su koja, toje pačioje vietoje kur buvo nukritęs sūnus.

Tesme apklausta liudytoja B. G. paaiškino, kad 2010-05-23 ji kartu su močiute D. T., jos draugu B. M., dėde J. T., draugu J. R. sėdėjo namuose. Bežiūrint televizorių pamatė, kaip į kiemą įbėgo didelis šuo, vokiečių aviganis be antsnukio. Į kiemą išėjo močiutė, po to ji išsigandusi nubėgo į kiemą, nes kieme bėgiojo jos mažas šunelis. Išbėgo J. ir pasakė M. M. pasiimti savo šunį, sakydamas „Ščegly, pasiimkit savo šunį“. Vaikinų buvo 4, kurie ėjo pro jų vartelius, prasidėjo konfliktas, M. M. įėjo į kiemą, trenkė J. su ranka, kuri nebuvo sutvarstyta, M. M. ranka, dešinė, buvo subintuota, sutvarstyta. J. trenkė M. M. atgal. Po to M. M. trenkė vėl J. ir šis nukrito. M. M. J. trenkė ranka du kartus, o jam nukritus spyrė koja į galvą. Ji nubėgo kviesti J., išėjus pamatė konfliktą kuris tęsėsi prie medžių, ten buvo 4 vaikinai ir dėdė J.. Jie pribėgo ir J. juos išskyrė, nuėjo namo. Po to J. dar nuėjo į stotelę, paklausti dėl ko įvyko konfliktas. J. sumuštas nebuvo. M. M. motina pasirodė konfliktui pasibaigus. Dėdę J. po 2 dienų išvežė į ligoninę. Pirmas smūgį sudavė M. M., o dėdė jam sudavė atgal, M. M. vėl smūgiavo ir dėdė nukrito į kiemo pusę. Dėdė išėjęs niekur nebuvo. Nuo pirminių parodymų šie jos parodymai skiriasi gal dėl to, jog neteisingai užrašė.

Teisme apklaustas liudytojas J. R. teisme paaiškino, kad jis yra B. G. draugas, o 2010-05-23 buvo svečiuose pas B. močiutę ir dėdę, taip pat buvo močiutės draugas B. M.. Žiūrint televizorių kambaryje, pažiūrėjęs pro langą matė bėgiojantį šunį, vokiečių aviganį. B., močiutė ir J. išėjo į kiemą, jis liko žiūrėti televizorių. Atėjusi B. pakvietė jį, nes kilo konfliktas, mušasi, sakė padėk. Išėjo į kiemą, visi buvo prie medžio. Jis smūgių sudavimo nematė, taip pat nematė ir kad kas būtų įėjęs į kiemą. Nuėjęs į stotelę jis klausė dėl ko buvo muštynės, tačiau vaikinai jam nieko neatsakė, o B. tik pasakė, kad M. M. mušėsi su J..

Teisme apklaustas liudytojas R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 1 t., b.l. 80-83) ir paaiškino, kad 2010-05-23 ėjo į stotelę pro asocialių žmonių šeimos namą, kuomet prie keliuko susipjovė šunys. M. M. šuo buvo be pavadėlio, bet su antsnukiu. Praėjus namą J. pradėjo rėkauti, M. M. jam kažką atsakė. J. priėjęs prie M. M. jam trenkė į veidą, tai buvo nuo namo apie 15-20 metrų, prie medžių. Namo kieme nieko neįvyko. Pirmas sudavė J. M. M. delnu, M. M. jam sudavė atgal. Viena ranka M. M. buvo subintuota, kuria ranka jis sudavė J., nepamena. J. jo akivaizdoje nukritęs nebuvo ir niekas jo nespardė. Kiti J. šeimos nariai prisijungė jau stotelėje. M. M. J. sudavė 2 smūgius, t.y. vienas smūgis buvo prie medžių, kuomet J. apsivardžiavo, o antras smūgis stotelėje – kumščiu į veidą, kuomet pirmas J. pribėgo prie M.. Prie medžių buvo vienas J., o į stotelę atsivijo kiti jo šeimos žmonės, jie pradėjo šaukti ant M., rėkti, bandė tampyti J., jo mama, kuri apdraskė ir A..

