- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-358-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01830-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., V. D.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. J. (J. J.) atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės J. B. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims J. J., V. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė J. B. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0086/09/00558 skolininką D. Č. į naują skolininką V. D.. Nurodė, kad mirus Č. D. (skolininkui), pagal testamentų registro išrašą po Č. D. mirties yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmė V. D. ir tapo palikėjo teisių ir pareigų perėmėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo J. J. nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jis yra pareiškęs palikėjo įpėdinei reikalavimus per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta, kad nėra registruota ir civilinių bylų dėl praleisto termino tokiam pareiškimui pateikti atnaujinimo, nors apie Č. D. mirtį J. J. sužinojo 2012-11-15. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo ir Č. D. kreditorius J. J., netinkamai vykdė savo kaip išieškotojo pareigas, t.y. nebendradarbiavo su išieškojimą vykdančia antstole, vykdomąjį dokumentą vykdymui pateikė 2009-03-25 ( vykd. b.l.1), tačiau aktyviai domėtis vykdymo procesu pradėjo tik 2012-11-12. Sužinojęs apie skolininko mirtį įstatymo nustatytu terminu informuoti įpėdinius apie turimą reikalavimą į palikėją ir jo įpėdinius nepasinaudojo, CK 5.63 str. 3 dalyje numatytų išimčių, kurios netaikomos įpėdinių informavimui apie palikėjo skolas nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolės prašymą dėl pradinio skolininko pakeitimo nauju skolininku. Nurodo, jog antstolė netinkamai vykdė savo pareigas - nepranešė išieškotojui apie skolininko mirtį; nepranešė šalims (išieškotojui ir skolininko palikimą priėmusiam asmeniui) apie vykdomąją bylą Nr. 0086/09/00558 ir jos eigą. Pažymi, jog skolininkei asmeniškai 2009 m. vasario 27 d. buvo įteiktas raginimas sumokėti skolą pagal vekselį. Todėl konstatuotina, kad išieškotojas informavo suinteresuotą asmenį (skolininkę) V. D. apie jo esamą kreditorinį reikalavimą dar 2009 m. vasario 27 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. D. atstovė prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar skundžiama nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino antstolės J. B. prašymo pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0086/09/00558 skolininką Č. D. į naują skolininkę V. D..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesinių teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK48 straipsnio 2 dalis).
Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnio normos. CPK 596 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Procesinis teisių perėmimas civiliniame procese galimas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos ir yra pagrindas tą šalį pakeisti jos teisių perėmėju. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Tam reikalingos dvi sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialinio teisinio santykio; 2) pasitraukusiojo subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teisių perėmimas vykdymo procese vykdomas pakeičiant išieškotoją ar skolininką, jeigu perleidžiamas reikalavimas, perkeliama skola ar kitais įstatymų numatytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdymas yra atliekamas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išrašytą 2008 m. spalio 24 d. 23 000,00 Lt sumai, iš skolininko Č. D., J. J. naudai. Pradinis skolininkas yra Č. D., kuris mirė 2010-05-21, iš testamentų registro išrašo (b.l. 10) matyti, kad mirus Č. D., jo palikimą priėmė V. D.. Iš vykdomosios bylos Nr. 0086/09/00558 nustatyta, jog 2010-10-04 antstolė J. B. priėmė potvarkį, kuriuo vykdomąją bylą dėl 23315,06 Lt skolos išieškojimo iš Č. D. sustabdė, dėl jo mirties, kol atsiras jo teisių perėmėjas. (vykd. b.l.9). Patvarkyme yra nurodymas, kad jo kopijos turi būti išsiųstos šalims, tačiau duomenų ar šio patvarkymo kopija buvo išsiųsta J. J. iš vykdomosios bylos nenustatyta. Kaip matyti iš vykdomosios bylos J. J. antstolei prašymą pateikti informaciją apie vykdymo eigą išsiuntė tik 2012-11-12 (vykd. b.l.25), 2012-11-15 antstolės atsakymu jis informuotas, kad skolininkas Č. D. mirė, bei nurodyti įpėdiniai (vykd. b.l.26).
Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog antstolė netinkamai vykdė savo pareigas - nepranešė išieškotojui apie skolininko mirtį, be to, V. D. asmeniškai 2009 m. vasario 27 d. buvo įteiktas raginimas sumokėti skolą pagal vekselį.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi pagrįstai antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmetė. Atkreiptinas dėmesys, jog aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma ir neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tinkamu pareiškimu dėl palikėjo skolų laikomas ir kreditoriaus pranešimas notarui. Aukščiau minėtose nutartyse kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo, todėl faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Pažymėtina, jog siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau jeigu kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad apie išieškomą skolą buvo pranešta įpėdinei V. D.. Pažymėtina, jog J. J. 2012 m. lapkričio 15 d. antstolės raštu buvo informuotas, kad skolininkas Č. D. mirė bei nurodyti įpėdiniai (vykd. b.l.26). Sužinojęs apie skolininko mirtį, apeliantas CK 5.63 str. nustatyta tvarka privalėjo kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą kreditoriui pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams arba tokį prašymą išdėstyti ieškinyje dėl paveldimo turto bei nurodyti termino praleidimo priežastis. Teismui patenkinus prašymą dėl termino pratęsimo, išieškotojas būtų galėjęs pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams ir tik tada kreiptis į antstolę su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Šiuo atveju suinteresuotas asmuo J. J. nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad jis buvo pareiškęs palikėjo įpėdinei reikalavimus per įstatymo nustatytą terminą, iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta, kad nėra registruota ir civilinių bylų dėl praleisto termino tokiam pareiškimui pateikti atnaujinimo.
Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog išieškotojas informavo suinteresuotą asmenį (skolininkę) V. D. apie jo esamą kreditorinį reikalavimą dar 2009 m. vasario 27 d. Pažymėtina, jog 2009 m. vasario mėn. 25 d. Č. D. buvo gyvas, o V. D. tuo metu negalėjo būti dar neesamo palikimo įpėdine. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius turi pareikšti reikalavimus nuo palikimo atsiradimo dienos priėmusiems palikimą įpėdiniams. J. J. konstatavimas, kad minėtu laišku jis informavo apie kreditorinį reikalavimą neatitinka LR CK 5.63 straipsnio 1 dalies. Be to, aplinkybė, kad laišką atsiėmė V. D., nereiškia, kad ji susipažino ir su laiško turiniu, kadangi laiškas buvo adresuotas Č. D..
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išieškotojas neinformavo V. D. apie palikėjo skolą, todėl įpėdinei informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir Č. D. turimas skolas nebuvo žinoma. Kadangi nebuvo pranešta apie palikėjo skolas, darytina išvada, kad materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko neįvyko, todėl teismas pagrįstai atsisakė pakeisti skolininką vykdymo procese.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.