Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. individualios įmonės ieškinį atsakovui J. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl teismas, ieškovo atstovų prašymu, priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK ) 285 straipsnio 2 dalis ).

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartimi, tenkinus Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, J. Š. IĮ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „S “, bankrutuojančios įmonės vadovas ir savininkas J. Š. įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus ir jo turimo turto sąrašą. Ši nutartis įsiteisėjo 2018-10-29. Vilniaus apygardos teismo 2019-01-11 nutartimi patvirtintas J. Š. IĮ kreditorinių reikalavimų sąrašas, kurį sudaro 5877,50 € įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, 169,26 € – UAB „Sergel“ ir 102,44 € – antstolei S. K., iš viso – 6204,55 €. Bankroto proceso metu nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis J. Š. IĮ ir ( ar ) įmonės savininkas J. Š. registruoto nekilnojamojo turto ir ( ar ) automobilių, neturi. Vilniaus apygardos teismo 2019-04-09 nutartimi J. Š. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. VĮ „Registrų centro“ duomenimis J. Š. IĮ įregistruota 2001-11-21, atsakovas J. Š. nuo 2001-01-11 iki 2018-10-29, t. y. iki bankroto bylos J. Š. IĮ iškėlimo, registruotas šios įmonės savininku ir vadovu.

Įmonės vadovo turtinė atsakomybė ir jos apimtis nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 2.87 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip ( CK 2.87 straipsnio 7 dalis ). Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas ( neteisėtus veiksmus, žalą ( nuostolius ), priežastinį ryšį ir kaltę ) ( CK 6.246–6.249 straipsniai ). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( CK 6.248 straipsnio 1 dalis ) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos jo kaltės nėra, turi atsakovas ( CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis ).

Nagrinėjamu atveju atsakovas J. Š. buvo individualios įmonės vadovas. Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Duomenų apie, kad J. Š. IĮ įstatymų nustatyta tvarka būtų teikusi finansinės atskaitomybės dokumentus, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ir ĮBĮ ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir ( arba ) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ( kreditoriais ) ir šis ( šie ) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir ( arba ) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ( kreditoriais ), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir ( ar ) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas ( neteisėtus veiksmus, žalą ( nuostolius ), priežastinį ryšį ir kaltę ) ( CK 6.246 – 6.249 straipsniai ). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje tvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms ( jeigu įmonė negali ir ( arba ) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ( kreditoriais ) ir šis ( šie ) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016 ). Įmonės nemokumas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ( nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt. ) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai ( skolos, neatlikti darbai ir kt. ) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus ( skolas, neatliktus darbus ir kt. ), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. J. Š. IĮ nuo 2003-03-14 nemokėjo privalomų mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo už įmonės savininką J. Š., įmokų. Duomenų apie tai, kad J. Š. IĮ įstatymų nustatyta tvarka būtų teikusi finansinės atskaitomybės dokumentus, byloje nėra. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, turėjo įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įmonės turto apskaitą, stebėti įmonės finansinę padėtį, o įmonei turint mokumo sunkumų, turėjo pareigą atitinkamai elgtis – kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo veiksmai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai didėja nuostoliai dėl neatsikaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti, nuo 2003-03-14 nemokėjo privalomų mokėti įmokų, todėl dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą atsakovas turėjo kreiptis iki 2004-03-12 ( ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis ), t. y. ne vėliau kaip per 40 dienų nuo įmonės finansinių duomenų apibendrinimo 2004-01-31.

Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartimi ( civilinė byla Nr. eB2-4706-467/2018 ), tenkinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį, J. Š. IĮ ( ieškovui ) iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2019-01-11 nutartimi patvirtinti bankrutuojančios įmonės J. Š. IĮ kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad J. Š. IĮ įsiskolinimas kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui yra 5877,50 €, bendra kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma – 6204,55 €. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonė ir įmonės savininkas registruoto nekilnojamojo turto ir ( ar ) automobilių, neturi.

Atsakovas, kaip įmonės savininkas, privalėjo užtikrinti įmonės dokumentų bei turto apsaugą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ( veikimu, neveikimu ) nepadarytų žalos kitam asmeniui ( CK 6.263 straipsnio 1 dalis ). Bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje bankrutuojančios bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas pakankamu pagrindu reikalauti atlyginti žalą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013, 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013 ). Atsakovo neveikimas, kai atsakovas, esant įmonės mokumo sunkumams, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko didėjo įmonės įsiskolinimai kreditoriams, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais ( CK 6.247 straipsnis ). Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigas, ieškovo nurodoma žala nebūtų atsiradusi. Nustačius atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtus veiksmus ( neteisėtą neveikimą ), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( CK 6.248 straipsnio 1 dalis ). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją, nepateikė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019-05-30 rašto duomenimis J. Š. IĮ kreditorinis įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nemokant privalomų mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų už įmonės savininką J. Š., nuo 2003-03-14 iki 2019-05-29 sudaro 5877,50 €, iš jų 2682,46 € valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2883,24 € privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 311,80 € delspinigių, apskaičiuotų už šių įmokų mokėjimo vėlavimą. Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartis, kuria J. Š. IĮ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2018-10-29. Nustatyta, kad atsakovas apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2004-01-31, bei atitinkamai iki 2004-03-12 turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos J. Š. IĮ iškėlimo, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui pagrįstai manyti, kad atsakovas į teismą su pareiškimu dėl bankroto iškėlimo nesikreipė dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, formaliai atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas mano, kad yra įrodytos visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovui padarytą žalą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2004-03-12 iki 2018-10-29 - 5404,76 €.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas ( CK 6.210 straipsnio 1 dalis ), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 5404,76 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2019-06-12 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 straipsnis ).

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas ). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 96 straipsnio 1 dalis ). Teismas ieškovo ieškinį patenkino, todėl iš atsakovo J. Š. valstybės naudai priteisiamas 122 € dydžio ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.246 – 6.249 straipsniais, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš J. Š. J. Š. IĮ naudai 5404,76 € ( penkis tūkstančius keturis šimtus keturis € 76 ct ) žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 5404,76 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2019-06-12 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš J. Š. 122 € ( vieną šimtą dvidešimt du € ) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovui J. Š. išaiškintina, kad šis sprendimas neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas J. Š. IĮ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.