Teisme apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad 2010-05-23 jis kartu su M., R., P. ėjo į autobusų stotelę, paskui juos ėjo M. M. šuo, kuris buvo su antsnukiu, iš kitos tvoros pusės pradėjo loti šuniukas, į tai nekreipė dėmesio ir ėjo toliau. Išlindo J. ir kažką šaukė, prie jo priėjo M. M., jie liko stovėti toliau. J. sudavė M. M., M. M. jam sudavė atgal. Pirmas smūgį sudavė J. M., M. sudavė jam į burną. Ėjo link stotelės. J. ėjo iš paskos, buvo atėję ir jo šeimos nariai. M. puolė vaikinas, vyriškis, vaikinas, t.y. M., M. buvo užgulęs ant žemės, o J. pribėgęs jam norėjo suduoti, tačiau jis iš nugaros suėmęs už drabužių J. bandė atitraukti. Jį puolė moteris, kuri apdraskė kaklą. Kad kas J. suduotų į galvą ar įspirtų, jis nematė. J. tada buvo neblaivus, apie tai sprendė iš veido, išvaizdos, būsenos. J. šeima yra konfliktavusi su visais kaimynais.

Teisme apklaustas P. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b.l. 78, t.2 b.l. 206), kurie yra iš esmės analogiški liudytojo A. B. parodymams. Papildomai paaiškino, kad J. išėjęs už vartelių keikėsi, pirmas smūgį sudavė M. M., M. M. jam sudavė atgal iš rankos, kuri nebuvo sutvarstyta, tai buvo už vartelių, 4-5 metrų atstumu, šalia buvo medžiai. Toliau veiksmas persikėlė į stotelę, J. ėjo iš paskos, subėgo jo žmonės, M. M. buvo pargriautas, matė kaip M. M. sudavė smūgį kumščiu, bet J. nukritęs nebuvo, jis pats nieko nemušė ir nesiruošė mušti.

Teisme apklaustas liudytoja I. M. paaiškino, kad jos sūnus su draugais 2010-05-23 apie 21 val. išėjo link stotelės. Jis pasiėmusi šunį išėjo pasivaikščioti. Šuo buvo su antsnukiu, ji nusegė pavadėlį, kadangi žmonių aplinkui nebuvo. Šuo nubėgo link vaikų. Pačių muštynių ji nematė, bet prieinant link namų buvo didelis susibūrimas, rėksmai, paklausus kas įvyko, sakė M. susimušė su J.. Atvažiavus autobusui vaikai išvažiavo. Prieš tai dieną M. buvo stipriai nusideginęs ranką kairę. Matė kad J. kraujavo iš lūpos, jie tikrai buvo išgėrę. Jos sūnus yra impulsyvus, greit susinervuoja. Ji pati kvietė policiją, nes buvo užpulta J. ir jo mamos, buvo puolama necenzūriniais žodžiais. Po poros savaičių po įvykio, pas ją buvo atėjusi kaimynė A. T., ji buvo gerai išgėrusi, sakė, kad yra girdėjusi, jog J. buvo kritęs tualete. Kaimyną J. ji mato beveik pastoviai išgėrusį.

