Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2003 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ir per 9 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą;

2) 2019 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 25 arešto bausme, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą –1 388 Eur. 2019 m. rugpjūčio 10 d. paleistas atlikus arešto bausmę, 2021 m. sausio 18 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. birželio 30 d., apie 01.20 val., Veiviržėnų g., Endriejavo mstl., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,05 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. B. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2024 m. birželio 29 d. nuo 16 val. iki vidurnakčio, būdamas namuose, gėrė alų, o po to sugalvojo nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti sumuštinį; važiuojant namo jį sustabdė policija. Automobilis, kurį vairavo neblaivus, priklauso sugyventinei, jis į jį neinvestavo. Sugyventinė nežinojo, kad jis neblaivus vairuos automobilį, ji jau miegojo. Teisę vairuoti transporto priemones tiek jis, tiek sugyventinė turi. Namuose auga du nepilnamečiai vaikai, vienas bendras su sugyventine, o kitas – sugyventinės. Savo veiksmus vertina labai blogai, ateityje stengsis nevartoti alkoholio. Šeimos turtinę padėtį vertina kukliai, sugyventinė dirba, o jis kiek gali prisideda, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi įgijęs mūrininko-betonuotojo specialybę, šiuo metu remontuoja savus namus. Anksčiau už vairavimą neblaiviam yra teistas, alkoholio dažnai nevartoja, planuoja ir išvis nebevartoti, kritiškai vertina savo vairavimą išgėrus. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sugyventinę. Mano, jog sugyventinė sugebės daryti jam teigiamą įtaką.

Kadangi kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariato vyresnysis tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 30 d., 00.45 val., iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad Klaipėdos r., Pyktiškės k. iš degalinės ,,Trevena“ į kelią A1 ruošiasi išvažiuoti neblaivus vairuotojas su automobiliu „Audi“, valstybinis numerio ženklo (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 30 d. 01.20 val. patruliuojant Klaipėdos r., Endriejavo mstl., pastebėtas minėtas automobilis „Audi A6“, valstybinis numerio ženklo (duomenys neskelbtini). Sustabdžius ir priėjus prie vairuotojo iš pateikto vairuotojo pažymėjimo paaiškėjo, kad automobilį vairavo R. B., kuris paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš keturias valandas. Automobilio vairuotojui R. B. atlikus neblaivumo nustatymą alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKA 0056“, patikros sertifikato Nr. 2067348, pirmu tikrinimu 01.32 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas, antru tikrinimu 01.50 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas saugojimui į UAB „OŽYS“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Klaipėdos raj., Šlapšilės k., Gobergiškės g. 18 (1 t., b. l. 1-6).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0124000396093) išrašo nustatyta, kad 2024 m. birželio 30 d. 00.45 val. pranešėjas pranešė, jog iš degalinės „Trevena“ į kelią A1 ruošiasi išvažiuoti neblaivus vairuotojas su automobiliu „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-8).

Iš 2024 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos rajono sav., Endriejavo sen., Endriejavo mstl., Veiviržėnų g. (1 t., b. l. 15-22).

Iš 2024 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnai sustabdo automobilį „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip R. B.. Minėtas asmuo pareigūnams prisipažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus, alkoholinius gėrimus gėręs prieš keletą valandų. Pareigūnai pasiūlo R. B. pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Pirmu tikrinimu nustatomas 2,06 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,05 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 25-27).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2024 m. birželio 30 d. R. B. pirmuoju tikrinimu 01.32 val. nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 01.50 val. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. R. B. paeiti pėda už pėdos ir pataikyti pirštu į nosies galą nei užsimerkęs, nei atsimerkęs negalėjo (1 t., b. l. 30-35).

Iš 2024 m. birželio 30 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos nuvežtas į UAB „Ožys“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Gobergiškės g. 18, Šlapšilės k., Klaipėdos r. (1 t., b. l. 33). 2024 m. liepos 8 d. nutarimu automobilis grąžintas savininkei ir valdytojai V. P. (1 t., b. l. 50-54)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytoja ir savininkė yra V. P. (b. l. 36).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi“, 2002 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 930 Eur (b. l. 37).

