- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- II-65-231/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00289-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pažeidėjas
- R. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-120349527-17 (ROIK: 17071244531).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. L. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Trakų r. PK) 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-120349527-17 (ROIK: 17071244531) (toliau – Nutarimas), kuriuo jam už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nenustačius pagrindo panaikinti Nutarimą, prašo Nutarimą pakeisti dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. L. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jam inkriminuojamo nusižengimo jis nepadarė, Nutarimas yra formalus, priimtas visapusiškai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių. Nurodė, kad lenkimo manevras buvo pradėtas už sankryžos, esančios prieš administracinio nusižengimo protokole minimą sankryžą, leidžiamoje zonoje, o baigtas – prieš protokole minimą sankryžą. Policijos pareigūnas jam nurodė, kad yra pažeidimo filmuota medžiaga, tačiau jos neparodė; paaiškino, kad su filmuota medžiaga bus galima susipažinti vėliau. Vėliau paprašius susipažinti su pažeidimo filmuota medžiaga, buvo atsakyta, kad filmuotos medžiagos nėra. Nutarime nurodoma, kad „<...> darytina išvada, kad byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad R. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 420 str. 1 d.“ R. L. manymu, šis teiginys yra deklaratyvus, kadangi surinkti įrodymai kaip tik neįrodo, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1. punkto reikalavimus, nepatvirtina nė vienos versijos ir nepašalina abejonių dėl pažeidimo. Vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra protokolas, 2017-08-15 tarnybinis pranešimas bei pareigūnų duoti parodymai. Minėtuose dokumentuose nusižengimo esmė nurodyta vienodai ir gana abstrakčiai, iš esmės perrašant teisės aktų nuostatas, dėl ko nėra aiškios net pažeidimo aplinkybės, t. y. manevro pradžia, pabaiga ir kt. Duoti parodymai taip pat yra abstraktūs. Nurodė, kad jis pareigūnų buvo sustabdytas maždaug už 1,5 km nuo protokole minimos sankryžos, o už jo dar važiavo keli automobiliai. Pareigūnui jis nurodė, kad priekyje jo, kur konstatuotas pažeidimas, važiavo ir kitas pilkas Opel Zafira automobilis, dėl ko pateikė savo versiją, kad pareigūnai galėjo suklysti. Kaip jis suprato iš pareigūnės parodymų, pareigūnai nematė jo lenkimo manevro pradžios ir automobilio numerių. Nurodė, kad priimant Nutarimą įrodymų vertinimas buvo grįstas išankstiniu įsitikinimu, o argumentai ir motyvai buvo naudojami tik tam, kad pagrįsti šį įsitikinimą, o ne objektyviai ir visapusiškai įvertinti esančią situaciją, abiejų pusių parodymus.
Atsiliepimas
Trakų r. PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad R. L. padarytas administracinis nusižengimas yra grubus KET pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. Skunde nurodytas aplinkybes institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti R. L.. Policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas ir bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
R. L. 2017-08-15 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10ANPAN-113172326-17 (toliau – Protokolas) už tai, kad jis, 2017 m. rugpjūčio 15 d., 17 val. 40 min. Trakų r. sav., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 33-me kilometre, vairuodamas transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1. punkto reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje (b. l. 15).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-120349527-17 (Nutarimas) R. L. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
ANK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad <...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
KET 140.1. punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalis numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija; asmuo negali būti nubaustas administracine nuobauda, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiant prielaidomis, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis; administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-990/2006, N63-781/2010).
Policijos pareigūno G. K. 2017-08-15 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017-08-15 patruliuojant kartu su patrule E. Č., apie 17 val. 40 min. magistraliniame kelyje A4 (Vilnius-Varėna-Gardinas), Trakų r. sav., 33 kilometre pastebėjo važiuojantį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris lenkė kitą transporto priemonę išvažiuodamas į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „šalutinis kelias iš kairės“. Nurodoma, jog sustabdžius minėtą automobilį, jo vairuotojas R. L. su KET pažeidimu dėl neaiškių priežasčių nesutiko, nors pažeidimo esmė jam buvo paaiškinta. Taip pat nurodoma, jog vėliau R. L. su pažeidimu sutiko bei pažadėjo paskirtą baudą sumokėti ir vairuotojo pažymėjimą pristatyti policijai (b. l. 16).
Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. su KET pažeidimu nesutiko nuo pat jo sustabdymo momento. Byloje nekyla ginčas dėl paties lenkimo fakto, tačiau ginčijama pati lenkimo vieta. Nors tarnybiniame pranešime nurodoma, jog vėliau R. L. su pažeidimu sutiko, tačiau iš administracinio nusižengimo protokolo matyti (b. l. 15), jog ir vėliau R. L. su pažeidimu nesutiko, nurodydamas, kad lenkė leidžiamoje vietoje. Tokios nuoseklios pozicijos jis laikėsi visos teisenos metu. Bylos nagrinėjimo metu institucijoje, R. L. nurodė, kad lenkimo manevrą pradėjo iškart už sankryžos, esančios prieš administracinio nusižengimo protokole minimą sankryžą, leidžiamoje lenkti zonoje, kertant siaurą brūkšninę liniją, o lenkimas baigtas – prieš administracinio nusižengimo protokole minimą sankryžą, taip pat lenkti leidžiamoje zonoje (b. l. 13).
Bylos nagrinėjimo metu institucijoje liudytojas policijos pareigūnas G. K. parodė, kad jis stovėjo kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 33 kilometre, apie 10 m atstumu iki sankryžos, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Lenkimą, kurį sankryžoje atliko R. L., matė akivaizdžiai. R. L. nesutikus su padarytu pažeidimu, nuvažiavo iki pažeidimo padarymo vietos ir parodė R. L., kurioje tiksliai vietoje jis lenkė. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja policijos pareigūnė E. Č. (b. l. 13-14).
Analizuojant viešai internetu prieinamus Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenis interneto puslapyje https://eismoinfo.lt matyti, kad kelio A4 (Vilnius-Varėna-Gardinas) 33 kilometro atkarpoje yra tik viena sankryža su šalutiniais keliais iš dešinės (į Saulės gatvę) ir iš kairės (į Oreivių gatvę), tuo tarpu 32 kilometro pabaigoje yra ir kita sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės (į Senąją gatvę). Tokie duomenys sustiprina R. L. versijos tikimybę, kad jis lenkimo manevrą pradėjo iškart už sankryžos, esančios prieš administracinio nusižengimo protokole minimą sankryžą, leidžiamoje lenkti zonoje, kertant siaurą brūkšninę liniją, o lenkimas baigtas – prieš administracinio nusižengimo protokole minimą sankryžą, taip pat lenkti leidžiamoje zonoje. Tokie duomenys tuo pačiu didina abejonę, ar R. L. lenkimą atliko draudžiamoje vietoje.
Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Iš bylos duomenų matyti, jog tarnybiniame policijos automobilyje buvo įmontuotas vaizdo registratorius. Pats R. L. aktyviai siekė nustatyti pažeidimo aplinkybes, reikalaudamas pažeidimo vaizdo įrašo (b. l. 6, 7, 8, 10, 11, 12), tačiau Institucija šio įrašo išsaugoti nesugebėjo (b. l. 10), dėl to į bylą nebuvo pateiktas svarus šios bylos įrodymas, galėjęs išsklaidyti arba patvirtinti abejones dėl vietos, kurioje R. L. atliko lenkimo manevrą, ir tokiu būdu arba patvirtinti arba paneigti jo kaltę padarius KET pažeidimą, patvirtinti ar paneigti jo nurodomą lenkimo versiją.
Pareigūnas, priėmęs Nutarimą, nurodo, kad R. L. paaiškinimai, kad jis nepadarė nusižengimo, vertinami kritiškai, kadangi tokie nusižengimą padariusio asmens paaiškinimai visiškai paneigiami ne tik administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų, policijos pareigūnų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais (b. l. 14). Teismas su tokia Nutarimą priėmusio pareigūno išvada nesutinka, kadangi byloje jokių kitų įrodymu, kurie būtų grindžiami ne policijos pareigūno G. K. parodymais, nėra. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su nusižengimo padarymu, jį baudžiantis Nutarimas turi būti itin motyvuotas. Nagrinėjamu atveju Nutarime kaltė padarius nusižengimą grindžiama deklaratyviai ir abstrakčiai nurodant „kitus byloje esančius įrodymus“. Iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės vieninteliai R. L. kaltinantys duomenys yra liudytojo policijos pareigūno G. K. parodymai, duoti institucijoje posėdžio metu, ir šio policijos pareigūno 2017-08-15 surašytas tarnybinis pranešimas. Byloje nesant jokių kitų R. L. versiją paneigiančių įrodymų, iš G. K. parodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo lenkimą atliko draudžiamoje vietoje.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Kaip jau minėta, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, sutiktina su R. L. išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad jis 2017 m. rugpjūčio 15 d., 17 val. 40 min. Trakų r. sav., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 33-me kilometre, vairuodamas transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdamas KET 140.1. punkto reikalavimus.
Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra policijos pareigūnių vertinimai dėl jų stebėto R. L. vairavimo, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis lenkimo manevrą atliko tame kelio ruože, kuriame lenkimas draudžiamas), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, o visas abejones ir neaiškumus teismas traktuoja R. L. naudai.
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-120349527-17 naikintinas ir R. L. administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutrauktina nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
R. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87X-120349527-17 (ROIK: 17071244531) ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.