Teisme apklaustas liudytojas D. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 59-61) ir teisme davė parodymus iš kurių seka, kad jis pažįsta T., kurie yra kaimynai. 2010-05-23 jam paskambino D. T., kuri buvo susijaudinusi ir pasakė, kad sumušė jos sūnų, pasakė abstrakčiai – prisimušė, mušėsi. Jam atvykus prie stotelės, prie kiosko buvo tik būrelis jaunų žmonių. Iš pasakojimų sužinojo, kad konfliktas kilo dėl šuns. Jis pats muštynių nematė, todėl ir teigti negali susimušė ar sumušė J.. J. buvo neblaivus ir nepasakojo į kokią kūno vietą gavo smūgius. Sekančią dieną sužinojo apie J. būklę, kai paskambino jo motina D.. Jam atvykus J. kratėsi, todėl iškvietė greitąją, kuri J. išvežė į ligoninę, o jis D. nuvežė į policijos komisariatą pareiškimą rašyti. Po pačio įvykio jis pats toje vietoje buvo trumpai, nes matė, kad J. „pavėpęs“, pasakė jam „palučil“, jis atsakė „palučil“, sakė, kad gavo gipsu į galvą, pasižiūrėjo, kad viskas tvarkoj, apsisuko ir išvažiavo. Kad kur būtų prakirsta jis nematė, taip pat nematė sužalojimų ir ant J. veido, taip pat nematė ir bėgančio kraujo. Atvažiavusi policija klausė ar kas turi pretenzijų, visi patvirtino, kad pretenzijų nėra ir išsiskirstė. Ar buvo J. lūpa sumušta, jis nekreipė dėmesio, minėjo, kad buvo sumuštas 2 žmonių vieno iš kurių sugipsuota ranka. Kad J. skaudėtų galvą jis nesiskundė.

Teisme apklausta liudytoja H. T. paaiškino, kad vakare ji su drauge T. K. ėjo prie kioskelio, pamatė, kaip buvo susikabinę, t.y. vienas į kitą įsitvėrę, M. M. ir J.. Joms priėjus jiedu jau buvo išsiskyrę ir vienas ant kito kažką rėkė. Išbėgo J. mama ir irgi pradėjo kažką rėkti dėl šuns. Ji užbintavo M. M. ranką, nes jo ranka buvo nudeginta, ji buvo subintuota, gipso nebuvo, jis rankos lengvai nevaldė. M. su J. vėl bandė susikibti tarpusavyje, bet atbėgo J., puolė prie M., tuomet jau jie, t.y. M. su J. tarpusavyje susikibo ir nukrito abu ant žemės. Atbėgo B., senyvo amžiaus vyriškis, kuris taip pat bandė aiškintis konfliktą. M. draugai P., A. ir R. nesimušė, smūgių nesudavė, bet konflikto metu bandė atitraukti J. nuo M., bandant raminti konfliktą. D. T. irgi puolė prie vaikinų, griebė A. už kaklo. Atėjo M. mama, išaiškėjo, kad tas konfliktas prasidėjo būtent dėl to šuns, kuris lakstė aplinkui konflikto metu. Matėsi, kad J. buvo neblaivus. Ji nematė konkrečių smūgių, ir niekas apie tai nepasakojo.

Teisme apklausta liudytoja T. K. paaiškino, kad ji 2010-05-25 vakare, apie 22 val., kartu su pažįstama H. ėjo link stotelės, kur yra prekybinis kioskelis. Pamatė, tarpusavyje besimušančius M. M. ir kaimyną J. T., tiksliau matė, kad jie buvo susikibę viens kitam už rūbų ir kartu krito ant asfalto. Konfliktas buvo dėl M. M. šuns. M. M. ranka buvo sutvarstyta, gipso nebuvo, ji buvo nudeginta. Tvarstis konflikto metu išsibintavo, ji kartu su drauge tvarkė tvarstį. Ji nematė, kad J. stipriai galvą į asfaltą susitrenktų, to nebuvo, nes būtų kraujas, silpnumas, o J. buvo girtas. Įvykio vietoje buvo su tyrėja, nurodė vietą kur mušėsi, kur nukrito. Jai matomumas einant buvo geras, jokie medžiai nieko neužstojo. Kitų parkritusių asmenų nematė.

Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 99-102).

Teisme apklausta liudytoja A. T. paaiškino, kad M. M. ir jo mamą bei T. pažįsta, nes yra kaimynai. Apie buvusį konfliktą jai pasakė sūnus bei M.. Aplinkybių konkrečių nepasakojo. Sūnus pasakė, kad J. guli ligoninėje. Nieko nežino apie tai, kad J. krisdamas tualete galėjo susižaloti. Ji apie tai nieko negirdėjo ir M. to nepasakojo.

Teisme apklaustas liudytojas V. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 195) ir teisme paaiškino, kad apie muštynes jis sužinojo tą patį vakarą, apie tai jam papasakojo T., kuomet jis iš namų ėjo į stotelę. Taip pat matė M. M. mamą, kuri ėjo su šuniu, vilkšuniu. Konkrečių aplinkybių dėl ko susimušė M. M. su J. jam niekas nepasakojo, susikabino ir tiek. Kas praskėlė J. galvą, neprisimena, kas pasakojo tai pat nepamena, seniai buvo. Jis pats apie tai, kad J. išgėręs persiskėlė galvą tualete, nepasakojo, nes nematė. Policijoje jo liudyti niekas neprašė.

Teisme apklaustas liudytojas A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 184) ir teisme paaiškino, kad jis dirba tyrėju. Jam teko apklausinėti nukentėjusįjį J. T., dėl jo sužalojimo aplinkybių, nuvyko į Lazdynų Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Prieš tai paskambino į minėtos ligoninės skyrių, pasiteirauti ar jau galima su nukentėjusiuoju bendrauti. Kai jam pasakė, kad bendrauti su J. T. jau galima, nuvažiavo į minėtą ligoninę. Pakalbėjęs su nukentėjusiuoju J. T., įvertinęs situaciją, kad jis jau gali duoti parodymus apie jo įvykio aplinkybes, apklausė minėtą asmenį kaip liudytoją ir surašė protokolą-pareiškimą. J. T. paprašytas papasakoti apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis buvo sumuštas, parodymus davė gulėdamas lovoje, aplinkoje orientavosi, aplinką suvokė, nors ir sunkiai dėliojo sakinius, bandydamas išreikšti savo mintis, kadangi buvo po atliktos operacijos. Kokias aplinkybes J. T. papasakojo tokias ir užfiksavo. Klausimų, menančių atsakymą jis neuždavinėjo, neklausė, ar jį sumušė M. M., nes apie tokį asmenį jis nieko neminėjo.

Teisme apklaustas liudytojas B. M. paaiškino, kad 2010 m. gegužės mėn. jis buvo svečiuose pas D. T.. Ten miegojo, muštynių nematė kaip mušėsi vaikinai ir jų neįsidėmėjo. Jam D. nepasakojo, kad sumušė jos sūnų. Kas kieme buvo nematė, prie vartų žmonių buvo, tačiau jų nepažįsta. Jis išėjo, kai viskas buvo baigta. Muštynių nematė, nes miegojo, kadangi buvo labai išgėręs.

Teisme apklaustas ekspertas A. B. paaiškino, kad jis davė specialisto išvadą dėl J. T. padaryto sveikatos sutrikdymo. Savo išvadą patvirtina. Papildomai apklaustas paaiškino, kad išvada buvo duota iš medicininių dokumentų, pats ekspertas neapžiūrinėjo nukentėjusiojo. Tokia trauma daugiau būdinga smūgiui, nes jeigu kritimas būtų, ir kita išraiška būtų, būtų kontrasmūgio pačiose smegenyse galvos, sužalojimai, kraujosrūvos, šiuo atveju yra kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šiuo atveju sumušimo požymių nėra. Tačiau nepaneigia, kad galėjo būti ir nuo smūgio į žemę toks sužalojimas, bet imant tą tipinį atvejį, kuomet krenta dažniausiai pakaušiu, viskas gaunasi priešingoje pusėje. Pagal praktiką toks sužalojimas pagal tokį mechanizmą labiau tikėtina, kad sužalojimai atsirado nuo suduoto smūgio. Esant sužalojimams nuo smūgio į veidą ir spyrio koja, būtų matyti išoriniai sužalojimai, kurie būtų fiksuojami. Tačiau kategoriškai paneigti galimybę, kad taip galėjo susižaloti ir nukritus, neatmeta. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat buvo apklausiamas. Kadangi nėra duomenų ar buvo tai griuvimas, kur jis įvyko, koks buvo griuvimo mechanizmas, į kokią dangą galimai buvo atsitrenkęs, todėl negali nei kategoriškai patvirtinti, nei paneigti, kad sužalojimas galėjo būti padarytas po smūgio kumščiu į veidą, nors tokie sužalojimai daugiau būdingi kai suduodamas smūgis, negu griūnant bei atsitrenkiant į kietą paviršių, tačiau griūnant ir atsitrenkiant tokie sužalojimai yra galimi, tokia galimybė neatmetama.