Siūloma laiduotoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, jog pateikto prašymo esmę supranta ir jį palaiko. Prašymą dėl kaltinamojo atleidimo pagal laidavimą pateikė dėl vaiko gerovės, kad jis galėtų kasdien matyti tėvą. R. be darbo namie nesėdi, uždarbiauja, prisideda prie šeimos pajamų, o taip pat remontuoja savo namus. Alkoholio jis kasdien nevartoja. Tą vakarą, kai jis išvažiavo, ji jau miegojo, o ryte jis pasakė, kad nutiko tokia situacija. Ji yra dirbanti, gauna už savo vaiką išlaikymą iš vaiko fondo ir dar valstybės paramą jų bendram vaikui. Automobilis laikomas kieme, jo raktelių ji neslepia. Po praėjusio karto, kai R. B. buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, tokių dalykų nepasitaikydavo, praėjus terminui, jis buvo susigrąžinęs teisę vairuoti ir tvarkingai ja naudojosi; tai vienetinis atvejis, kai jis sugalvojo naktį išvažiuoti, būdamas išgėręs. Mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, bes jie viską sprendžia bendrai pasitardami, yra darni pora.

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. B. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus ir jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. B. teismo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą jo sugyventinei V. P..

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarstydamas kaltinamojo R. B. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, jog nors kaltinamojo teistumas išnykęs, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, per paskutinius trejus metus jis tik vieną kartą baustas administracine tvarka įspėjimu, praeityje jis yra buvęs teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje (2003 m. nusikalstama veika) ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. Ši kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, kategoriškų išvadų dėl savo elgesio nedaro, potraukio alkoholiui ir savo veiksmų jo pavartojus nekontroliuoja ir jau trečia kartą per savo vairavimo praktikos laikotarpį sukelia pavojų eismo saugumui. Visa tai rodo, kad nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų pagrindų bei teismo įsitikinimo, kad likęs nenubaustas šis kaltinamasis tvirtai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl laidavimo institutas jo atžvilgiu negali būti taikomas.

Nesant pagrindo taikyti laidavimo institutą, nebeaptartina ir siūlomos laiduotojos kandidatūra.

Kaltinamasis R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 3 metus vieną kartą įspėjimu baustas administracine tvarka. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi paklausią rinkoje specialybę, tačiau nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi faktinę šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, jog kaltinamasis praeityje yra teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, išvadų dėl savo elgesio nedaro, netgi reali arešto bausmė, kuri jam buvo paskirta už tokią pat nusikalstamą veiką, kurią kaltinamasis atliko, nepadarė jam pakankamo teigiamo poveikio ir nesulaikė jo nuo pakartotinio vairavimo neblaiviam ir šios nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant lygų apskaičiuotam bausmės vidurkiui.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam R. B. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. anksčiau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – aktyviai ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) (BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktai).

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs, tuo sukeldamas pavojų savo paties ir kitų eismo dalyvių bei bendram eismo saugumui, nors yra buvęs teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką, ir už tai, jog neblaivus vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio; atliekant neblaivumo nustatymo aktą, jis paeiti pėda už pėdos ir pataikyti pirštu į nosies galą nei užsimerkęs, nei atsimerkęs negalėjo. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2024 m. liepos 1 d.).

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Audi”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris pagal AB „Regitra“ duomenis priklauso V. P.. Transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog automobilis yra „Audi”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei V. P., jis į jį neinvestavo. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja V. P. parodė, jog automobilio rakteliai namuose nėra slepiami, o tai, jog kaltinamasis planuoja vairuoti automobilį neblaivus, liudytoja nežinojo, nes jau miegojo. Nesurinkus pakankamos visumos įrodymų, kad V. P. davė R. B. vairuoti savo automobilį, žinodama, kad jis yra neblaivus, nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, todėl konfiskuotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y., 1 930 Eur.

Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. B. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad byla buvo iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 10 punktus, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – aktyviai ieškoti, registruojantis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant jam visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (du) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos (2024 m. liepos 1 d.). Jeigu tektų panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, šios bausmės atlikimo terminas į uždraudimo naudotis specialia teise terminą neįskaitomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 930 Eur.

2024 m. liepos 1 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokuroro Nerijaus Šiaulio priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Audi“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo , o po to – panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o tada panaikinti.

R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.

Nepriteisti iš R. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.