Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-23 · Administracinė byla Nr. I-1426-362/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-23
Bylos Nr.
I-1426-362/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00393-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
T. U.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1426-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00393-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui T. U.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. U. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas T. U. nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. sausio 01 d. buvo periodiškai kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Jam tenkantis kameros plotas buvo per mažas, apie 2 kv. m, neskaitant baldų, pasivaikščiojimui buvo skiriama tik viena valanda per parą, kamerose nebuvo karšto vandens, tualetuose nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, nebuvo ventiliacijos, tualetinio popieriaus, prastos kokybės, gaudavo tik vieną rulonėlį per mėnesį, kurį išnaudodavo per tris dienas, dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, praustis reikėjo matant kitiems asmenims, kamerose buvo drėgna, pilna žiurkių ir tarakonų, draudžiama turėti pledus, kompiuterius, maistas nekaloringas, draudžiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, stogo dangoje buvo asbestas, kuris kas dieną žalojo jo sveikatą, trumpalaikio sulaikymo kameros baisios, apaugusios grybeliu ir pelėsiu, tamsios, kamerose nebuvo pakankamai baldų. Tokios nežmoniškos sąlygos jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015-02-06 pažymos Nr. 69/06-859 „Dėl T. U.“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2013-05-22 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2013-10-07. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 95,9,104,56,74,67, kameroje būdavo 1-11 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,73 kv. m iki 16,3 kv. m gyvenamasis plotas.

Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje per aptariamą laikotarpį iš viso buvo laikomas 51 dieną. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Pareiškėjas niekaip nedetalizuoja jo nurodomų antisanitarinių sąlygų. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija atliekami nustatyta tvarka, tualetai įrengti pagal galiojančias teisės normas, baldai kamerose įrengti taip pat pagal galiojančias teisės normas, kurios numato, jog taburečių ar suolų gali būti mažiau. Pasivaikščiojimai, prausimasis duše organizuojami nustatyta tvarka. Duomenų, jog trumpalaikio sulaikymo kamerose būtų antisanitarinės sąlygos, nėra, nustatyta, jog jos tvarkingos ir išvalytos. Būtinos higienos priemonės – tualetinis popierius – išduodami pagal nustatytas higienos normas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d. numato suimtiesiems naudotis savo patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį, antklodę, kurie yra išduodami), 27 str. numato galimybę naudotis kompiuteriu, tad pareiškėjas pats nesinaudojo jam sutektomis galimybėmis, dėl ko atsakovas atsakingas negali būti. Nusiskundimai dėl asbesto niekaip nepagrįsti, maitinimas vykdomas pagal nustatytas normas, jų pažeidimų neužfiksuota, pasimatymai dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus specifikos įstaigoje nenumatyti, ir pagal teisės aktus privalomi jame nėra. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. U. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2015-02-12 pažymos Nr. 69/06-991 „Dėl T. U. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2013-05-22 iki 2013-10-07, buvo kalinamas kameroje Nr. 95 (17,52 kv. m) nuo 2013-05-22 iki 2013-05-30, kameroje būdavo 7-8 asmenys, pareiškėjui teko nuo 2,19 kv. m iki 2,50 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 9 (16,26 kv. m) nuo 2013-06-13 iki 2013-06-17, kameroje būdavo 1-2 asmenys, pareiškėjui teko nuo 8,13 kv. m iki 16,26 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 104 (18,86 kv. m) nuo 2013-06-21 iki 2013-06-27, kameroje būdavo 3-4 asmenys, pareiškėjui teko nuo 4,71 kv. m iki 6,29 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 56 (19,05 kv. m) nuo 2013-08-08 iki 2013-08-12, nuo 2013-08-16 iki 2013-08-22, nuo 2013-09-16 iki 2013-09-23, kameroje būdavo 2-11 asmenų, pareiškėjui teko nuo 1,73 kv. m iki 9,52 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 74 (8,7 kv. m) nuo 2013-09-27 iki 2013-09-30, kameroje būdavo 1-2 asmenys, pareiškėjui teko nuo 4,35 kv. m iki 8,7 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 67 (23,02 kv. m) nuo 2013-10-02 iki 2013-10-07, kameroje būdavo 2-5 asmenys, pareiškėjui teko nuo 4,60 kv. m iki 11,51 kv. m kameros ploto .