Byloje nukentėjusysis J. T. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 3942, 15 litų civilinį ieškinį (t.1,b.l. 121) dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų nepakanka konstatuoti, jog M. M. padarė veiką, numatytą BK 135 str. 1 d. Pats kaltinamasis nuosekliai neigė savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo apklausiamas be gynėjo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaravo vieni kitiems. Jo parodymus patvirtino kartu su kaltinamuoju buvę A. B., P. J. ir R. K.. Tuo tarpu nukentėjusiojo J. T. parodymai duoti teisme nesutapo su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie ir tuo metu, skirtingų apklausų metu, prieštaravo vieni kitiems. Apklaustas teisme nukentėjusysis nurodė, kad M. M. užėjus į kiemą jis pirmas pastūmė M. M., suduodamas į krūtinę jį stūmė, po ko M. M. jam smūgiavo pirmą smūgį į lūpą, jo ranka buvo ar subintuota, ar sugipsuota, nežino, mano, kad gal kastetas buvo paslėptas, jis nuo smūgio nukrito, o kai norėjo atsikelti jam M. M. su koja spyrė į galvą, jis prarado sąmonę, taip pat nurodė, kad prie kiosko J. T. nebuvo. Pirmosios apklauso metu (t. 1, b.l. 12,13) nukentėjusysis paaiškino, kad jis buvo sumuštas vaikinų iš automobilio „BMV“, kuomet vienas vaikinas jam sudavė su sugipsuota ranka, o kitas jam spyrė į galvą. Apklaustas teisme liudytoju tyrėjas A. M. paaiškino, kad jis ligoninėje nukentėjusįjį apklausinėjo gydytojams patvirtinus, jog apklausa nukentėjusiojo yra galima, o duodamas parodymus nukentėjusysis aplinkoje orientavosi, aplinką suvokė, jis fiksavo tokias aplinkybes, kurias J. T. papasakojo, klausimų, menančių atsakymą jis neuždavinėjo. Vėlesnėse apklausose nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis priėjo prie vartelių iš išorės pusės, o kilus konfliktui ne kieme kaltinamasis sudavė jam smūgį ranka į veidą su sugipsuota ranka, pataikydamas į lūpas, jam atrodo, kad jis nugriuvo ant nugaros, o jis smūgio kaltinamajam nesudavė, apie tai, kad nugriuvo tualete ir tokiu būdu gavo traumą jis niekam negalėjo pasakoti (t.1, b.l. 14, t.2, b.l. 198). Nukentėjusiojo pusės liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad visi jie kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus suprato kaip tarpusavio konfliktą dėl šuns, o smūgių sudavimą traktavo įvairiai. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis nurodo, kad nuo kojos spyrio į galvą, jis prarado sąmonę, tuo tarpu jo artimi giminaičiai, motina D. T., šeimos pažįstamas D. G. tvirtina, jog muštynių požymių nesimatė, o dėl J. T. sumušimo niekas tam reikšmės nesuteikė, viskas buvo tvarkoj. Nukentėjusiojo teigimu, jis po šio įvykio galva niekur nesitrenkė, tačiau nurodo, kad T. motina yra jam pasakiusi, kad jam priepolis buvo ligoninėje, nes jis norėjo nueiti į tualetą ir krito, o ar susitrenkė galvą, nežino. Bylos duomenimis nustatyta ir to neginčijo nukentėjusysis, bei su juo namuose buvę liudytojai, kad įvykio dieną nukentėjusiojo namuose buvo vartojamas alkoholis, kaip paaiškino nukentėjusysis jis pats buvo „normaliai išgėręs“, o B. M., buvęs svečiuose pas T., paaiškino, kad jis muštynių nematė, nes miegojo, kadangi buvo labai išgėręs, todėl tokius nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus teismas laiko nepatikimais, kadangi ši aplinkybė – neblaivumas, turėjo tiesioginės įtakos tokių nukentėjusiojo parodymų davimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodamas parodymus nukentėjusysis negalėjo paaiškinti ar smūgiai buvo suduodami su sugipsuota kaltinamojo ranka, ar su sutvarstyta, ar su sveika ranka. Nuo akistatų su M. M. draugais nukentėjusysis atsisakė, motyvuodamas, kad nenori jų matyti (2 t. b.1.198). Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad J. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galimai kelių parų laikotarpyje iki patenkant į ligoninę (2010-05-25). Išvadoje taip pat konstatuota, kad pasisakyti apie sužalojimo mechanizmą ir smūgių skaičių medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų (b.l. 32-33 -I tomas). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas specialistas A. B., kuris apklausos metu parodė, kad J. T. galėjo patirti galvos traumą (kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu), sudavus smūgius jam kumščiu į veido sritį du kartus, nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t.y. po smūgio kumščiu į veidą nukritus ant žemės, mažai tikėtina, kad nustatytą kūno sužalojimą nukentėjęs pasidarė suduodamas pats sau smūgius, tačiau neatmetama galimybė, kad minėtas kūno sužalojimas galėjo atsirasti jam pačiam atsitrenkiant į kietus paviršius (t.2, b.1.191). Teisme apklaustas specialistas A. B. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad išvada buvo duota iš esamų medicininių dokumentų, pats ekspertas neapžiūrinėjo nukentėjusiojo, todėl nesant duomenų ar tai buvo griuvimas, kur jis įvyko, koks buvo griuvimo mechanizmas, į kokią dangą galimai buvo atsitrenkęs nukentėjusysis, negalima kategoriškai nei patvirtinti, nei paneigti, kad sužalojimas galėjo būti padarytas po smūgio kumščiu į veidą, nors tokie sužalojimai daugiau būdingi kai suduodamas smūgis, negu griūnant bei atsitrenkiant į kietą paviršių, tačiau griūnant ir atsitrenkiant tokie sužalojimai yra galimi ir tokia galimybė neatmetama. Ištyręs byloje surinktus duomenis ir įvertinęs tai, kad objektyvių įrodymų pagrįsti kaltinime nurodytam sunkiam sveikatos sutrikdymui byloje nėra, o liudytojų bei nuketėjusiojo parodymai dėl šių aplinkybių yra prieštaringi, nesat neginčytinų duomenų apie sužalojimo mechanizmą, teismas visas kylančias abejones vertina kaltinamojo naudai ir daro išvadą, kad M. M. dėl kaltinimo, sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra išteisintinas nenustačius, kad buvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Byloje nukentėjusiojo J. T. pareikštas 5000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Valstybinės ligonių kasos pareikštas 3942, 15 litų civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – atlygino žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamasis anksčiau 1 kartą teistas, tačiau šią veiką jis padarė iki nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, į kaltinamojo asmenybę, jis nedirba, nevedęs, atsiprašė nukentėjusiųjų. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmę įstatymo sankcijų ribose, kurios vykdymas atidėtinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. K. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: padaryti du nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – atlygino žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamasis anksčiau 1 kartą teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, į kaltinamojo asmenybę, jis nedirba, nevedęs, atsiprašė nukentėjusiųjų. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmę įstatymo sankcijų ribose, kurios vykdymas atidėtinas.

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2010-05-26 iki 2010-05-27. Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtiną bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2010-05-26 iki 2010-05-27, t.y. 1 parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. M. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, jį įpareigojant:

pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punktas),

be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymius (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ( 2 veikos) ir paskirti jam:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2010-05-12 Viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2010-12-04 Viešosios tvarkos pažeidimas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. K. atidėti 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, jį įpareigojant:

pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punktas),

be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti nukentėjusiosios G. K. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio.

Byloje nukentėjusiojo J. T. pareikštą 5000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Valstybinės ligonių kasos pareikštą 3942, 15 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.