- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-448-732/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00004-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Liudvikas Myško (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. D., T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ “Turto bankas”, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Daiva Mekšraitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. D., V. D. ir T. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. D., V. D. ir T. D. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. yra pareiškėjų tėvas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelė V. M.. (duomenys neskelbtini) ji buvo susilaukusi sūnaus A. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. A. M. gyveno kartu su sugyventine K. D. (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. Tai patvirtina Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020-06-23 išduota pažyma Nr. SN377, kurioje nurodoma, kad jie gyvendami kartu susilaukė vaikų – pareiškėjų. Visų pareiškėjų gimimo dokumentuose motina nurodyta K. D., o tėvas – A. D.. Pareiškėjams nėra žinoma, kodėl jų tėvas nurodytas ne A. M., tačiau jie, bendraudami su tėvu iki jo mirties, nesigilino kokia jo pavardė ar vardas. K. D. mirė (duomenys neskelbtini). V. M. vardu yra įregistruota namų valda (duomenys neskelbtini) 2000-03-08 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,96 ha žemės ir 0,70 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini) Šioje žemėje ir stovi V. M. vardu įregistruoti statiniai. Pareiškėjų deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono 2-ame notaro biure paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus V. M., nepradėta. Įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė. Notarė nurodė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškėjai nori susitvarkyti visus nekilnojamojo turto dokumentus savo vardu, todėl priversti kreiptis į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. yra jų tėvas. Nustačius šį juridinį faktą, bus pagrindas pradėti paveldėjimo procedūras, tame tarpe ir kitų juridinių faktų nustatymą, paveldint nekilnojamąjį turtą po V. M. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos V. M. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Nurodė, kad pareiškimo neginčija, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Pabrėžė, kad giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjai negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Todėl pareiškėjų prašymas teisme gali būti nagrinėjamas tik po to, kai jie pateiks civilinės metrikacijos įstaigos raštišką atsakymą dėl pareiškime nurodyto įrašo teisingumo.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. 2021-03-16 pateiktame rašytiniame paaiškinime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. D. pareiškimą prašė tenkinti. Paaiškino, kad su močiute V. M. gyveno viename name. Tame pačiame name dabar gyvena broliai – pareiškėjai, o ji gyvena kitur. A. M. jos tėvas. D. buvo pirmasis motinos vyras, su kuriuo ji išsituokė, su juo turėjo du sūnus. Pareiškėja nurodė, kad ji ir jos broliai gimė jau po motinos skyrybų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. D. pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad močiutė buvo tėvo motina. Kad tėvo pavardė M. sužinojo tik paaugęs.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. D. pareiškimą prašė tenkinti. Paaiškino, kad žinojo, jog tėvo viena pavardė, o jų – vaikų – kita, tačiau tuo nesidomėjo. Dabar nori sutvarkyti šį klausimą, kad galėtų susitvarkyti namo dokumentus. Močiutė turėjo dar vaikų, jie mirę, liko jų vaikai. Jie dėl namo niekada pretenzijų nereiškė. Su motinos sūnumis iš santuokos su D. nebendrauja, buvo susitikę per laidotuves.
Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjus pažįsta, kadangi iki vedybų gyveno kaime šalimais, o po vedybų, kai atėjo gyventi pas vyrą, susipažino dar artimiau. Pareiškėjų tėvas, jei sakyti lietuviškai, buvo A. M. (M.), o motina – K. D.. Žino, kad jie nebuvo susituokę. Pareiškėjų močiutės nepažinojo. Patvirtino, kad neturi abejonių dėl to, kad A. M. yra pareiškėjų tėvas,
Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjus pažįsta nuo 1990 m., kadangi tuo metu nusipirko sodybą, esančią šalia pareiškėjų šeimos namų. Pažinojo ir pareiškėjų senelius, ir tėvus. Šeimomis bendravo labai artimai, vaikai užaugo jos akyse. Pareiškėjų tėvas – A. M., jis sakydavo M., pagal dieduką. Vaikus ji ir šiandien vadina M. Pareiškėjams buvo duota motinos santuokinė pavardė. Paaiškino, kad pareiškėjų tėvus ragino susitvarkyti dokumentus, tačiau jie vis sakydavo, kad spės. Tačiau nespėjo, mirė jauni. Kategoriškai įsitikinusi, kad pareiškėjai yra M. vaikai, taip ne kartą teigė tiek pareiškėjų motina, tiek pats M., kuris niekada nėra pasakęs, kad pareiškėjai nėra jo vaikai. Nurodė, kad vaikus dažnai, dirbant tėvams, nuo mažų dienų prižiūrėjo M. tėvai.
Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjus pažįsta, kadangi juos nuo vaikystės prižiūrėjo. Buvo ištekėjusi už vieno iš jų brolių – D. sūnumi iš pirmos santuokos. Iš viso D. turėjo 7 vaikus, vienas miręs. Patvirtino, kad pareiškėjų tėvas A. M., tačiau jiems buvo duota D. pavardė. Pareiškėjų tėvams dokumentai nerūpėjo, jie gyveno ne santuokoje, dirbo, buvo užsiėmę, o kaime tai nebuvo ir svarbu. Visiškai įsitikinusi, kad pareiškėjų tėvas M., jie visi kartu gyveno.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina nurodyta K. D., pareiškėjo V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše ir pareiškėjo T. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina nurodyta K. D.. Visų pareiškėjų gimimo dokumentuose tėvu nurodytas A. D.. Pareiškėjai nurodė, kad minėtuose dokumentuose tėvu nurodytas motinos K. D. buvęs sutuoktinis, tačiau jų tėvas yra kitas asmuo – (duomenys neskelbtini) gimęs ir (duomenys neskelbtini) miręs A. M. (gimimo įraše – A. M.). Tai patvirtina Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020-06-23 pažyma Nr. SN3-77, kurioje nurodyta, kad namų ūkio knygos Nr. 19 duomenimis A. M., miręs (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su sugyventine K. D. ir vedė bendrą ūkį, gyvendami kartu susilaukė vaikų – V. D. ir V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. D., gim. (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimai patvirtina, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini), K. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo T. D. atstovė advokatė pateikė rašytinį paaiškinimą, kad K. D. vyras D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustos liudytojos, kurios nuo vaikystės pažįsta pareiškėjus ir pažinojo jų šeimą, patvirtino neturinčios jokių abejonių, kad A. M. yra pareiškėjų tėvas. Tai taipogi patvirtina ir faktas, kad pareiškėjai gyveno A. M. motinai V. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu yra jų deklaruotos gyvenamosios vietos ir dabar, o pareiškėjai V. D. ir T. D. šiuose namuose iki šiol gyvena ir faktiškai.
Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 125 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta. Taisyklių 126 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar pildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai neturi galimybės dokumentais pagrįsti to, kad jų tėvas yra A. M.. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreipimasis į civilinės metrikacijos įstaigą nėra tikslingas ir teismas šią bylą nagrinėja ne kaip bylą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, bet kaip bylą dėl juridinio fakto – giminystės santykių – nustatymo.
Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kadangi jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kreipiantis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016). Pareiškėjų prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kadangi nustačius, kad A. M. yra pareiškėjų tėvas, pareiškėjai galės įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę – kreiptis dėl palikimo priėmimo po senelės V. M. mirties. 2020-02-17 Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro rašte Nr. S-128 nurodyta, kad paveldėjimo byla, mirus V. M., nepradėta, įpėdiniai į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad bylos duomenys vienas kitam neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.