Iš viso pareiškėjas per laikotarpį nuo 2013-05-22 iki 2013-10-07 Šiaulių TI buvo kalinamas 43 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 1,73 kv. m iki 16,26 kv. m kameros ploto. Nustatyti tiksliai, kiek kokią dieną kameros ploto teko pareiškėjui, galimybės nėra. Pažymėtina, kad laikotarpiais nuo 2013-06-13 iki 2013-06-17, nuo 2013-06-21 iki 2013-06-27, nuo 2013-09-27 iki 2013-09-30, nuo 2013-10-02 iki 2013-10-07, pareiškėjui teko nuo 4,35 kv. m iki 16,26 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 25 dienas, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija. Būtent šia aplinkybe pareiškėjas iš esmės ir motyvuoja neturtinės žalos padarymą.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-02-06 pažymoje Nr. 62/04-167 nurodyta, kad nuo 2013-05-21 iki 2014-01-01 pareiškėjas T. U. nesikreipė su skundais dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Šiaulių TI direktorių.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-02-10 pažymoje Nr. 62/08-154 „Apie T. U. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai)“, kuris yra nuo kameros atitvertas ne žemesne nei 1,5 m sienele, padengtas lengvai valoma danga. Kamerose šilto vandens sistemos įrengimo jokie teisės aktai nenumato. Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija atliekami nustatyta tvarka ir grafikais, apie tai daromos atitinkamos žymos žurnaluose. Kamerų valymu privalo rūpintis patys suimtieji. Prausimosi patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, suimtiesiems, sutinkamai su Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Trumpalaikio sulaikymo kamerose, į kurias suimtieji ne ilgiau kaip dvejoms valandoms uždaromi iki bus įforminti dokumentai, nėra langų, atskirų sanitarinių mazgų, jų buvimo teisės aktai nenumato. Kameros valomos nustatyta tvarka. Maitinimas vyksta pagal nustatytas taisykles, duomenų, jog jos būtų pažeidžiamos, nepateikta. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra viena ilgalaikių pasimatymų patalpa, kuri skirta laisvės atėmimo bausmę atliekantiems tardymo izoliatoriuje asmenims, suimtųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus Suėmimo vykdymo įstatyme numatyta nėra.

Iš pateiktos aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 1053 matyti, jog pareiškėjui T. U. buvo išduota čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė, pagalvės užvalkalas, rankšluostis, dubenėlis, puodukas, šaukštas.

Teismui pateikti patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos planai ir grafikai, duomenų, jog jie nebuvo vykdomi, nėra.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams. 2012-07-09 surašytame Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodoma, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūraliais traukos kanalais, yra patvirtintas valymo grafikas, priėmimo paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kameros įrengtos rūsyje, jos visos išvalytos. Dušo patalpos suremontuotos, pelėsių nėra, dezinfekcija vykdoma. Pasivaikščiojimo kiemeliai ant stogo, jie drėkinami pagal poreikį, valomi. 2013-02-08 surašytame Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodoma, jog apgyvendinimo kameroje Nr. 56 reikalingas paprastasis remontas, sanitarinis mazgas atitvertas, suplyšusių antklodžių, pagalvių nerasta. 2013-07-09 surašytame Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodoma, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūraliais traukos kanalais, priėmimo paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kameros įrengtos rūsyje, jos visos išvalytos, dezinfekuojamos, yra patvirtintas pagrindinių patalpų valymo grafimas, valymas atliekamas su dezinfekcinėmis medžiagomis, pasivaikščiojimo kiemeliai ant stogo, jie drėkinami pagal poreikį, valomi, maitinimas organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus.

Patikrinus asmens sveikatos istoriją, nustatyta, kad pareiškėjas T. U. pas gydytojus kreipėsi dėl skausmo širdies plote, gulint lovoje, bei dėl krūtinės sumušimo po kritimo, kitų nusiskundimų neturėjo.

Tokiu būdu, vertinant pareiškėjo T. U. skundą bei pateiktą byloje medžiagą, teismas vertina, jog yra pasitvirtinę tik teiginiai dėl per mažo pareiškėjui tenkančio kameros ploto. Nustatyta, jog pasivaikščiojimai , prausimasis duše, maitinimas buvo vykdomi pagal galiojančius teisės aktus, kad jie būtų pažeidžiami ir kokiu būdu, pareiškėjas taip pat nenurodė. Tualetai kamerose įrengti pagal galiojančius teisės aktus, galimas baldų trūkumas leidžiamas atitinkamu įsakymu. Antisanitarinės sąlygos kamerose, parazitų ir žiurkių buvimas nepatvirtintas atliktais nesuinteresuoto asmens patikrinimais. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl pledo ar kompiuterio gavimo, ir jam būtų neleista jų turėti, nepateikta. Organizuoti pasimatymus suimtiesiems įstatymo nenumatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl tokių pasimatymų būtinumo, duomenų nėra.

Teismas atkreipia dėmesį, jog iš pateiktos aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 1053 nematyti, jog pareiškėjui T. U. būtų išduotas tualetinis popierius, tačiau pats pareiškėjas nurodo, jog jis išduodamas buvo. Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo tvirtinimą, jog tualetinio popieriaus būdavo išduodama per mažai, vienas ritinėlis mėnesiui, ir jo neužtekdavo, tačiau iš 2015-02-12 pažymos Nr. 69/06-991 „Dėl T. U. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, jog pareiškėjas T. U. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo ne ilgiau kaip 8 dienas, po ko būdavo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išvežamas kitur, tad kuo remiantis nurodoma, jog tualetinio popieriaus negali užtekti mėnesiui, neaišku.

Be to, nors pareiškėjas T. U. nurodo, kad dėl nesuteikiamų pasimatymų jam nutrūko socialiniai ryšiai. Šis tvirtinimas nepagrįstas bylos medžiaga, nes, kaip jau nurodyta, iš 2015-02-12 pažymos Nr. 69/06-991 „Dėl T. U. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, jog pareiškėjas T. U. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo po 3-8 dienas, tarp buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra po 2-41 dieną, už socialinių ryšių nebuvimą , nesant įstaigoje, Šiaulių tardymo izoliatorius atsakyti negali.

Nors pareiškėjas T. U. nurodo, jog stogo konstrukcijoje yra asbesto, kas labai kenkė jo sveikatai, tačiau jis nepateikia nei įrodymų, jog asbesto tikrai yra, nei įrodymų, jog jis turėjo dėl to sveikatos problemų. Priešingai, iš asmens sveikatos istorijoje esančių įrašų matyti, kad jį apžiūrint terapeutui 2013-01-30 jis nurodė, jog nusiskundimų neturi, kokios nors įtakos sveikatai nenurodo ir kiti gydytojų įrašai.

Tokiu būdu, vertintina, jog teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei byloje surinktais įrodymais, nei paties pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus šešiolikai mėnesių nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI po įvykdytų teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba šešiolikai mėnesių, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta kad pareiškėjas būtų laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, pareiškėjas skunde nedetalizuoja poveikio jo sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi iš karto po padarytų teisės pažeidimų, bei tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo neilgas, tarp buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pakankamai ilgi laiko tarpai, dalyje buvimo laikotarpių pareiškėjui galimai teko kameros plotas, didesnis nei nustato normatyvai, pareiškėjui priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. U. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti T. U., a.k(duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 (vienas šimtas) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius